TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kultūros lobiai valdžios dėmesio užribyje

2012 10 16 7:58
URM nuotrauka/Pernai kovą Švedija Lietuvai perdavė rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus archyvą.

Užsienio valstybėse yra atsidūrę daugybė unikalių Lietuvos kultūros vertybių, tačiau su jų paieškomis ir susigrąžinimu susijusi veikla merdi. Iki šiol net nesudarytas mūsų šaliai reikšmingo kilnojamojo paveldo sąrašas.

Karai, okupacijos ir kitokios negandos po pasaulį išblaškė daugybę Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo, bet rūpestis jį apskaityti ir mėginti susigrąžinti labai menkas.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų nuomone, svarbu sužinoti, kur ir kas yra saugoma, todėl esą būtina sudaryti užsienyje esančio mūsų kraštui reikšmingo kultūros paveldo sąrašus. Kultūros ministerijos (KM) valdininkai laikosi pozicijos, kad išankstinis vertybių sąrašo sudarymas be archyvinio pagrindimo būtų ydingas.

Netekome daug vertybių

Istoriko Zigmanto Kiaupos teigimu, neįmanoma tiksliai atsakyti į klausimą, kiek mūsų šalies kultūrinio paveldo yra užsienyje. Tačiau esame netekę daugybės vertybių. Nekilnojamasis Lietuvos kultūros paveldas kituose kraštuose liko mažėjant mūsų valstybės teritorijai. "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo nuo jūros iki jūros. Pakanka žvilgtelti į kaimynę Baltarusiją, pamatysime Lydą, Krėvą, Gardiną", - vardijo Z.Kiaupa.

Tarp užsienyje esančių kilnojamųjų mūsų šalies kultūros vertybių - knygos, paveikslai, rankraščiai, svarbūs dokumentai, kiti brangūs daiktai. Dalį jų į svečius kraštus išvežė savininkai, dalis ten pateko kaip dovanos. Pavyzdžiui, vienoje Austrijos pilių saugomi Radvilų šarvai. Juos iškilūs LDK didikai padovanojo Habsburgų dinastijos atstovams. "Tai Habsburgų arba Austrijos nuosavybė. Tačiau kartu ir mūsų kultūros paveldas", - pažymėjo Z.Kiaupa.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka/Z.Kiaupa įsitikinęs, kad būtina stengtis susigrąžinti neteisėtai iš šalies išvežtas vertybes, net jei vilčių tai padaryti nedaug.

Kur dingo paveldas?

Didelė dalis mūsų valstybės kultūros paveldo buvo išgrobstyta karų, okupacijų metais. Pirmoji didesnė vertybių išvežimo banga persirito XVII amžiuje, kai didžiąją LDK dalį užėmė Rusijos imperija. Vėliau daug vertybių iš mūsų šalies į Rytų kaimynę išgabenta po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Pasak Z.Kiaupos, tada netekome ir Lietuvos metrikos - archyvo, kuriam priskiriami visi nuo XIV amžiaus pabaigos iki 1794 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje saugoti dokumentai.

Z.Kiaupa pasakoja, kad "nukraujavome" ir po sukilimų. Bausdama lietuvius už nepaklusnumą caro valdžia konfiskuodavo sukilėlių turtą, taip pat jų turėtus meno kūrinius, dokumentų archyvus. Po 1831 metų sukilimo uždarius Vilniaus universitetą į Rusiją buvo išvežta tūkstančiai šios Alma mater bibliotekos knygų, taip pat unikalus rektoriaus skeptras, universiteto antspaudas. Numalšinusi 1863 metų sukilimą carinė valdžia uždarė Vilniuje veikusius muziejus, o juose saugotus daiktus išvežė į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Pasaulinių karų metais dalis mūsų kultūros vertybių atsidūrė Rusijoje ir Vokietijoje.

Tik geri norai

Z.Kiaupa įsitikinęs, kad būtina stengtis susigrąžinti neteisėtai iš šalies išvežtas vertybes, net jei vilčių tai padaryti nedaug. Jis priminė, kad 1990 metais sudarius derybų su SSRS grupę, vienas iš keltų klausimų buvo kilnojamojo kultūros paveldo grąžinimas. Buvo sudarytas ir vertybių sąrašas. "Buvo ruošiamasi deryboms, netgi numatyta jų data. Tačiau rugpjūtį Rusijoje įvyko pučas. Jis mūsų valstybei buvo labai naudingas, bet konkrečiai šiam reikalui pakišo koją. Vietoj derybų delegacijos su SSRS buvo sudaryta derybų delegacija su Rusija ir kažkodėl kultūros paveldo grąžinimo reikalai nepakliuvo į darbų sąrašą. Praleistas patogus momentas", - pažymėjo istorikas.

Z.Kiaupa pasigenda valdžios dėmesio siekiui susigrąžinti kultūros paveldą. Anot jo, įvairios vyriausybės įrašydavo šį klausimą į savo darbų programą. "Tačiau tik tuo viskas ir baigdavosi. Net nežinau kodėl. Gal trūksta supratimo, intelekto, patriotizmo ar dar ko nors", - svarstė istorikas.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka/D.Rimašauskaitės teigimu, turint informacijos, kur šiuo metu yra viena ar kita kultūros vertybė, duomenų, įrodančių, kad ji priklauso Lietuvai, galima pradėti derybas dėl jos sugrąžinimo.

Nepakankamas dėmesys ir finansavimas

KM atstovų teigimu, veikla, susijusi su iš Lietuvos išvežtų vertybių paieškomis ar susigrąžinimo inicijavimu, vykdoma nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau pripažįstama, kad jos rezultatais pasigirti negalima. Esą tai lėmė dvi priežastys. "Absoliuti dauguma Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių išvežta į Rusiją. KM jau po Nepriklausomybės atkūrimo organizavo informacijos apie Rusijoje atsidūrusias kultūros vertybes rengimą Vyriausybės deryboms su Rusija dėl okupacijos metu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau žalos atlyginimo klausimo svarstymas tarp Rusijos ir Lietuvos iki šiandien neprasidėjęs. Kitas vertybių susigrąžinimo būdas - derybos dėl atskirų kultūros vertybių - teoriškai būtų įmanomas esant tarpvyriausybiniam susitarimui tarp Lietuvos ir Rusijos, tačiau Rusija iki šiol nepasirašo Lietuvos siūlomo tarpvyriausybinės sutarties dėl bendradarbiavimo kultūros srityje projekto. Kiti tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, UNESCO konvencija dėl nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo, taikomi tik nuo 1970 metų", - aiškino KM Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Žolynas.

Antra, anot specialisto, mūsų šalies kultūros vertybių paieškoms niekada nebuvo skiriama pakankamai dėmesio ir išskirtinio finansavimo. Todėl iki šiol Lietuvoje nėra įsteigta specializuota, kultūros paieškomis užsiimanti institucija, nors užsienio valstybėse tokios veikia.

Ieško muziejai

Dabar kultūros vertybių paieška užsiima nacionaliniai muziejai, kuriems priskirta funkcija kaupti informaciją apie savo rūšies muziejines vertybes, neteisėtai išvežtas iš Lietuvos. "Muziejai šią veiklą vykdo pagal poreikį ir galimybes, tačiau, esant nedideliam finansavimui, jų rezultatai taip pat menkesni nei norėtųsi", - pripažino M.Žolynas.

Jo teigimu, KM iš savo biudžeto skiria lėšų muziejų ir kitų organizacijų vykdomiems kultūros vertybių paieškos projektams finansuoti. "Buvo paremtas Lietuvos nacionalinio muziejaus projektas tiriant lituanistiką Sankt Peterburgo muziejuose ir Biržų krašto muziejaus projektas ieškant pirminių istorijos šaltinių Varšuvos archyve, iš dalies finansuotas išeivijos veikėjų archyvų parvežimas į Lietuvą, LDK rankraštinio paveldo paieška Stokholmo archyve", - pasakojo M.Žolynas.

Būtinas sąrašas

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė pažymi, kad lietuviškas paveldas pasklidęs po visą pasaulį: dokumentų ir daiktų yra tiek Rusijoje, tiek Šiaurės ir Pietų Amerikoje. "Svarbiausias uždavinys - žinoti, kur ir kas saugoma, todėl pirmiausia būtina sudaryti ir tikslinti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, sąrašus. Turint informacijos, kur šiuo metu yra viena ar kita kultūros vertybė, dokumentus, liudijimus ar kitus duomenis, įrodančius, kad ji priklauso Lietuvai, galima pradėti derybas dėl jos sugrąžinimo", - aiškino diplomatė.

KM įsitikinusi, kad tikslių sąrašų - kokios vertybės ir į kokias šalis išvežtos - išankstinis sudarymas be archyvinio pagrindimo būtų ydingas teisiniu, o viešas jo skelbimas - diplomatiniu aspektu. "Nes demonstruotų galbūt nepagrįstas Lietuvos pretenzijas valstybėms kaimynėms, keltų įtampą siekiant šias vertybes tyrinėti užsienio saugyklose. Todėl pasaulyje fizinio vertybių sugrąžinimo atvejų labai mažai - tai labiau pavieniai geros politinės valios atvejai. Pasaulyje daugiau dėmesio skiriama ne fiziniam vertybių sugrąžinimui, o tam, kad jos būtų bent laikinai atvežamos į parodas, demonstruojamos virtualiuose interneto muziejuose ir kitais būdais pristatomos visuomenei", - aiškino M.Žolynas.

Atgauti diplomatų archyvai

Vis dėlto susigrąžinant vertybes šį tą pavyko nuveikti. Nuo 2006 metų Lietuvos diplomatams bendradarbiaujant su centriniu archyvu ir kitomis institucijomis į Lietuvą buvo grąžinti tarpukario URM Ekonomikos departamento direktoriaus Jono Norkaičio, diplomatų Antano Liutkaus, Jurgio Baltrušaičio ir Lozoraičių šeimos archyvai. 2010-ųjų balandžio mėnesį iš Prancūzijos į Vilnių parvežti autentiški dokumentai, atskleidžiantys mūsų valstybės gimimo aplinkybes 1917-1920 metais ir pirmuosius jos žingsnius tarptautinėje arenoje. Pernai kovą Švedija Lietuvai perdavė rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus archyvą.

Taip pat, anot D.Rimašauskaitės, URM rūpinasi mūsų šaliai reikšmingo kultūros paveldo globa, apsauga ir įamžinimu užsienyje. Diplomatės teigimu, pernai atnaujintas vandalų suniokotas paminklinis akmuo poeto Albino Žukausko gimtinėje Bubeliuose, Lenkijoje, įamžintas rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio atminimas Prancūzijoje, sutvarkyta lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties vieta, įamžintas poeto Kristijono Donelaičio atminimas Kaliningrado srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"