Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kultūros prievaizdai nori valdyti didesnį paramos kapšą

 
2017 07 18 12:00
Arūnas Gelūnas: „Man toks pasiūlymas atrodo mažų mažiausiai keistas, juk meno kūrėjų socialinė apsauga - šioks toks laimėjimas užtikrinant jų egzistenciją." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros ministerija siūlo Seimui atsisakyti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos ir rekomenduoja visą paramos kūrėjams skyrimą bei mokėjimą patikėti jai. Ministerija paramą teiktų iš jai tenkančių valstybės biudžeto asignavimų.

Aiškinama, kad taip bus sumažinta Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą ir jos administravimo tvarką tvirtinančiai Vyriausybei tenkanti administracine našta. Patys meno kūrėjai problemos dėl šio sumanymo nemato, jei tik nebus sumažintos paramai skiriamos lėšos. Tačiau politikai tuo abejoja.

Kai negali kurti

Meno kūrėjo statusą Lietuvoje turi apie 5,3 tūkst. asmenų – dailininkų, teatralų, kompozitorių, dizainerių ir kitokių kūrėjų. Jei jie darbingo amžiaus ir neturi draudžiamųjų pajamų, nuo 2011-ųjų valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, o nuo 2012 metų – ir privalomuoju sveikatos draudimu, jei negauna pajamų pagal autorines ar darbo sutartis, patys savarankiškai nemoka sveikatos draudimo įmokų.

Arūnas Gelūnas: „Man toks pasiūlymas atrodo mažų mažiausiai keistas, juk meno kūrėjų socialinė apsauga – šioks toks laimėjimas užtikrinant jų egzistenciją.“

Kiekvienas meno kūrėjas gali pretenduoti ir į kūrybinės prastovos išmokas, kurios mokamos iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos. Kūrybinė prastova – laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių laikinai neturi sąlygų kurti ir pajamų iš kūrybinės, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos. Kūrybinės prastovos išmoka, siekianti minimalią mėnesio algą, mokama tris mėnesius.

Vietoj programos – ministerijos kišenė

Šiuo metu minėtą programą tvirtina ir jos administravimo tvarką nustato Vyriausybė. Kultūros ministerija siūlo programą panaikinti ir numatyti, kad parama meno kūrėjams toliau būtų teikiama jau iš ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Kaip pataisų aiškinamajame rašte teigia jas rengusio Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus patarėja Janina Krušinskaitė, dabartinės Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos ir jos administravimo tvarkos aprašo nuostatos tiesiog būtų perkeltos į kultūros ministro nustatytą ir su socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrais suderintą tvarkos aprašą. Kultūros ministrui suteiktų įgaliojimų apimtis esą nesikeistų, nes iš esmės nekistų ir teisinis reguliavimas, tad nebūtų pažeisti ir asmenų teisėti lūkesčiai.

Svarbiausia – pinigai

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė neslėpė nuostabos dėl sumanymo panaikinti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą. „Manau, kad reikėtų didinti jos finansavimą, nes dabar programai numatoma pernelyg mažai lėšų. Visus metus reikia skirstyti išmokų pinigus labai atsakingai, kad fonde jų liktų ir tiems žmonėms, kurie apmokėti kūrybines prastovas paprašo baigiantis metams“, – tikino ji. Anot E. Utarienės, galimybe gauti tegul ir nedidelę kūrybinės prastovos išmoką menininkai naudojasi palyginti dažnai, ir kasmet norinčiųjų ją gauti daugėja.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis „Lietuvos žinioms“ sakė su ministerijos pasiūlymais dar nesusipažinęs, tačiau tikino vien dėl to, kad gali būti panaikinta Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, nieko bloga neįžvelgiantis.

„Dabar šios programos fondas gyvuoja po Kultūros tarybos sparneliu, bet taip yra vos keletą metų. Anksčiau jį globojo Kultūros ministerija. Matyt, norima vėl jį susigrąžinti. Svarbiausia, kad išliktų pats apsaugos principas. Iš kur bus skiriama pinigų – nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad jie iš tikrųjų būtų, ir ne mažesni nei šiuo metu“, – pažymėjo K. Platelis. Anot jo, pastaraisiais metais meno kūrėjams remti kasmet skiriama po 700 tūkst. eurų.

Įžvelgia riziką

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas, pats vadovavęs Kultūros ministerijai, kai buvo rengiama meno kūrėjų socialinių garantijų sistema, buvo atviras – ministerijos sumanymas yra labai keistas žinant, kokia nestabili menininkų padėtis Lietuvoje.

Pasiūlymai naikinti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą atsirado, kai šią savaitę paskutiniame pavasario sesijos posėdyje Seimas balsavo dėl mažesnių mokesčių meno kūrėjams, nes nuo metų pradžios padidėję mokesčiai menininkams buvo tapę sunkiai pakeliama našta.

„Man toks pasiūlymas atrodo mažų mažiausiai keistas, juk meno kūrėjų socialinė apsauga – šioks toks laimėjimas užtikrinant jų egzistenciją. Lietuvoje meno rinka yra labai maža, menininkai turi mažai galimybių užsidirbti, nes jų kūryba Lietuvoje vertinama kukliomis sumomis“, – tvirtino A. Gelūnas.

Jam keista, jog norima, kad kūrybinės prastovos išmokos būtų skiriamos iš Kultūros ministerijai numatytų biudžeto asignavimų. Jie visada būdavo labai kuklūs. Todėl A. Gelūnas tikino sunkiai įsivaizduojantis, kaip bus randama lėšų minėtoms reikmėms. Anot jo, mažiau rizikos būtų, jei menininkų socialine padėtimi rūpintųsi, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tada gal būtų garantijų, kad parama menininkams bent išliks tokia, kokia yra dabar. Kultūros srities institucijų biudžetai, politiko teigimu, nėra labai stabilūs – esant sunkesnei ekonominei situacijai jie nukenčia pirmiausia.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"