Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Kultūrininkai sulaukė žinios iš Dalios Grybauskaitės

 
2017 07 05 15:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Viešą laišką svarbiausioms šalies istitucijoms išsiuntę mūsų šalies kultūros bendruomenės atstovai atsakymo kol kas sulaukė tik iš S. Daukanto aikštės rūmų. Prezidentūra tikina nepritarianti Vyriausybės planams ne krizės metu mažinti kultūrai skiriamą finansavimą.

Rimtas signalas

Kreipimąsi į valdžią inicijavusi kultūrininkų iniciatyvinė grupė „Už kultūrą 2017“ praneša, kad iki liepos 3 dienos viešą laišką pasirašė daugiau kaip 400 įstaigų ir organizacijų bei beveik 1,7 tūkst. asmenų. „Tarp pasirašiusiųjų – visos nacionalinės kultūros ir meno įstaigos, profesinės ir kūrėjų sąjungos, svarbiausi festivaliai, teatrai, bibliotekos, meno galerijos ir t.t. Svarbu ir tai, kad pasirašiusios organizacijos apima visą Lietuvos kultūrinę geografiją, neapsiribojama tik pagrindiniais kultūros židiniais didžiuosiuose miestuose. Savo susirūpinimą valdžios požiūriu į kultūrą, jos žmones, deklaruojamų pažadų ir realių darbų neatitikimą išreiškė iškiliausi Lietuvos menininkai ir kūrėjai, apdovanoti garbingiausiais Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais: Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, Vyriausybės kultūros ir meno premijomis, Auksiniais scenos kryžiais, Sidabrinėmis gervėmis ir kitais prizais. Vien nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų tarp pasirašiusiųjų – 43“, – trečiadienį pranešė iniciatyvinės grupės atstovai.

Pasak jų, toks aktyvus visos Lietuvos kultūros žmonių susitelkimas per kelias dienas yra signalas, kaip rimtai vertinama susiklosčiusi situacija. Politikus, partijų vadovus kultūros bendruomenė kviečia susitikti ir pradėti rengti nacionalinį susitarimą dėl kultūros.

Kritikuoja siūlymą „pasispausti“

Į kultūrininkų kreipimąsi iki šiol atsakė tik Prezidentūra. „Nepritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės planams ne krizės metu mažinti kultūros sričiai skiriamą biudžetą. Formuojant „pokyčių krepšelį“ negali būti pamirštas teigiamas kultūros poveikis ekonominiam, socialiniam, visuomeniniam valstybės gyvenimui. Kultūros ir meno srityse dirbantys žmonės aktyviai įsitraukia į veiklas, kurios skatina esminius socialinius visuomeninius pokyčius, todėl siūlymai mažinti kultūros biudžetą, trūkstamų lėšų randant iš vidinių resursų, paveiktų ne tik kultūros bendruomenę, bet ir didelę dalį socialiai pažeidžiamiausių šalies gyventojų. Manome, kad tokie veiksmai prieštarauja XVII Vyriausybės programoje ir Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse išdėstytiems tikslams, ypač kultūros pozicijos stiprinimui“, – Prezidentūros atsakymą išplatino iniciatyvinė grupė „Už kultūrą 2017“.

Reikalavimai valdžiai

„Lietuvos žinios“ rašė, kad metai iš metų deramo valdžios dėmesio nesulaukianti Lietuvos kultūros bendruomenė pratrūko – viešame kreipimesi išdėstė pagrindinius skaudulius ir reikalavimus sprendimus priimantiems politikams.

Viešą laišką, skirtą prezidentei, Seimui, Vyriausybei, pasirašė solidžiausių šalies kultūros įstaigų, pavyzdžiui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Nacionalinės filharmonijos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Nacionalinio dramos teatro, Kinematografininkų sąjungos ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.

Kreipimesi akcentuojama, kad nors Lietuvos Respublika artėja prie savo šimtmečio ir skaičiuoja 27 metus nuo valstybingumo atkūrimo, kultūra išrinktų valdžios atstovų vis dar nėra suprantama kaip esminis šalies kūrimo ir žmonių sugyvenimo pamatas.

Kultūros bendruomenė išdėstė 11 reikalavimų valdžiai. Pirmiausia prašoma pagarbos kuriančiam ir kūrybą patiriančiam žmogui, liautis niekinus kuriančių žmonių ir kultūrą skleidžiančių institucijų darbą.

Taip pat prašoma valstybės biudžetą balansuoti ir mokesčių politiką vykdyti taip, kad tai atspindėtų rūpinimąsi šalies žmonių gerove, o ne tik formalius pasiekimus ir skaičius dokumentuose, bei nustoti valstybės vystymąsi, laimės indeksus ir įvairias problemas matuoti vien ekonominiais parametrais. Vieni reikalavimų – spręsti kultūros reikalus tariantis su institucijomis, organizacijomis, o ne vienašališkai ir nepagrįstai, esą tik taip valdžia gali susigrąžinti prarastą pasitikėjimą.

Prašoma pripažinti kultūrą svarbiu veiksniu ir investicija į šalies, jos piliečių ateitį, taip užkertant kelią migracijai, mažinant socialinę atskirtį bei prasmingai rūpinantis tiek darbu, tiek laisvalaikiu regionuose. Kultūrininkai nori, kad būtų grąžintas iki 2009 metų galiojęs 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kultūros ir meno paslaugoms.

Reikalaujama, kad Seimas, Vyriausybė vykdytų duotus pažadus, kurie negali būti anuliuoti jokiais priešingais teiginiais dėl vadinamojo „pokyčių krepšelio“. Taip pat prašoma pasirašyti Nacionalinį susitarimą, kuriuo dėmesys kultūrai būtų rodomas ne šūkiais ir siekiais, o kasmet didinamu finansavimu, bet ne mažiau kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2018-aisiais. „Jei buvo įmanoma sutarti dėl krašto gynybos, turi būti sutarta ir dėl to, ką svarbu ir verta ginti“, – įsitikinę kultūros atstovai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"