TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kruvinos avarijos baugins ir kitąmet

2010 12 29 0:00
2010 metais per avarijas žuvo maždaug penktadaliu mažiau žmonių negu pernai, tačiau jau kurį laiką nemažėja pačių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors avaringumo statistika gerėja, šiais metais Lietuvoje neišvengta skaudžių eismo įvykių, girtų vairuotojų šėlionių, greičio mėgėjų viražų ir pavojingų kelių chuliganų manevrų. Ar kitąmet pavyks pažaboti šias blogybes ir kokie ginklai tam ruošiami? Ką vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams žada 2011-ieji?

Metams baigiantis saugaus eismo specialistai tradiciškai žvelgia į statistinius avaringumo rodiklius, kurie šiemet geresni negu pernai ir užpernai. Mat vien tai, kad keliuose ir gatvėse žuvo mažiau žmonių, suteikia Lietuvai bent teorinę viltį kada nors atsikratyti vienos avaringiausių valstybių Europoje titulo.

Nors rezultatai gerėja, šiemet krašto keliuose neišvengta ir itin skaudžių eismo nelaimių. Bene tragiškiausia avarija įvyko dar metų pradžioje Marijampolės rajone, prie Skardupių kaimo, kai 44 metų anykštėno vairuojamas mikroautobusas "Opel Vivaro" slidžiame kelyje susidūrė su vilkikais. Tąkart žuvo net 4 žmonės: 16-metis moksleivis, 18-metė Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos abiturientė, taip pat sutuoktiniai gydytojai akušeriai - ginekologai Ilona ir Valdas Žurumskai.

Skaičiai teikia optimizmo

Šiuos metus eismo ir transporto specialistai vadina vidutiniškai gerais. Pirmiausia dėl to, kad, palyginti su ankstesniais metais, akivaizdžiai sumažėjo žuvusiųjų keliuose. Iki gruodžio 20 dienos per eismo įvykius Lietuvoje užgeso 293 žmonių gyvybės - maždaug 20 proc. mažiau nei pernai ir apie 40 proc. mažiau nei 2008-aisiais.

Mažėja ir sužeistųjų per eismo įvykius skaičius. Tiesa, tas pokytis nėra labai ryškus. Šių metų rodikliai panašūs į praėjusiųjų, kai buvo sužeisti 4459 eismo dalyviai, šiemet - 4239.

Tačiau bene labiausiai turėtų džiuginti faktas, kad keliuose gerokai sumažėjo neblaivių vairuotojų. Arba bent jau mažiau jų įkliūva policijos pareigūnams. Kad ir kaip ten būtų, progresas šiuo atveju akivaizdus: prieš dešimtmetį pareigūnai per metus sulaikydavo apie 30 tūkst. taurelės mėgėjų, o šiais metais mirtiną pavojų keliančių ratuotų eismo dalyvių "su kvapeliu" nustatyta perpus mažiau.

Džiaugiasi atsargiai

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius LŽ atsargiai, bet vis dėlto patvirtino, kad situacija keliuose kiekvienais metais po truputį gerėja. Tačiau pareigūnas nelinkęs pernelyg džiaugtis rezultatais, mat eismo saugumo lygis Lietuvoje dar nepasiekė ribos, kai būtų galima drąsiai teigti, jog avaringumo šmėkla pasitraukė, o visi eismo dalyviai tapo atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų žmonių saugumą.

"Statistikos nepaneigsi - iš tikrųjų šiais metais mažiau ir žuvusiųjų, ir sužeistųjų. Be to, prie vairo sulaikome vis mažiau įkaušusių vairuotojų. Per 11 šių metų mėnesių dėl jų kaltės žuvo tik 23 žmonės. Ko gero, reikia pripažinti, kad prieš kelerius metus taurelės mėgėjams pradėtos taikyti griežtos sankcijos pasitvirtino. Manyčiau, svariai prisidėjo ir alkoholio pardavimo laiko ribojimas, vairuotojų norą rizikuoti atbaido ir dažni policijos reidai", - apžvelgdamas išankstinius šių metų avaringumo rodiklius kalbėjo Lietuvos kelių policijos vadas.

Lakstūnų armija didėjo

Šiemet per eismo įvykius žuvo mažiau žmonių, tačiau policijos pareigūnai užfiksavo daugiau greičio viršytojų. G.Aliksandravičiaus manymu, tai susiję su tuo, kad krašte pagaliau visu pajėgumu pradėjo veikti platus stacionarių greičio matuoklių tinklas. Dabar jie fiksuoja didžiąją dalį visų greičio viršijimo atvejų. Be to, gaudyti lakstūnus padeda ir mobili greičio matavimo įranga, sumontuota į specialiais policijos ženklais nepažymėtus automobilius. Tiesa, šiuolaikinės greičio viršytojų gaudymo priemonės ne tik tramdo, bet ir siutina mėgėjus važinėti su vėjeliu. Šiais metais Lietuvoje užfiksuoti bent keli atvejai, kai vairuotojai, supratę, kad jų pažeidimą užfiksavo stacionarūs matuokliai, nesėkmingai bandė naikinti įkalčius niokodami brangią techniką.

Šiemet automobilininkai turėjo pastebėti ir kitą tendenciją - keliuose ir gatvėse retai matyti policijos pareigūnų, matuojančių mašinų greitį vadinamaisiais fenais. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas patvirtino, kad krūmuose tūnančių patrulių iš tiesų sumažėjo, nes jau kurį laiką šią funkciją sėkmingai atlieka stacionarūs matuokliai. "Pasakyti, jog ateityje patruliai padės matuoklius į stalčius, tikrai nedrįsčiau. Ši priemonė nebus visiškai užmiršta, juolab kad prasidėjus vasarai keliuose tradiciškai padaugės vairuotojų, mėgstančių stipriau spustelėti akceleratoriaus pedalą", - pabrėžė G.Aliksandravičius.

Didelės baudos nekils

Kitąmet drastiškų naujovių ir dar didesnių baudų nei iki šiol už itin pavojingus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus eismo dalyviams taikyti neketinama. Griežtesnės nuobaudos bus skiriamos tik už kai kuriuos smulkius KET pažeidimus, tokius kaip automobilio statymas ant vejos ar neįgaliųjų vietoje, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas ir panašius. Kelti ir taip vienas didžiausių baudų Europoje už vairavimą išgėrus ar leistino greičio viršijimą, anot specialistų, būtų nebeefektyvu.

Tam pritaria ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo nuomone, šių baudų dydis pasiekė viršūnę, todėl jas dar padidinus norimo rezultato vargu ar būtų galima tikėtis. Tačiau ministras LŽ tvirtino, kad kitąmet, nors rezultatai ir gerėja, eismo saugumui gerinti bus panaudotas didelis arsenalas įvairių priemonių - tiek inžinerinių, tiek švietėjiškų. "Džiugina, jog eismo įvykiai pareikalauja mažiau žmonių gyvybių, tačiau verčia nerimauti tai, kad jau kurį laiką nemažėja pačių avarijų ir per jas sužeistų žmonių skaičius. Manau, pagrindinė to priežastis yra ta, jog eismo dalyviai prisitaikė prie griežtesnės atsakomybės ir KET naujovių. Todėl kitais metais daug dėmesio bus skiriama švietėjiškai veiklai ir būsimų vairuotojų rengimui. Jei kalbėtume apie pinigus, 2011-aisiais lėšų fondas eismo saugumui gerinti, tikiuosi, bus dar didesnis negu šiemet. Iš šių pinigų planuojama finansuoti ne tik švietėjiško pobūdžio projektus, bet ir įvairius inžinerinius sprendimus. Kiek tiksliai pinigų tam bus skirta, paaiškės kitų metų pradžioje", - LŽ pasakojo E.Masiulis.

Pagerėjimą vadina iliuzija

Už saugų eismą atsakingų institucijų atstovai žada ir toliau dėti daug pastangų avaringumui mažinti, tačiau kai kurie LŽ kalbinti eismo ir transporto specialistai tai vadina tik iliuzija. Kaip sakė vairavimo instruktorius Vytautas Šantaras, džiaugtis pastaruoju metu sumažėjusiu žūčių keliuose skaičiumi dar ankstoka - tai bus galima daryti po 10-15 metų ir tik tuo atveju, jei pavyks sukurti ir nuosekliai įgyvendinti efektyvią saugaus eismo gerinimo programą.

"Sugriežtinta atsakomybė už KET pažeidimus davė akivaizdžių rezultatų - tam tikrą laiką avaringumas iš tiesų mažėjo. Bet per tuos keletą metų lietuviai priprato prie "bizūno", gąsdinamų socialinių reklamų ir vėl pradėjo atsainiau žiūrėti į eismo saugumą. Taigi dabar vien griežtų baudų ar šiuolaikiškų inžinerinių sprendimų nebeužtenka - būtina taikyti ir alternatyvias priemonės", - LŽ aiškino patyręs vairavimo instruktorius.

V.Šantaras apgailestavo, kad Lietuvoje iki šiol nesukurta švietėjiška saugaus eismo bazė, kurios pagrindai būtų dėstomi darželiuose ir mokyklose. "Pavasarį nepasėjus bulvių naivu tikėtis, jog rudenį pavyks surinkti gausų jų derlių. Tą patį galima pasakyti ir apie saugaus eismo mokymą: jei švietimo įstaigose atsakingo elgesio kelyje propagavimas minimalus arba jo iš viso nėra, viltis, kad Lietuvoje jau po kelerių metų avaringumo problema išnyks, būtų naivu ir kvailoka. Čia, kaip ir visur, reikalingas įdirbis", - pabrėžė V.Šantaras ir pridūrė, kad kitais metais teigiamų pokyčių keliuose bei gatvėse jis pernelyg nesitiki.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"