TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KT verdiktas užminė mįslę įstatymų leidėjams

2015 06 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Skolose skendinčiai Vilniaus savivaldybei gelbėjimosi ratą mestelėjo Konstitucinis Teismas (KT) pripažindamas, kad galimybė riboti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skyrimą savivaldybėms prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Neabejojama, kad Konstitucijos sergėtojų sprendimas turėtų leisti papildyti sostinės iždą, o kitų savivaldybių piniginių storį sureguliuos įstatymų leidėjai.

Vakar Konstitucijos sargai įstatymų leidėjams uždavė namų darbų - nustatyti aiškią GPM paskirstymo savivaldybėms tvarką. Finansų ministerija (FM) kol kas nuo komentarų susilaiko. Kaip LŽ informavo FM atstovai, iki 2016-ųjų pradžios, kai oficialiai įsigalios KT nutartis, Seimas turės pakoreguoti teisės aktus, kuriais reguliuojamas savivaldybių biudžetams skiriamų lėšų iš GPM apskaičiavimas ir paskirstymas. Finansų ministras Rimantas Šadžius užsimena, kad GPM dalies didinimas vienoms savivaldybėms gali "nuskriausti" kitas, kurios santykinai gali gauti mažiau pajamų. Jau pasigirdo siūlymų mažinti savivaldybių skaičių.

Dabar Vilniui tenka 48 proc., Kaunui – 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM. Vilniaus politikai pageidauja, kad Vilniui tektų bent 60 proc. GPM.

Antikonstitucinė metodika

KT pripažino, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme numatyta kiekvienai savivaldybei skiriama GPM dalis, nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, kuriais remiantis ji turėtų būti apskaičiuojama, prieštarauja Konstitucijai.

„Įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką, kuri leistų užtikrinti visavertį savivaldos funkcionavimą ir savivaldybių funkcijoms įgyvendinti būtiną finansavimą“, - teigiama KT pranešime spaudai. KT sprendimas įsigalios nuo kitų metų.

Taip pat KT pažymėjo, kad savivaldybių finansavimas turi būti koreguojamas – didinamas arba mažinamas – ne tik tais atvejais, kai keičiasi savivaldybių vykdomų funkcijų apimtis, bet ir tada, kai lėšų poreikis kinta dėl kitų objektyvių veiksnių, tokių kaip demografiniai, socialiniai ar ekonominiai pokyčiai. Konstitucijos sergėtojai pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumus, gali pasirinkti savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginimo modelį. Tačiau, KT teigimu, nesant įstatymuose įtvirtintų aiškių kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatytos ir keičiamos savivaldybėms tenkančios GPM dalys, neaišku, ar tų savivaldybių, kurių GPM dalys pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą kitoms savivaldybėms remti, finansinė padėtis yra iš tiesų geresnė ir kiek geresnė nei remiamų savivaldybių. Taip pat nėra įvertinama tai, ar tų savivaldybių padėtis netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių. „Nenustačius tokių kriterijų, negalima objektyviai įvertinti savivaldybių pajamų poreikių pokyčio ir jų galimybių prisidėti prie finansiškai silpnesnių savivaldybių rėmimo“, - pažymėjo KT atstovai.

Vilnius laukia „adekvatesnio biudžeto“

Vakarykštis KT verdiktas labiausiai pradžiugino skolose skendinčio Vilniaus vadovą Remigijų Šimašių. Jis viliasi, kad dabar Vilniui teks gerokai didesnė GPM dalis nei iki šiol. „Nuo kitų metų Vilniaus miesto biudžetas bus adekvatesnis. Tai leidžia lengviau atsikvėpti ir geriau finansuoti einamąsias išlaidas“, - sakė jis.

R. Šimašius nėra tikras, ar Vilniui teks 100 proc. GPM dalis, nes esą Seimas gali rasti objektyvių priežasčių, kodėl tam tikra mokesčio dalis turėtų atitekti kitoms savivaldybėms. „Tačiau visiškai akivaizdu, kad šiaip tiesiog nubraukti pusės GPM mokesčio Seimas nebegalės“, - tikino jis.

Pasak buvusio ilgamečio sostinės mero Artūro Zuoko, įgyvendintas KT sprendimas taps „realios savivaldos Lietuvoje pradžia“. „Matyt, Lietuvoje baigsis laikotarpis, kai miestų biudžetai formuojami pagal politinius kriterijus. Jie niekada nebuvo aiškūs ir galėjo būti įvairiai traktuojami“, - teigė A. Zuokas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ buvęs sostinės meras džiūgauja, kad KT dar ir patvirtino tai, jog „ne Zuokas užaugino skolą, o netikslingas finansavimo paskirstymas“. A. Zuokas aiškina, kad Vyriausybė turės kompensuoti nuostolius Vilniui. „Po šio KT sprendimo Vilniaus administraciniame teisme toliau vyks byla, kurią 2012 metais inicijavo Vilniaus miesto taryba, o ieškinio suma yra beveik 1 mlrd. litų (apie 289 mln. eurų - aut.)“, - tvirtino jis. Išties buvęs Vilniaus meras ne kartą prašė valdžios, kad būtų padidinta sostinei tenkanti GPM dalis, buvo kreiptasi į teismą.

Finansavimo problemų neišspręs

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentui, ilgamečiam Druskininkų merui Ričardui Malinauskui apmaudu, kad savivaldai su aukštesnėmis valdžios institucijomis susikalbėti pavyksta tik per teismus. Jo manymu, KT sprendimas prisidės prie to, kad GPM paskirstymas taptų aiškesnis, tačiau neišspręs visų savivaldos finansavimo problemų. „Savivaldybių finansavimas yra nepakankamas. Valstybės biudžetas jau grįžo į ikikrizinį lygį, o savivaldybės tebegyvena ištiktos visiškos krizės“, - LŽ teigė LSA vadovas.

Jis pažymi, kad per pastaruosius metus savivaldos funkcijos ne siaurėjo, o tik plėtėsi, todėl ir savivaldybių finansavimas turėtų būti peržiūrimas. R. Malinauskas pripažįsta, kad spręsti problemas vienos ar kitos savivaldybės sąskaita neteisinga. Kol kas kalbama, kad didės Vilniaus savivaldybės finansavimas, tačiau kaip KT sprendimo įgyvendinimas atsilieps kitoms savivaldybėms, pasak R. Malinausko, priklausys nuo įstatymų, kuriuos priims Seimas.

Mažins savivaldybes?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „darbietis“ Petras Narkevičius neprognozuoja, kokią GPM dalį kitąmet galėtų gauti Vilnius. Jo teigimu, nauji GPM paskirstymo savivaldybėms kriterijai atsispindės teisės aktuose. P. Narkevičius užsiminė, kad vienas kriterijų galėtų būti žmonių, mokančių GPM, gyvenamoji ir darbo vietos. „Daug žmonių dirba Vilniuje, o registruoti yra kur nors kitur... Tai gali būti vienas kriterijų“, - teigė parlamentaras.

Tuo metu Seimo BFK vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad KT sprendimas turėtų būti įgyvendinamas svarstant galimybę sumažinti savivaldybių skaičių. „Kai turime tiek daug savivaldybių, kai tiek daug lėšų reikia joms išlaikyti, negalime padidinti GPM dalies Vilniui, nes sumažės kitų savivaldybių pajamos“, - aiškino parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"