Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kultūros ministrė „kultūrina“ kalbą

 
2017 01 07 6:00
pixabay.com nuotrauka

2016 metų gruodžio 21 dieną per radiją buvo transliuojamas Lianos Ruokytės-Jonsson pokalbis su žurnalistu apie jos, kaip naujosios kultūros ministrės, pirmuosius darbus. Ministrė keletą kartų pabrėžė, kad „reiks atsižvelgti į kultūros lauko poreikius“, „pasitart su kultūros lauku“!

Mane, kaip ūkininko vaiką ir žemės ūkio specialistą, tokie pasakymai, švelniai tariant, nustebino. Kaipgi ministrė tarsis su lauku, nors tai būtų ir kultūros laukas?!

Dažnai vartojame terminus „kultūrinė pieva“, „sukultūrinta dirva“, posakį „šitame lauke gerai dera javai“ ir pan. Tačiau kad yra dar toks kultūros laukas, su kuriuo galima tartis, negirdėjau. Dėl visa ko pasidomėjau, kaip žodžius „kultūra“ ir „laukas“ aiškina Tarptautinių žodžių ir Lietuvių kalbos žodynai.

Gerokai apibendrintai „kultūra“ – lavinimas, tobulinimas, visa, kas sukurta žmonių fiziniu ir protiniu darbu; tobulumo laipsnis, pasiektas, kurioje nors srityje, ir pan. Žodis „laukas“ – be medžių, lygi vieta, dirva, žemės plotas, vieta po atviru dangumi, erdvė, kurioje pasireiškia jėgų veikimas, ir pan.

Taigi žodynuose neradau, kad būtų paminėtas terminas „kultūros laukas“. Galima spėti, jog ministrė, sakydama „kultūros laukas“, turėjo galvoje dailininkus, rašytojus, bibliotekininkus ir kitus KULTŪRININKUS – KULTŪROS SKLEIDĖJUS, kaip aiškinama žodynuose.

Pagal žodžio „kultūra“ prasmę kultūrininkai yra ne tik menininkai, bet ir mokytojai, agronomai, inžinieriai, gal net politikai, t. y. visi, kurie savo protiniu ir fiziniu darbu ką nors pagerina, patobulina. Ministrei derėtų tobulinti lietuvių kalbos kultūrą, o ne priešingai!

Turėdamas progą primenu, kad per televiziją ir radiją, spaudą valdžios, mokslo žmonės, o ypač žurnalistai skurdina lietuvių kalbą, užteršia ją svetimybėmis, nevykusiais posakiais, per dažnai ir be reikalo vartoja tarptautinius žodžius. Pavyzdžiui, kasdien KALBA „vaikšto“ po Seimo salę! Dažnas seimūnas oriai pradeda šneką „eina kalba“, užuot sakęs „kalbama“. Liūdna girdėti, kai kalbos žinovė literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė, nagrinėdama literatūros kūrinį, vietoj gražiai lietuviškai skambančio žodžio „atspindi“ vartoja fizikinį terminą „refleksuoja“. Galbūt filologai žodį „refleksija“ supranta kaip savo minčių ir išgyvenimų analizę, bet ne paprasti radijo klausytojai.

Žurnalistai į kasdienę kalbą įbruko „nominaciją“, nors yra gražus lietuviškas žodis „apdovanojimas“. Tarytum žvyras tarp dantų sugirkši, kai girdžiu šį svetimkūnį iš televizijos ekrano! Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau vartojamas žodis „nepotizmas“. Jo reikšmę žino nedaug žmonių. Jei neturime lietuviško atitikmens, sukurkime! Taip darydavo mokyti žmonės Lietuvos atgimimo aušroje. Vidurinėje mokykloje mus mokė, kad žinoti tarptautinius žodžius reikia, bet būtina vengti juos vartoti, kai yra lietuviški atitikmenys. Lietuvių kalbos mokytojas čia pat išaiškino, ką reiškia ir tarptautinis žodis „snobas“. Televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėja šneka „kultūringai“: jai krokodilai valgo, šuneliai miršta. Pagal Rūtą, matyt, žmonės ėda, dvesia, gaišta ar stimpa! Verta priminti, kad lietuviams tik žmogus ir bitė valgo bei miršta. O kultūrininko A. Ramanausko šnekos, girdimos iš televizijos ekrano, ne tik kalbą, bet ir tautą „nukultūrins“. Taip ir norėtųsi panašius žurnalistus pasiųsti į atokų Lietuvos kaimą, kad pasimokytų kalbos ir neskurdintų jos! Kokią kultūrą skleidžia Kauno kultūros ir meno savaitraštis „Nemunas“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“?

Dabar žiniasklaida visu balsu plyšauja apie vandens teršimą ar nugaišusį žuvelioką, tik ne apie kalbos teršimą ir kitas bjaurastis, sklindančias iš televizijos ekranų ir kitų kultūros centrų.

Daugiau dėmesio kalbos kultūrai turėtų skirti Lietuvos radijo ir televizijos taryba, Rašytojų sąjunga, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos, kitos valdžios ir visuomeninės įstaigos bei organizacijos. Norėtųsi, kad Valstybinė kalbos inspekcija viešiau ir griežčiau kovotų su lietuvių kalbos teršėjais ir skurdintojais, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija neatsiliktų nuo aplinkos pokyčių ir intensyviau saugotų, tobulintų kalbą. Jei trūksta pinigų pagrindinei tautos vertybei – Kalbai – saugoti, Vyriausybė privalo jų rasti. Radijo klausytojai ir televizijos žiūrovai turi teisę girdėti švarią lietuvių kalbą, o ne kalbą su lotynų, anglų ar kitų kalbų intarpais.

Doc. dr. Gvidas Kazlauskas

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"