TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kryžiaus žygis prieš kormoranus

2006 08 28 0:00
Taip atrodo išdžiūvusi Juodkrantės sengirė, iš kurios neseniai išskrido žiemoti tūkstančiai marių žuvis ėdančių paukščių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ornitologai ir valdininkai sprendžia jau valstybine tapusią problemą, kaip kovoti su Kuršių nerijos miškus niokojančiais paukščiais

Ornitologų teigimu, kormoranai - gudrūs, atsargūs ir agresyvūs paukščiai, sulesantys gana daug žuvų (vien Juodkrantės kolonija, mokslininkų skaičiavimais, išgaudo 500 tonų mailiaus per metus) ir išmatomis naikinantys aplik visa, kas gyva, riksmais ir dvoku iš okupuotos teritorijos išstumiantys kitus paukščius.

Pasak ornitologo Gedimino Gražulevičiaus, Juodkrantės kormoranų kolonija šį sezoną pagausėjo maždaug iki 15 tūkst. paukščių.

Kormoranai, panašiai kaip vietos Neringoje pritrūkę turtuoliai, persimetė ir į kitą marių pusę - Nemuno deltos regioninį parką.

Juodkrantės sengirėje iš daugiau kaip 10 ha nudžiūvusio miško pasitraukė kovą su kormoranais pralaimėję vietiniai garniai.

Galvosūkis visai Europai

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtosaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, prieš 15 metų kormoranai buvo nykstantys paukščiai, todėl juos nutarta įrašyti į Raudonąją knygą.

Tačiau dabar šių paukščių priviso tiek, kad reguliuoti jų populiaciją ėmė beveik visos šalys. Europos Sąjungoje dar nėra parengta dokumento, kaip tai daryti, todėl kiekvienoje valstybėje taikomos skirtingos priemonės: nuo šaudymo ir cheminio naikinimo iki baidymo iš lizdų, kad atšaltų kiaušiniai. Paprasčiau ten, kur šie paukščiai peri ant žemės, pavyzdžiui, Olandijoje. Lietuvoje jie suka lizdus aukštų medžių viršūnėse.

Pasak garsaus ornitologo Suomijos konsulo Lietuvoje Kristerio Carsteno, nudžiūvę medžiai iš tiesų gadina kraštovaizdį, tačiau kormoranų padaryta žala nėra tokia didelė kaip nuostoliai dėl žmonių veiklos. Jis mano, kad naikinti šių paukščių nereikėtų.

Paukščiai neišsigando

Lietuvos ornitologų draugijos nuomone, kai kitos priemonės efekto neduoda, šaudyti kormoranus žuvininkystės tvenkiniuose galima. Budrio teigimu, žuvininkystės ūkiuose pernai nušauta pustrečio tūkstančio šių paukščių.

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinis parkas - ne tvenkinys. Pernai pavasarį į parko medžius buvo keliamos garsinės baidyklės, šiemet - vaikiški oro balionai. Tačiau kormoranai jų neišsigando, kiaušiniai, kaip tikėtasi, neatšalo, ir jaunikliai išsirito.

Žmonių žala - didesnė

Neseniai kormoranų gynėjai ir priešininkai diskutavo apie šių paukščių populiacijos reguliavimo metodus. Išanalizuota ir įvertinta užsienio patirtis.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aurelijos Stancikienės, kormoranų problema, nors ir didelė, tačiau ne tokia, kad ja prisidengiant būtų galima siekti politinių tikslų ar rengti viešųjų ryšių akcijas. Šių paukščių daroma žala neprilygsta tai, kurią daro besaikis parko urbanizavimas ir plėtra, kasmet didėjantis Neringą lankančių nekultūringų žmonių skaičius. O žuvies mariose ir jūroje mažėja ne tik dėl kormoranų, bet ir dėl uosto gilinimo darbų.

Sutarta, kad kitąmet kormoranų populiaciją Juodkrantės sengirėje būtina reguliuoti įvairiomis priemonėmis. Daugiausia bėdų dėl kormoranų patiriantys Kuršių marių žvejai sako nesitikintys, kad paukščių kiekį galima sumažinti. Todėl jie prašo kompensuoti žuvininkystei padaromus nuostolius iš Europos Sąjungos fondų lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"