TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT teisėjai pasirūpino savimi

2010 07 07 0:00
K.Lapinskas vadovavo teismo posėdžiui, kuris sprendė dėl jo ir jo kolegų pensijos.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Romėnų teisės principas "Nemo debet esse iudex in propria causa" skelbia, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Tačiau tik ne Lietuvoje. Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai, priėmę sprendimą jiems asmeniškai svarbioje byloje, šį principą sutrypė.

Birželio 29-ąją KT priėmė sprendimą, kad teisėjų valstybinių pensijų, valstybinių pensijų, taip pat socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Iš devynių šį sprendimą priėmusių teisėjų trys - Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius ir Romualdas Kęstutis Urbaitis - yra pensininkai. Per artimiausius 10-15 metų pensinio amžiaus sulauks ir kiti šį sprendimą priėmę KT teisėjai, faktiškai sprendę dėl savo ateities. Jie padėjo pamatus savo didesnėms pensijoms, kurios nuo lapkričio bus skaičiuojamos teisėjams palankesne tvarka, labiau priklausančia nuo uždarbio.

Atlyginimas didesnis, pensija - vienoda.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, nuo pernai rugpjūčio 1-osios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskaičius mokesčius, vidutiniškai uždirba po 6258 litus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai - po 6003, Lietuvos apeliacinio teismo - po 5999, apygardų administracinių teismų - po 5559, apygardų teismų - po 5559, apylinkių teismų - vidutiniškai po 4482 litus. Konstitucinio Teismo teisėjų vidutinis atlyginimas, kaip ir statusas, didžiausias - 6500 litų.

Pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, kaip ir teisėjams, dirbusiems teismuose ne daugiau kaip 10 metų, skiriama mažiausia - 10 proc. - teisėjo darbo užmokesčio dydžio pensija.

Šiame įstatyme numatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo teisėjo darbo stažo ir darbo užmokesčio, gauto paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, vidurkio. Turintiems 20 metų teisėjo darbo stažą skiriama 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensija, įgijusiems 15 ir daugiau metų stažą - 35 proc., turintiesiems 10 ir daugiau metų stažą - 20 procentų.

Tai, kad KT teisėjai nustatant pensijos dydį atsidūrė vienoje grupėje su mažiausią stažą turinčiais ir daugiausia žemiausiai pakopai priklausančiais teisėjais, pasirodė neteisinga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris ir kreipėsi į KT išaiškinimo.

Pareiškėjo nuomone, KT jurisprudencijoje teisėjų nepriklausomumas yra aiškinamas kaip vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų, būtina žmogaus teisių bei laisvių apsaugos sąlyga ir pabrėžiama valstybės pareiga užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjo statusą jam einant pareigas, taip pat pasibaigus teisėjo kadencijai. Pagal Konstituciją teisėjams nustatytos socialinės (materialinės) garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą.

Sprendė dėl savo ateities

Logiška, kad pareiškėjo abejones turėjo išsklaidyti atitinkamos kompetencijos teismas. Bet ar teisingai pasielgta šiuo atveju, kai KT teisėjai sprendė dėl savo būsimų pensijų dydžio?

"KT 2010 metų birželio 29 dienos nutarimas dėl teisėjų valstybinių pensijų priimtas išnagrinėjus bylas pagal kelis Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, - į LŽ klausimą atsakė KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė. - KT nagrinėja tik tų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, dėl kurių kreipiasi pareiškėjai. Taigi 2010 metų birželio 29 dienos nutarime buvo sprendžiami teisėjų valstybinių pensijų klausimai pagal pareiškėjų, kuriems tokią teisę nustato Konstitucija, prašymus."

Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis nėra toks kategoriškas šiuo klausimu.

"Tokia jau mūsų valstybės sandara, - svarstė V.Žiemelis. - Jeigu kitas teismas tai spręstų ir jeigu teisėjas būtų suinteresuotas, jis neturėtų teisės spręsti. Bet šiuo atveju suinteresuotumas suvokiamas plačiąja prasme, o mes kito KT neturime. KT negali nenagrinėti bylos. O štai dėl sprendimo objektyvumo yra kitas dalykas."

Tuo metu visuomeninės organizacijos Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys mano, kad buvo galimybė priimti nešališką sprendimą, bet ja nepasinaudota.

"Galima buvo leisti Seimui priimti atskirą įstatymą šiuo klausimu, - įsitikinęs D.Kuolys. - Teismai bendradarbiauja su vykdomąja ir įstatymus leidžiančia valdžia. Teismas galėjo sutarti, kad tą klausimą išspręstų Seimas ir atskiru įstatymu nustatytų pensijų apskaičiavimo tvarką. Visos valdžios grandys galėjo pasitarti ir rasti sprendimą. Pavyzdžiui, tokio įstatymo projektą Seimui galėjo pateikti ir prezidentė. Arba Seimo narių grupė, Seimo Teisėtvarkos ar Socialinės apsaugos komitetai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"