TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT: merą ar vicemerą galima laikinai nušalinti nuo pareigų

2016 02 17 7:23
LŽ archyvo nuotrauka

Merą ir vicemerą dėl įtariamojo ar kaltinamojo statuso galima laikinai nušalinti nuo pareigų, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

KT paskelbė, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostata, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti mero ar vicemero, neprieštarauja Konstitucijai.

KT pažymi BPK vertinęs tik tuo aspektu, kiek jis taikytinas tiesiogiai išrinktiems savivaldybės politikams, pagal pareiškėjo prašymą. KT pastebi, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas tik tam asmeniui, kuris vykdo tam tikrą darbinę veiklą, o tokia veikla taryboje laikytinos tik mero ar vicemero pareigos.

KT nutarime teigia, kad pagal Konstituciją savivaldybės narių kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų statusas turi tam tikrų ypatumų, tačiau jie neturi valstybės funkcijas įgyvendinantiems asmenims, pvz., prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, teisėjams nustatytų imunitetų, be kita ko, nėra nustatyta ir ypatinga jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarka.

„Taigi pagal Konstituciją savivaldybės tarybos nario, einančio mero ar mero pavaduotojo pareigas, statusas nesuponuoja reikalavimo įstatyme jam nustatyti kitokius, nei taikomi kitiems asmenims, procesinių prievartos priemonių, įskaitant laikiną nušalinimą nuo pareigų, taikymo pagrindus ir tvarką“, – teigiama nutarime.

Šis nutarimas paskelbtas po to, kai trys merai buvo nušalinti nuo pareigų dėl įtarimų korupcijos bylose.

Į teismą dėl minimos nuostatos kreipėsi Seimas praėjusių metų rudens sesijos pradžioje. Kreipimasis grįstas argumentu, kad leidžiant neribotam laikui nušalinti nuo pareigų tiesiogiai išrinktą politiką ribojama piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį.

Kreipimesi keltas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo.

Tokio teisinio reguliavimo išaiškinimas pastaraisiais metais buvo aktualus trijų savivaldybių vadovams: Visagino merei Lietuvos laisvės sąjungos atstovei Daliai Štraupaitei, Radviliškio rajono merui konservatoriui Antanui Čepononiui bei Utenos merui socialdemokratui Alvydui Katinui.

Teismai D.Štraupaitę ir A.Čepononį dėl įtarimų korupcijos bylose buvo nušalinę nuo pareigų, tačiau aukštesnė instancija tuos sprendimus panaikino. Praėjusių metų pavasarį Visagino mere išrinkta D.Štraupaitė į mero kėdę atsisėsti galėjo tik vasaros pabaigoje, o A.Čepononis kuriam laikui buvo nušalintas nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, bet mero pareigas ėjo. Kyšininkavimu įtariamas Utenos meras A.Katinas lapkritį teismo nuo pareigų buvo nušalintas dviem mėnesiams ir į darbą grįžo sausio pradžioje, prokuratūrai nusprendus nebesikreipti dėl tolesnio nušalinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"