TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT teisėjai didina apsukas

2013 01 14 5:44
R.K.Urbaičio teigimu, dabar vienu metu būna nagrinėjamos 2-3 bylos. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Dėl neva nebepakeliamo bylų krūvio prieš pusantrų metų skundęsis Konstitucinis Teismas (KT) pernai tašką padėjo net daugiau kaip 90 bylų, nors anksčiau per metus priimdavo vos 20 sprendimų.

Kai 2011 metų pavasarį naujuoju KT pirmininku trejų metų kadencijai buvo paskirtas teisininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, teismo stalčiuose buvo nusėdę net 175 nagrinėjimo laukiantys prašymai - daugiausia per visą KT istoriją. Tuomet šalies teisininkams prabilus apie tai, kad net nepriimant naujų kreipimųsi senuosius tektų nagrinėti beveik dešimtmetį, susigriebta inicijuoti neatidėliotinas permainas.

Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimai, leidžiantys vienu metu teisėjų kolegijai nagrinėti keletą bylų ir įteisinę rašytinio proceso tvarką, anot R.K.Urbaičio, leido kaip niekad paspartinti institucijos darbą. Tačiau tiek KT pirmininkas, tiek politikai sutinka, kad rezervų tobulinti institucijos veiklą dar yra.

Grįžo į 2007-uosius

KT pirmininko referentės Vaivos Minkevičienės LŽ pateiktais duomenimis, praėjusiais metais šis teismas išsprendė 93 konstitucinės justicijos bylas. Per šį laikotarpį sulaukta 41 naujo prašymo. Panašus naujų prašymų skaičius KT pasiekė 2007-aisiais, tada jų gauta 40. Vėlesniais metais jis nuosekliai augo: 2008 metais buvo gauti 45, 2009 metais - 69, 2010-aisiais - net 157, tik 2011 metais smuktelėjo iki 58 prašymų. "Prašymuose kelti labai skirtingi klausimai, pvz., dėl bankų veiklą reguliuojančių teisės aktų konstitucingumo, dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo, Notariato įstatymo, Piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai ir t. t. Kaip matote, kiekvienais metais gaunamų prašymų skaičius gali skirtis kelis kartus", - teigiama KT pirmininko referentės atsiųstame atsakyme.

Vis dėlto, nepaisant gerokai daugiau išspręstų bylų, neišnagrinėtųjų sąraše tebėra 86 bylos. Ankstesniais metais KT per metus sprendimus priimdavo tik maždaug 20 bylų.

Ateityje kreiptis galės kiekvienas?

Kaip LŽ teigė KT pirmininkas R.K.Urbaitis, darbo našumas keliskart padidėjo panaikinus reikalavimą nesiimti naujos bylos, kol nepriimtas sprendimas nagrinėjamoje. "Dabar vienu metu būna nagrinėjamos 2-3 konstitucinės justicijos bylos. Taip racionaliau išnaudojamas teisėjų darbo laikas, nebūna pertraukų laukiant, kol teisėjas pateiks KT nutarimo projektą. Antras darbą paspartinęs veiksnys yra tas, kad KT Teisės departamente pavyko suburti patyrusius ir kvalifikuotus teisininkus", - teigė jis.

R.K.Urbaitis pabrėžė ir tai, kad Lietuvoje bylos nagrinėjamos ir nutarimai priimami dalyvaujant visai teisėjų kolegijai. Tuo metu daugelyje Europos valstybių kai kurios bylos nagrinėjamos trijų ar penkių teisėjų kolegijose.

Reikia žingsnelio į priekį

Buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, LŽ tvirtino jau anksčiau siūlęs įteisinti vadinamuosius senatus, kai "rutinines" bylas gali nagrinėti ne visa teisėjų kolegija. "Tai būtų dar vienas mažas žingsnelis į priekį. Tačiau to kol kas nesiryžo padaryti nei prezidentūra, nei pats KT", - LŽ aiškino jis. Parlamentaro teigimu, teismą pasiekia nemažai bylų, kuriose keliamos problemos yra identiškos anksčiau keltoms, arba prašoma pateikti atsakymą į paprastus klausimus. Tad kartais visos kolegijos nereikėtų. Parlamentaro teigimu, šiuos pakeitimus bus galima priimti, kai tam "pribręs" visuomenė ir pats KT.

Rezonansiniai KT priimti sprendimai (2012 m.)

Vasario 6 dieną nutarta, kad centro dešinės Vyriausybės 2009 metų pabaigoje priimti teisės aktai, kuriais pensijos dirbantiems gyventojams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai.

Vasario 27 dieną konstatuota, kad galiojusi tvarka, kai iš draudžiamų pajamų iš iki atostogų vykdytos veiklos turinčiai motinai ar tėvui nebuvo skiriama pašalpa, prieštaravo Konstitucijai.

Rugsėjo 5 dieną užkirstas kelias parlamento rinkimuose dalyvauti nušalintam prezidentui Rolandui Paksui. Toks sprendimas priimtas skeptiškai įvertinus dar pavasarį Seimo priimtą politikui palankią pataisą, leidžiančią per apkaltą nušalintam asmeniui kandidatuoti po ketverių metų.

Spalio 26 dieną paskelbta išvada, kad Vyriausioji rinkimų komisija dėl šiurkščių pažeidimų teisėtai panaikino rinkimų rezultatus vienmandatėje Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje.

Lapkričio 10 dieną patvirtinta, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje patvirtinti teisėtai, tačiau įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų. Taip pat neteisėtai pripažinti rezultatai Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje.

Gruodžio 14 dieną nurodyta pajamų mokesčiu apmokestinti tėvystės pašalpas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"