Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

KT: baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą – proporcinga

 
2017 03 15 12:30
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Baudžiamajame kodekse yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 18 tūkst. 830 eurų vertės turto, asmeniui žinant arba turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir dalis kitų teismų teigia, kad šis straipsnis numato įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltinamajam ir taip pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat draudimą versti duoti parodymus prieš save.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien abejonės dėl tam tikros veikos kriminalizavimo tikslingumo ar tokio teisinio reguliavimo veiksmingumo savaime nėra pagrindas kvestionuoti šio teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai. Nebent paaiškėtų, kad tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose buvo akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigė Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

Šioje byloje taip teigti nėra pagrindo, nustatė Konstitucinis Teismas.

„Todėl įvertinęs ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo tikslą, neteisėto praturtėjimo pavojingumą ir už šį nusikaltimą (...) nustatytą sankciją, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog už neteisėtą praturtėjimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kaip teisinio poveikio priemonė, yra neproporcinga“, – rašoma teismo pranešime.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjai, nustatytu teisiniu reguliavimu įrodinėjimo našta nėra perkeliama asmeniui, kuris įtariamas neteisėtu praturtėjimu, toks asmuo nėra verčiamas duoti parodymų prieš save, nėra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Pažymėta ir tai, kad tokios situacijos, kai įtariamasis pasirenka teisę tylėti, negali būti vertinamos kaip savaime pabloginančios jo padėtį baudžiamajame procese.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys įtariami ir kaltinami neteisėtai praturtėję, ir nenustačius neteisėto praturtėjimo sudėties požymių, bet paaiškėjus kitų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų požymiams, valstybės institucijos ir pareigūnai neatleidžiami nuo pareigos juos ištirti ir esant pagrindui patraukti asmenis atitinkamon teisinėn atsakomybėn.

Generalinės prokuratūros duomenimis, pastaruoju metu prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius.

2016 metais baigti 38 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 33 nutraukti, ir tik penkios baudžiamosios bylos perduotos teismui.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos keturios šios kategorijos baudžiamosios bylos, jose kaltinti šeši fiziniai asmenys. Visose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

Prokuratūra teigia, kad tokias tendencijas lemia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Šis teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. 15 teisėjų plenarinė sesija taip pat paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, net jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.

Baudžiamojo kodekso pataisa dėl neteisėto praturtėjimo 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"