TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT atsisakė nagrinėti Seimo prašymą dėl apkaltos V.Gapšiui

2016 05 10 15:00
Vytautas Gapšys Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė atsisakęs nagrinėti Seimo paklausimą, ar „darbiečio“ Vytauto Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis.

Seimas balandį dėl įsiteisėjusio nuosprendžio nusprendė pradėti apkaltos procesą V.Gapšiui ir kreipėsi į KT išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas.

Savo nutarime KT pažymi, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką.

„Pareiškėjas, be kita ko, prašydamas pateikti išvadą, ar Seimo nario V.Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, prašo ištirti, ar Konstituciją atitinka tie įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti Seimo nario V.Gapšio veiksmai, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Taigi Seimas paklausimu prašo tirti atitikties Konstitucijai požiūriu tuos Seimo nario V.Gapšio veiksmus, kurių tirti Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų“, – rašoma nutarime.

Taip pat KT pažymi, kad apkaltą galima pradėti „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, bet tai automatiškai nereiškia priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Šiuo konkrečiu V.Gapšio atveju, Konstitucinis Teismas „atitinkamai neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kuriais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos“, teigiama nutarime.

Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.

Darbo partija bei V.Gapšys laikėsi pozicijos, kad apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005–2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.

Pats V.Gapšys po balsavimo Seimo nutarimą dėl jo priesaikos vadino „teisiniu nonsensu“, tačiau sakė norintis, kad dėl to pasisakytų Konstitucinis Teismas.

Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V.Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.

„Apkaltos procedūra teisiškai yra negalima“

Vytautas Gapšys teigia, kad jo nenustebimo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas atsisakyti nagrinėti Seimo prašymą pradėti jam apkaltą.

„Sprendimas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis iš teisinės pusės. Ir tada sakiau, kad iš teisinės pusės neįmanoma kalbėti apie priesaikos sulaužymą, jeigu nebuvai net prisiekęs šiuo atveju. Konstitucinis Teismas tą ir pažymėjo, kad jie negali net nagrinėti, jeigu asmuo nebuvo prisiekęs, vadinasi, priesaikos sulaužymo nebus“, – BNS antradienį sakė V.Gapšys.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad KT pažymėjo, jog apkaltos procedūra be KT dalyvavimo negalima.

„Todėl apkaltos procedūra dabar teisiškai yra negalima“, – sakė V.Gapšys.

„Nėra už ką daryti apkaltos. Apkalta, kaip toks instrumentas, yra tais atvejais, kai sulaužyta priesaika arba šiurkščiai pažeista Konstitucija. Šiuo atveju nei vieno, nei kito, nėra galimybių to pripažinti, nes nebuvau prisiekęs tuo metu“, – teigė „darbietis“.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, komentuodamas KT sprendimą, antradienį tvirtino, kad dėl tokio požiūrio Seimui gali kilti rimtų problemų.

„Įsivaizduokime situaciją, jeigu ponui V.Gapšiui būtų paskirta bausmė ne bauda, o realus laisvės atėmimas kaip prokurorai prašė. Ką tada būtų Seimas daręs su Seimo nariu, kuris sėdi kalėjime? Galima pakliūti į tokią situaciją, kuri labai stipriai diskredituotų Seimą kaip konstitucinę instituciją“, – BNS sakė A.Kubilius.

Jo įsitikinimu, Seimo statutas, kuriame numatyta aplinkybė, jog apkalta Seimo nariui gali būti rengiama tik dėl veiksmų, kuriuos jis padarė jau prisiekęs, prieštarauja Konstitucijai.

„Mūsų manymu, Konstitucija ir Seimo statutas yra vienas kitam prieštaraujantys. Konstitucija nenumato, kad apkalta taikoma tik tuo atveju, jeigu nusikaltimą padarė prisiekęs asmuo“, – tvirtino opozicijos lyderis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"