TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuo ir kaip Lietuva gali pasidalinti su besivystančiu pasauliu

2015 12 14 12:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos skiriamos lėšos besivystančioms šalims išaugo daugiau nei tris kartus, vykdoma nemažai projektų kaimyninėse Rytų partnerystės šalyse, tačiau ar pakanka solidarumo su labiausiai skurstančiaisiais tolimuosiuose kraštuose? 

2004 metais, kuomet Lietuva tapo šalimi donore, besivystančiam pasauliui skyrėme mažiau nei 10 milijonų eurų, o po dešimties metų – beveik 35 milijonus eurų. „Suma yra stipriai išaugusi, bet, žinant ten gyvenančių žmonių poreikius, ji neatrodo didelė“, – komentuoja Agnė Ignatavičienė, ES ir viešojo administravimo grupės vadovė įmonėje „ESTEP Vilnius“.

Parama – ne tik pinigais

Ji atkreipia dėmesį, kad apskritai Europos Sąjunga (ES) – didžiausia donorė pasaulyje – praėjusiais metais vystymuisi skyrė beveik 58 milijardus eurų. Į šį „bendrą katilą“, o tiksliau Europos plėtros fondą, patenka ir didesnė dalis (daugiau nei 60 proc.) Lietuvos oficialios paramos vystymuisi. Mažesnė panaudojama dvišalės paramos teikimui, daugiausiai Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir t. t. Tuo metu iš fondo lėšų finansuojamos vystomojo bendradarbiavimo veiklos Afrikoje, Ramiojo vandenyno teritorijoje, Karibuose, Pietinėje Azijoje. Būtent šiuose regionuose, ypač užsachario Afrikoje bei Pietinėje Azijoje, ir gyvena daugiausiai žemiau skurdo ribos (1,25 dolerio per dieną) esančių pasaulio žmonių.

Agnė Ignatavičienė / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Pinigai iš valstybės biudžeto – tik vienas iš būdų padėti pasauliui vystytis. Svarbus institucijų, nevyriausybinio sektoriaus, verslininkų, ekspertų įsitraukimas į ES bei tarptautinių organizacijų daugiašalės paramos skirstymą bei įgyvendinimą. „Turime daug patirties, kurią galėtume perduoti besivystančioms šalims. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva nuėjo ilgą ir sudėtingą reformų kelią“, – kalba pašnekovė. Pasak jos, patirtimi pasidalinti galime įvairiausiose srityse nuo demokratinių institucijų kūrimo ar žmogaus teisių apsaugos iki žemės ūkio politikos reguliavimo ar energetikos.

Naudinga ir mums

A. Ignatavičienės teigimu, dalintis patirtimi naudinga ir mums patiems – iš naujo apmąstyti nueitą kelią, ieškoti galimybių toliau tobulėti: „Tai, kad dar neseniai Lietuvos valstybė stipriai reformavosi – ne mūsų vienų nuopelnas. Prie to prisidėjo daugelio šalių ekspertai, institucijos, organizacijos. Jau metas ir mums padėti kitiems. Manau, kad dalinimasis yra svarbus ir mūsų tobulėjimui“. Ji taip pat pažymi, kad negyvename uždarame pasaulyje vien tik su savo „lietuviškomis“ problemomis. Dalyvavimas tarptautinėje politikoje, anot ekspertės, gali padėti rasti atsakymus ir mūsų vidaus politikos klausimams.

Marta Čubajevaitė, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos (NNVBOP) vykdančioji direktorė, teigia, kad įsitraukimas į daugiašalės paramos skirstymą bei įgyvendinimą tolimuosiuose kraštuose yra mūsų solidarumo išraiška bei įrodymas, kad siekiame sumažinti skurdą pasaulyje. „Be to, esu girdėjusi argumentų, kad įsitraukimas padeda kurti ir išlaikyti darbo vietas tiek Lietuvos nevyriausybiniam sektoriui, tiek verslui“, – priduria ji.

Stinga patirties

Pagrindinis būdas, kuriuo nevyriausybinės organizacijos gali įsitraukti į daugiašalės paramos teikimą, yra projektų įgyvendinimas pagal ES ar tarptautinių organizacijų vykdomus konkursus. Tačiau, kaip pasakoja A. Ignatavičienė, šią sritį perprasti nėra lengva: konkursų dalyviams keliama daugybė reikalavimų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kas juos skelbia – ES, Jungtinės Tautos (JT), Pasaulio bankas ar kuri kita organizacija. „Reikia gebėti valdyti didelius projektus, o Lietuvai ir kai kurioms kitoms po 2004 metų į ES įstojusioms valstybėms tai yra sudėtinga“, – teigia ekspertė.

Jai antrina ir M. Čubajevaitė, kuri teigia, kad, pavyzdžiui, ES lėšomis remiami projektai yra itin didelės finansinės apimties (nuo 100 tūkst. iki milijono ir daugiau eurų), todėl prašoma įrodyti, kad juos įgyvendinti užteks patirties. „Iš kur gauti tokių įrodymų, kai Lietuvos dvišalės paramos lėšomis remiami vystomojo bendradarbiavimo projektų biudžetai svyruoja nuo 15 iki 30 tūkst. eurų? Susidaro uždaras ratas: nevyriausybininkai įgyvendina smulkius ir trumpalaikius Lietuvos dvišalės paramos projektus, nes tik juos gali realiai laimėti“, – komentuoja ji.

Lietuvos atvejis – neišskirtinis

2013 metais atliktų „Trialog“ tyrimų duomenimis, per paskutinį dešimtmetį trys nevyriausybinės organizacijos iš Lietuvos yra laimėjusios iš daugiašalės ES paramos remiamus vystomojo bendradarbiavimo projektus. Pagal JT teikiamus duomenis, 2012 m. ir 2013 m. Lietuvos organizacijos teikė paslaugas už atitinkamai 2,9 mln. JAV dolerių ir 1,2 mln. JAV dolerių, tai sudaro 0,11 proc. ir 0,04 proc. visos JT išsivysčiusių šalių teiktos metinės paslaugų vertės.

Pasak A. Ignatavičienės, panašia statistika „pasigirti“ gali ir kitos „naujosios“ ES šalys. Pavyzdžiui, minėta „Trialog“ analizė parodė, jog nevyriausybinės organizacijos iš šių valstybių per dešimtmetį laimėjo tik 30 projektų, kurie sudarė 0,75 proc. visų projektų. „Trūksta patirties, motyvacijos, kontaktų. Dažnai net nežinoma, ką galima nuveikti šioje srityje, ir kuo vertinga lietuviška patirtis“, – komentuoja ekspertė.

Didelė konkurencija

Tačiau yra ir kita medalio pusė – vadinamosios senosios ES šalys narės paramą besivystančiam pasauliui skiria kur kas ilgiau nei dešimtmetį, tad žino, kaip kurti ir įgyvendinti tokius projektus. „Jų organizacijos bei ekspertai geriau pažįsta ir besivystančių šalių kultūrą ir realijas. Nauji partneriai joms nebūtini, ypač jei įmanoma susitarti tarpusavy ir vyriausybės gina jų pozicijas“, – aiškina „ESTEP Vilnius“ atstovė. Jos teigimu, mums atsivertų daugiau galimybių, jei vienas iš reikalavimų konkursuose būtų nesena reformų patirtis: jos žymiai daugiau Lietuvoje ir kitose „jaunesnėse“ ES valstybėse.

Marta Čubajevaitė

NNVBOP direktorė kaip itin svarbų išskiria kontaktų trūkumą: „Kadangi Lietuva yra ganėtinai nutolusi nuo besivystančių šalių užsachario Afrikoje ar Pietinėje Azijoje, labai trūksta patikimų partnerių kontaktų tam, kad būtų galima kartu rengti projektus. Tad daugiašalės paramos projektai dažnai apsiriboja artimomis besivystančiomis šalimis – Lietuvos rytinėmis kaimynėmis“. Pasak jos, vienas didžiausių šiuo metu įgyvendinamų vystomojo bendradarbiavimo projektų toli nuo mūsų šalies – ŽIV/AIDS prevencija Kinijoje, kurią vykdo lėšas iš prekybos dėvėtais drabužiais gaunanti viešoji įstaiga „Humana People to People Baltic“.

Kas toliau?

„Turime džiaugtis, kad per dešimtmetį mūsų nevyriausybinės organizacijos jau sugebėjo įsitraukti į daugiašalės paramos įgyvendinimą ir bando dirbti plačiau“, – kalba M. Čubajevaitė. Kita vertus, ji pažymi, kad būtina peržiūrėti šiai sričiai skiriamą finansavimą bei politikos formavimą, jei vystomąjį bendradarbiavimą išties suprantame kaip solidarumą su skurstančiaisiais visame pasaulyje bei matome naudą savo nevyriausybinėms organizacijoms, verslininkams.

A. Ignatavičienė taip pat mini, jog šioje srityje reikalinga valstybės pagalba. Jos teigimu, lyderiauti vystomojo bendradarbiavimo plėtojime galėtų Užsienio reikalų ministerija arba specialiai tam sukurta nauja institucija, kaip yra Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje bei daugelyje „senųjų“ ES valstybių. Ji galėtų skatinti nevyriausybininkus įsitraukti į daugiašalės paramos teikimą, supažindintų su paramos teikimo galimybėmis ir dalyvavimo procesu, padėtų ieškoti partnerių.

„Judame teisinga kryptimi – dabar reikia tik drąsiau ir greičiau“, – apibendrina M. Čubajevaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"