TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kultūros atašė - vien ministro daržas

2013 01 07 6:53
Iš pradžių mažinęs kultūros atašė skaičių, baigdamas ministro kadenciją, Arūnas Gelūnas paskyrė dvi naujas atstoves. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Faustui Latėnui sutikus eiti kultūros viceministro pareigas, į jo vietą žmogaus bus ieškoma mažiausiai du mėnesius. Dar anksčiau postas Maskvoje buvo tuščias net pusantrų metų. Kas, kur ir kaip skleis žinias apie Lietuvos kultūrą užsienyje, nuspręsti teisę turi kultūros ministras, nederindamas nei su Seimu, nei su kūrybinių organizacijų atstovais.

Vos metus Lietuvos ir Rusijos inteligentiją kultūriniais renginiais džiuginę Jurgio Baltrušaičio namai Maskvoje - ir vėl be šeimininko. Nuo praėjusiųjų metų pradžios Lietuvos kultūros atašė pareigas Rusijoje ėjęs kompozitorius F.Latėnas sausio 2-ąją jau darbavosi Lietuvos kultūros ministerijoje.

Iki jam išvykstant į paskyrimo vietą Maskvoje J.Baltrušaičio namai tušti stovėjo daugiau kaip pusantrų metų, iš kultūros atašė posto atšaukus 70-metį atšventusį žymų aktorių, Lietuvos kultūros židinio Maskvoje atkūrėją ir puoselėtoją Juozą Budraitį, tam paskyrusį 14 metų.

Lietuvos kultūros atašė nesulaukia ir nemažai kitų mūsų šalies diplomatinių atstovybių. Iš 2008 metų pradžioje numatytų skirti 17-20 kultūros atašė šiuo metu atstovai dirba tik 7 šalyse, dar trys žmonės triūsia Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES), Briuselyje.

"Jei paklaustumėte, kas ir kur dabar dirba kultūros atašė - nelabai žinočiau. Kandidatūros su meno pasaulio žmonėmis, asociacijomis, visiškai nederinamos. Valdžia turi savo požiūrį", - apie kultūros žmonėms Lietuvos vardą garsinti turinčius padėti diplomatinius atstovus sakė 12 kūrybinių sąjungų vienijančios Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis.

Deramai atstovauti Lietuvos kultūrai, F.Latėno manymu, galėtų M.K.Čiurlionio muzikos skleidėjas ir provaikaitis R.Zubovas. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užkulisinis kandidatas

Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis į atašė skyrimo ir veiklos klausimus dar neturėjo laiko gilintis. Apsispręsti, kas galėtų Maskvoje pakeisti kultūros viceministru tapusį F.Latėną, jis, pasitaręs su savo aplinka, žadėjo per kelis mėnesius. "Konkretaus kandidato dar neturiu", - LŽ sakė ministras.

Dar iki Š.Biručiui einant šias pareigas tarp politikų sklido kalbos, kad atsilaisvinančio kultūros atašė posto Maskvoje galėtų siekti 2006-2008 metais Kultūros ministerijai vadovavęs, o pastaruosius kelerius metus sveikatos apsaugos ministro patarėju dirbęs "Kaunas Jazz" įkūrėjas liberalcentristas Jonas Jučas. Apie tai jis esą kalbėjęsis ir su konkrečiais Kultūros ministerijos atstovais.

Pats J.Jučas LŽ aiškino pasiūlymo atstovauti Lietuvos kultūrai Rusijoje iš ministerijos nesulaukęs. "Jei tokį pasiūlymą gausiu, tada galėsime kalbėti. Tuo labiau kad net ir sulaukęs siūlymo dar turėsiu gerai jį apsvarstyti, nes 12 metų esu jau gyvenęs tik savaitgaliais važiuodamas pas šeimą ir žinau, ką tai reiškia", - kalbėjo politikas.

Vos prieš kelias savaites iš Maskvos grįžęs F.Latėnas neslepia, kad tiek Rusijos inteligentija, besidominti Lietuvos kultūriniu gyvenimu, tiek mūsų šalies ambasados Maskvoje vadovas Renatas Norkus norėtų, kad naujasis kultūros atašė darbą pradėtų kuo greičiau. "Jei kartotųsi situacija, kaip iki paskiriant mane, būtų labai negerai. Rusijoje veiklos tikrai yra, laukia pradėti projektai", - LŽ aiškino F.Latėnas.

Kalbama, kad atsilaisvinusio kultūros atašė posto Maskvoje galėtų siekti liberalcentristas J.Jučas. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Atsisakė valdininkų

Kaip žinoma, iki 2010-ųjų rudens Lietuvos kultūrą Rusijoje ilgus metus skleidė J.Budraitis, priklausantis vadinamajam auksiniam Lietuvos aktorių trejetui (kartu su Regimantu Adomaičiu ir Donatu Banioniu), rusų labai mylimam ir gerbiamam dar nuo sovietinių laikų. Tais metais 70-metį atšventęs menininkas iš diplomatinės tarnybos buvo atšauktas konservatoriaus Audronio Ažubalio vadovautos Užsienio reikalų ministerijos sprendimu, "suveikus amžiaus cenzui".

Naujo kultūros atašė Rusijoje paieškos Kultūros ministerijoje truko daugiau nei metus. Sprendimų priėmimą dar labiau apsunkimo tai, kad pagal galiojusius specialiųjų atašė skyrimo nuostatus šias pareigas galėjo eiti tik valstybės tarnyboje dirbantis žmogus. Tik 2011 metų viduryje Vyriausybei pakeitus teisės aktus, šios praktikos buvo atsisakyta, o dirbti Maskvoje pasiūlyta F.Latėnui.

Tuometinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas neslėpė, kad skleisti Lietuvos kultūrai ieškota Rusijoje žinomo žmogaus. "Nepakanka būti gabiu studijas baigusiu jaunuoliu, kad būtum tinkamas plaukti į tarptautinius vandenis ir atstovauti šaliai, tam reikia brandos ir patirties. Turime ir jaunesnių atašė, bet bent jau tokiose šalyse kaip Rusija ir JAV "studentiškas" variantas netinka", - kalbėjo A.Gelūnas.

Reikia žinomo veido

Tuo, kad Rusijoje turėtų dirbti "žinomas veidas" - garsus ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje asmuo - neabejoja ir kultūros atašė postą neseniai palikęs F.Latėnas. Jo manymu, Lietuva turi žmonių, savo autoritetu Rusijoje galinčių prilygti ir jam, ir net maestro J.Budraičiui.

"Kaip tokį galiu paminėti muziką, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos propaguotoją Roką Zubovą. Tai žmogus, palaikantis ryšius su Nikolajaus Rericho muziejumi, rengiantis koncertus, žinomas kaip M.K.Čiurlionio muzikos skleidėjas ir tiesioginis jo kraujo paveldėtojas. Tokios asmenybės, žinoma, būtų labai vertingos, jei sutiktų imtis atašė darbo", - kalbėjo viceministras.

Vis dėlto F.Latėnas neneigė jaučiąs nerimą, jog į kultūros atašė Rusijoje postą galėtų būti pasirinktas žmogus, artimesnis konkrečiai politinei partijai, o ne kultūrai.

"Nesinorėtų, kad atašė skyrimą lemtų kažkokie partiniai reikalai. Bet ir mano skyrimo atvejis buvo netipiškas: aš juk priklausau socialdemokratams, o tuometinė dešiniųjų Vyriausybė teigiamai vertino mano kandidatūrą. Taigi, matyt, politinė priklausomybė ne visada yra svarbi, kai suprantama, ko reikia valstybei", - kalbėjo jis.

Lietuvos kultūrai Maskvoje metus atstovavęs naujasis viceministras F.Latėnas įsitikinęs, kad Rusijoje turi dirbti toje šalyje gerai žinomas žmogus. /LŽ archyvo nuotr.

Kirto krizė

Kultūros atašė institucijos plėtra, pradėta dar 1999-aisiais, pagreitį įgavo 2006-2008 metais. Būtent tuo metu jau veikiančių kultūros atašė Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Rusijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Švedijoje bei nuolatinėje atstovybėje ES būrį papildė atstovai Italijoje, Japonijoje, Danijoje.

2008-ųjų pradžioje priimtas sprendimas skirti dar penkis už kultūrą atsakingus pareigūnus. Jie turėjo darbuotis Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje bei Latvijoje. Tačiau po tais metais vykusių Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, be to, Lietuvą užklupus ekonomikos krizei, kultūros atašė iš naujai numatytų šalių sulaukė tik Austrija.

2009-ųjų pavasarį Vyriausybė apskaičiavo, kad tais metais 13-os dirbančių kultūros atašė išlaikymas biudžetui turėtų kainuoti 2,6 mln. litų (reikia žinoti, kad iš viso Lietuva tais metais buvo delegavusi per 80 įvairių sričių specialiųjų atašė, kurie valstybei kainavo daugiau kaip 31 mln. litų). Ir nors kultūros atstovų išlaidos buvo vienos mažiausių - brangiausiai, 483 tūkst. litų, kainavo atašė Japonijoje, kitose šalyse dirbančių kultūrininkų išlaikymas dažnai nesiekė ir 200 tūkst. litų, - dalies dirbančių atstovų, o tuo labiau - siekio plėsti šį tinklą, buvo atsisakyta. Net kelerius metus Lietuva neturėjo savo kultūros atstovo Skandinavijoje, nors Šiaurės šalys yra įvardijamos kaip visais požiūriais svarbios mūsų partnerės.

"Bijočiau sakyti, kodėl taip įvyko, bet galutinis sąrašas kyla iš Kultūros bei Užsienio reikalų ministerijų atliekamo derinimo bei atitinkamos Vyriausybės pozicijos. Matyt, krizės sąlygomis daug lėmė pastangos taupyti. Mažindamas atašė skaičių, tuo metu dirbęs ministras A.Gelūnas greičiausiai ieškojo, kaip jam atrodė, neskausmingiausių taupymo būdų. Bet taupymas kultūros ir jos sklaidos sąskaita visada atsiliepia valstybės žinomumui ir jos prestižui. Taip patys kertame šaką, ant kurios sėdime", - LŽ tvirtino tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Sprendimai - paskutinę minutę

Pasak Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus patarėjos Vaivos Gogelienės, pagal galiojančius teisės aktus nuspręsti, kas ir kur dirbs kultūros atašė darbą, teisę turi kultūros ministras. Tiesa, jis savo pasirinkimą turi derinti su diplomatų veiklą kuruojančia Užsienio reikalų ministerija, o kartais prašoma ir priimančios šalies valdžios sutikimo.

Tokia galimybe prieš pat baigdamas kadenciją Kultūros ministerijoje pasinaudojo A.Gelūnas, po visų taupymų ir karpymų pasirašęs įsakymus dėl dviejų naujų šiais metais darbą pradėsiančių kultūros atašė skyrimo. Jau nebedirbančio ministro valia nuo sausio 7 dienos kultūros atašė Austrijoje taps Lina Kaiser, anksčiau ėjusi Lietuvos ambasados šioje šalyje sekretorės pareigas.

Nuo sausio 14-osios Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Švedijoje pradės dirbti iki šiol Kultūros ministerijai pavaldžiam Tarptautinių kultūros programų centrui, koordinuojančiam kultūros atašė vykdomų projektų įgyvendinimą, vadovavusi Saulė Mažeikaitė.

Paskyrus du naujus žmones, šiais metais Lietuva turės jau 13 kultūros atašė, o išlaidos jiems išlaikyti sieks 3,6 mln. litų.

Meno kūrėjų asociacijos prezidentas K.Platelis geru žodžiu mini ne tik legenda vadinamą atstovą Rusijoje J.Budraitį, bet ir anksčiau Lietuvai Švedijoje atstovavusią kultūros atašė Lianą Ruokytę-Jonsson, Didžiojoje Britanijoje dirbusią Daivą Parulskienę, anksčiau Vokietijoje, dabar - Prancūzijoje triūsiančią Rasą Balčikonytę.

"Ten, kur jie dirbo, Lietuvos vardas skambėdavo labai garsiai. Kas ir kur dirba dabar - nežinau. Tačiau kūrybinės sąjungos, jei valdžia paklaustų, tikrai galėtų išdėstyti savo poziciją ar pasiūlyti kandidatus, ir tai galėtų duoti iš tiesų daugiau naudos Lietuvai", - kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"