TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja partijų finansavimo iš biudžeto tvarka

2012 03 06 9:02

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradeda bylą, kurioje aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja valstybės biudžeto dotacijų politinėms partijoms paskirstymo tvarka, taip pat reikalavimas sumokėti rinkimų užstatą rizikuojant jį prarasti priklausomai nuo rezultatų.

Į KT, abejodami kai kurių rinkimus bei partijų ir politinių kampanijų finansavimo klausimus reglamentuojančių įstatymų konstitucingumu, prieš porą metų kreipėsi 32 Seimo nariai, dauguma jų atstovauja opozicinėms frakcijoms.

Pareiškėjai mano, jog biudžeto dotacijos skyrimas priklausomai nuo rezultatų, t.y. 3 proc. ribą rinkimuose perkopusioms partijoms, verčia abejoti tokių nuostatų konstitucingumu. Jų nuomone, visoms teisėtai veikiančioms partijoms turi būti teikiama valstybės parama ir taip sudaromi vienodi veiklos pagrindai.

Prašyme teigiama, kad nustatytu teisiniu reguliavimu ribojama mažesnių partijų galimybė dalyvauti valdant valstybę ir formuojant politiką, nes jos neturi daug narių, ir be valstybės finansavimo joms egzistuoti ir aktyviai reikšti savo politines idėjas yra sunku.

Pareiškėjai taip pat argumentuoja, jog reikalavimas kandidatams rinkimuose sumokėti atitinkamą užstatą įveda turto cenzą ir konstituciškai nepagrįstai riboja asmenų teisę būti renkamiems.

"Pareiškėjų nuomone, rinkimų užstato įtvirtinimas ir nustatyti negrąžinimo pagrindai diskriminuoja mažesnes politines partijas ar atskirus asmenis, kurių galimybės sumokėti užstatą yra mažesnės ir kuriems tai, kad jis gali būti negrąžintas, daro didesnį poveikį. Tai, kad asmens galimybė pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise priklauso nuo to, ar jis išgali sumokėti rinkimų užstatą, reiškia turto cenzo rinkimuose įtvirtinimą", - rašoma KT pranešime.

Kreipimosi autorių nuomone, rinkimų užstato paskirtis yra užtikrinti, kad asmuo savo pasyviąja rinkimų teise naudotųsi atsakingai, sąžiningai ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų, todėl užstatas galėtų būti negrąžinamas tik tais atvejais, kai asmuo minėtus reikalavimus pažeidžia, ir užstato negrąžinimas negali būti sankcija už nelaimėtus rinkimus.

Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) 1 dydžiui, kandidatui į prezidentus - 5 VMDU. Partijos keldamos sąrašą rinkimuose moka 20 VMDU užstatą.

Ginčydama Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalies, kuria reguliuojamas kandidatų sąrašų dalyvavimas skirstant mandatus, atitiktį Konstitucijai, Seimo narių grupė teigia, jog taip paneigiama proporcingo atstovavimo sistemos esmė, kadangi piliečiai, priklausantys didesnėms partijoms, turi daug didesnę galimybę gauti Seimo narių mandatų, o už mažesnes partijas balsus atidavusiems rinkėjams nėra atstovaujama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"