TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT: nutraukiant bylą dėl senaties į klausimą dėl žmogaus kaltės turi būti atsakyta

2016 06 27 11:23
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dabartinė tvarka, kai nutraukiant bylą dėl senaties gali likti neatsakytas klausimas dėl teisiamojo kaltės, prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas turi nutraukti bylą ir negali priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio net ir tuo atveju, kai tęsti procesą teisme prašo kaltinamasis.

Šią nuostatą nagrinėjęs KT pažymėjo, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai yra nustatyta, kad asmuo buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o priešingu atveju kaltinimas turi būti panaikintas.

Pasak KT, teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl senaties sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo minėti terminai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos išlikti abejonėms dėl to, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat abejonėms dėl kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos, pažymi Teismas.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užtikrinti, kad kaltinimas, jei nebūtų patvirtintas, būtų panaikintas. „Vadinasi, tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis“, – rašoma nutarime.

Į KT keldami abejones dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis, Lietuvos apeliacinis ir Kauno apygardos teismai. Jų teigimu, neigiamus padarinius asmens garbei ir orumui sukelia ne tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, bet ir kaltinimo pareiškimas.

„Viešas kaltinimo pareiškimas nesant galimybės jo taip pat viešai paneigti išnagrinėjus bylą teisme iš esmės sudaro prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui. Be to, draudimas baigti nagrinėti baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą gali sukliudyti nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ne tik baudžiamojoje byloje, pakenkti kitiems asmens, kuriam byla nutraukta, teisėtiems interesams“, – teigia teismai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"