TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kultūros paveldo perlams - ypatingas statusas

2014 01 07 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas turėtų pailgėti keliasdešimčia svarbiausių paminklų. Siūloma jį papildyti ne tik valstybei, bet ir Bažnyčiai bei privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu paveldu.

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą įtraukti Nekilnojamojo turto registre esančius paminklus, reprezentuojančius reikšmingiausius Lietuvos istorinius laikotarpius ir įvykius, valstybės kūrimosi raidą, architektūros stilius ir etnokultūrą. Teigiama, kad tai leistų labiau užtikrinti kultūros paminklų prieinamumą visuomenei ir išsaugojimą, suteiktų jų valdytojams išskirtinę galimybę pretenduoti į finansinę valstybės paramą.

Nuo pilių iki Kryžių kalno

Minėtame sąraše šiuo metu yra 17 paminklų. Jame - Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatai bei liekanos, Kauno, Trakų pusiasalio pilių liekanos, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro sodyba, Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, taip pat Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Kryžių, Pilies kalnu, Šventkalniu, Šiaulių rajone.

Į sąrašą įtrauktas Prezidentūros rūmų statinių kompleksas, Ministrų kabineto ir Lietuvos banko pastatai, Karininkų ramovė, Maironio (S.Siručio) rūmai laikinojoje sostinėje, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno meno mokyklos rūmai. Tarp šalies reikšmingiausių kultūros objektų įrašyti ir Signatarų namai, taip pat buvę KGB rūmai Vilniuje.

Nuostabiausios bažnyčios

Sąrašą siūloma papildyti Verkių, Lentvario, Paežerių (Vilkaviškio r.), Bijotų (Šilalės r.), Gelgaudiškio (Šakių r.), Renavo (Mažeikių r.) dvarų sodybomis. Tarp reikšmingiausų objektų norima įrašyti ir Biržų pilį, Vilniaus bei Kauno rotušes, Vilniaus universiteto pastatų kompleksą, Miesto salės rūmus sostinėje, Klaipėdos kareivinių kompleksą, Žaliakalnio funikulierių, Aleksoto funikulieriaus statinių kompleksą.

Taip pat siūloma įtraukti į sąrašą keliolika Bažnyčiai priklausančių objektų. Pavyzdžiui, Pranciškonų vienuolyno ansamblį, Vilniaus Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio bei Šv. Onos bažnyčių ir bernardinų vienuolyno statinių ansamblį, Šv. Stepono bažnyčią Vilniuje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką Kaune.

Siekiama, kad sąraše atsidurtų ir Bernardinų vienuolyno ansamblis Kaune, Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos, Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapinės bažnyčios statinių kompleksai.

Bus pildomas toliau

Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Žolyno teigimu, Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas iš esmės negali būtų baigtinis. Nuo 2007 metų, kai jis buvo sudarytas, iki dabar įvyko reikšmingų pokyčių - dalis paveldo objektų gavo kultūros paminklo statusą, atsisakyta įstatymo nuostatos dėl į sąrašą įtrauktinų objektų valstybinės nuosavybės, parengti dalies objektų apskaitos dokumentai. Atsižvelgiant į tai sąrašas bus pildomas dabar ir ateityje.

Anot M.Žolyno, į sąrašą siūloma įtraukti didžiausią vertę turinčius kultūros paminklus, geriausiai reprezentuojančius atskirus architektūros ir technikos paveldo raidos laikotarpius. „Priėmus nutarimo projektą, atsiras prielaidų užtikrinti į sąrašą įrašytų kultūros paminklų išsaugojimą ir prieinamumą visuomenei. Šių kultūros paminklų valdytojai galės pretenduoti į finansinę valstybės paramą“, - aiškino ministerijos valdininkas.

Prioritetinės galimybės

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė teigiamai vertina siekį išplėsti minėtą sąrašą. Ji priminė, kad jame esantys arba į jį įtraukti ketinami objektai jau daug metų yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, Vyriausybė juos yra pripažinusi kultūros paminklais. „Tai reiškia, kad kalbame apie mūsų kultūros paveldo perlus, reikšmingiausius nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektus“, - pažymėjo D.Varnaitė. Anot jos, iš viso, ekspertų vertinimais, Lietuvoje esama apie 100 elitinių paveldo objektų, kurie galėtų būti įtraukti į šį sąrašą.

Patobulinus įstatymą, valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams suteikiamos tam tikros prioritetinės galimybės. „Jos visų pirma numatomos per finansavimą. Vyriausybė gali patvirtinti specialią finansavimo tvarką, kuri bus skirta išimtinai šiems objektams išsaugoti“, - aiškino D.Varnaitė. Pavyzdžiui, skirstant lėšas kultūros objektams tvarkyti, pirmenybė galėtų būti teikiama būtent valstybinės reikšmės objektams.

D.Varnaitės teigimu, pritarusi tokiam sąrašui Vyriausybė kartu patvirtintų tam tikrą susitarimą tarp specialistų, visuomenės, paveldo valdytojų, kokie objektai yra prioritetiniai ir kuriuos, pavyzdžiui, susidarius ekstremalioms situacijoms, žūtbūt reikėtų gelbėti pirmuosius.

KPD direktorė taip pat pabrėžė, kad gaudami galimybę prioritetine tvarka pretenduoti į finansinę ir organizacinę paramą, valstybinės reikšmės objektų valdytojai turėtų prisiimti atsakomybę atsiverti visuomenei. „Žinoma, dauguma jų tai jau yra padarę - veikia kultūros įstaigos, sakraliniai objektai, kurių durys atviros visuomenei. Tačiau turėtų dar labiau padidėti šių objektų valdytojų atsakomybė“, - kalbėjo D.Varnaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"