TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kultūros viceministras: dvigubi užrašai - nebūtinai antikonstituciniai

2014 01 17 15:29
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius penktadienį pareiškė, kad vietovardžių rašymas nevalstybine kalba nebūtinai prieštarautų Konstitucijai. „Konstitucinis Teismas (KT) yra pasisakęs dėl asmenvardžių, bet ne vietovardžių. Visa kita yra išvedžiojimai“, - sakė E.Trusevičius.

Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas E.Trusevičius skaitė pranešimą „Tautinių mažumų įstatymas Lietuvoje“.

Ši paskaita buvo lietuvių ir lenkų studentų mainų paskaitų ciklo dalis. Lenkijos studentams E.Trusevičius sakė, jog Lietuvoje šiuo metu niekur neapibrėžta tautinės mažumos sąvoka.

Kultūros viceministras pabrėžė, kad 2000 metais Lietuvoje ratifikuota tarptautinė Tautinių mažumų apsaugos konvencija. E.Trusevičiaus teigimu, įstatymai numato, kad esant prieštaravimui tarp nacionalinės teisės ir priimtų tarptautinių dokumentų, keistina būtent nacionalinė teisė.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad konvencija yra politinė ir programinio pobūdžio, ji nėra tiesioginio taikymo dokumentas, bet tam, kad ji būtų įgyvendinta, reikalingi tam tikri teisės aktai, sakė E.Trusevičius. Jo teigimu, labai svarbu, kad Tautinių mažumų įstatymas būtų priimtas, nes Lietuvoje nėra jokio teisės akto, kuris apibrėžtų, kas yra tautinė mažuma. E.Trusevičiaus įsitikinimu, didžiausią pasipriešinimą įstatymo atžvilgiu sukelia tautinių mažumų kalbų vartojimas greta valstybinės kalbos.

Viceministro teigimu, pagrindinis diskutuotinas klausimas - kokią gyventojų dalį tam tikroje vietovėje turi sudaryti mažumos atstovai, kad jų kalbą būtų galima vartoti oficialiuose užrašuose. „Linkstama apsistoti ties 25 procentais, - sakė LLRA atstovas. - Įstatymo projektas nėra imperatyvus, jis tik suteikia galimybę vietos bendruomenei pasirinkti, ar ji norėtų, kad tam tikrose vietose būtų užrašas kita kalba greta valstybinės, ar ne“.

Kultūros viceministras teigė, jog su teigiančiais, kad siūlomas Tautinių mažumų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jis mielai padiskutuotų. „KT yra pasisakęs dėl asmenvardžių, bet ne vietovardžių. Visa kita yra išvedžiojimai“, - kalbėjo E.Trusevičius.

Kultūros ministerijos darbo grupės, kuriai vadovavo E.Trusevičius, parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas kol kas nesulaukė svarstymo vyriausybėje.

Tuo tarpu kito LLRA atstovo Jaroslavo Narkevičiaus Seime įregistruotas įstatymo projektas siūlo grąžinti 1989 metais priimtą Tautinių mažumų įstatymo redakciją.

Įstatymo pakeitimai leistų tankiau lenkų ir rusų apgyvendintose Lietuvos teritorijose oficialiai vartoti nevalstybinę kalbą.

Įstatymo projektas vertinamas itin prieštaringai, jį kaip antikonstitucinį yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Įstatymo projektą Seimas tikriausiai svarstys pavasario sesijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"