TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT nenumalšino valdininkų siekio bylinėtis

2014 04 17 6:00
J.Sabatauskas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kreiptis į teismus dėl kompensacijų už sunkmečiu nurėžtas algas valdininkai galės tuo atveju, jeigu Seimas „nepagrįstai dels“ nustatyti sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmą. Tokį išaiškinimą vakar paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Politikai baiminasi, kad teismuose daugės ieškinių dėl neišmokėtos atlyginimo dalies grąžinimo.

Į Konstitucijos sergėtojus kreipėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius. Jis paprašė išaiškinti, ar konstituciškai būtų pateisinamas neproporcingai sumažintų atlyginimų asmenims, kuriems už darbą mokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kompensavimo mechanizmo nenustatymas ar atidėjimas tam tikrą laiką, atsižvelgiant į valstybės ekonominę padėtį. Taip pat siekta išsiaiškinti, ar asmenys, turintys teisę į tokias kompensacijas, gali ją įgyvendinti teismine tvarka, kol Seimas nėra nustatęs atlyginimų kompensavimo tvarkos.

Pernai KT pripažino, kad ekonomikos sunkmečiu valstybės tarnautojams ir teisėjams atlyginimai sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją. Iki šiol dar nesukurtas jų kompensavimo mechanizmas, o valdininkai jau kreipiasi į teismus ir prašo priteisti neišmokėtą dalį algų.

Atidėliojimas – tik „protingam laikotarpiui“

KT sprendime pažymima, kad valstybėje nebelikus ypatingos situacijos Seimas turi nedelsdamas nustatyti sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmą ir užtikrinti asmenų, patyrusių praradimų, teisėtus lūkesčius. Tačiau kompensavimą galima ir atidėti „protingam laikotarpiui“, įvertinus valstybėje susiklosčiusią situaciją, išgales ir valstybės prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su finansine drausme, valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo reikalavimu. „Jei būtina atidėti patirtų praradimų mechanizmo nustatymą ar įgyvendinimą, turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis tokio atidėjimo būtinumą“, - pabrėžia KT.

Teismas taip pat išaiškino, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo asmenys gali mėginti susigrąžinti ir patys. „Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą, asmenys, patyrę šių praradimų, savo teises gali ginti teismine tvarka“, - teigiama pranešime.

Kompensuoti neskubės

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtina, kad KT išaiškinimas - skubotas, nes dar pernai Seimas pavedė Vyriausybei parengti per krizę sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmą. „Realiai tų pinigų iš oro neatsiras, juos turi numatyti Vyriausybė. Kils tik daugiau problemų: teismai bus užversti tokiomis bylomis (jų gali susidaryti tūkstančiai) ir negalės nagrinėti kitų svarbių bylų“, - pabrėžė Seimo TTK vadovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius neslepia, kad rengti sumažintų algų kompensavimo mechanizmą nebus skubama. Jis sutinka, jog KT sprendimai turi būti įgyvendinami, tačiau „skubotas darbas gali lemti blogus rezultatus“. Vakar po Vyriausybės posėdžio žurnalistų spaudžiamas A.Butkevičius negalėjo konkrečiai pasakyti, kada bus nustatyta sumažintų atlyginimų kompensavimo tvarka. „Tačiau tam ruošiamasi, bus atsižvelgta į tam tikras ekonomines prognozes, fiskalinę politiką. Galiu garantuoti, kad dėl pensijų ar darbo užmokesčio kompensavimo tikrai nebus didinamas fiskalinis deficitas“, - patikino jis.

Trūksta valdančiųjų ryžto

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įsitikinęs, kad šio KT išaiškinimo būtų neprireikę, jei dabartinė valdančioji koalicija būtų ryžtingiau sprendusi problemas dėl sumažintų atlyginimų ir pensijų kompensavimo. „Konkretus kompensavimo tvarkos patvirtinimas, net su tolesnėmis datomis, mano supratimu, leistų teismams nenagrinėti šio klausimo. Dabar manau, kad ir vakarykštis KT išaiškinimas nesustabdys valstybės tarnautojų ieškinių srauto į teismus“, - LŽ sakė parlamentaras.

Vis dėlto J.Razma įsitikinęs, jog pirmiausia reikėtų spręsti sumažintų pensijų, o ne atlyginimų kompensavimo klausimą. Jo nuomone, sustabdyti valstybės pareigūnų ieškinių srautą, reikalaujant grąžinti per sunkmetį „nukirptą“ dalį atlyginimo, galėtų ir Vyriausybės vadovas, „neformalia tvarka“ išsakydamas viešą poziciją. „Jis galėtų kritiškai įvertinti tuos valstybės tarnautojus, kurie, nesuprasdami sunkiomis akimirkomis būtino solidarumo, puola per teismus spręsti asmeninių problemų ir taip apsunkina situaciją šalyje. Lojalus valstybės tarnautojas neturėtų taip elgtis!” - pažymėjo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"