Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kuo mažiau pasitikėjimo, tuo pilnesni kalėjimai: Lietuva kalinių skaičiumi pirmauja

 
2017 08 08 14:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kai Nyderlanduose dabar – kalėjimų tuštėjimo metai, šie net nuomojami norvegams, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal žmonių, laikomų laisvės atėmimo vietose skaičių. Kodėl tokia padėtis? Teisininko, kriminologo dr. Gintauto Sakalausko teigimu, kalinių skaičius priklauso nuo valstybės reakcijos į nusikalstamą veiką.

Pralenkėm net Baltarusiją

Kiek Lietuvoje yra kalinčiųjų ir kurioje vietoje pagal tokią statistiką yra mūsų šalis, lyginant su kitais posovietinės erdvės kraštais ir Vakarų šalimis? Atsakymą pateikia currenttime.tv.

Teisininkas pažymėjo, kad yra ryšys tarp visuomenės pasitikėjimo vienų narių kitaip bei valstybe ir kalinių skaičiaus.

Tarp posovietinių šalių pirmauja Turkmėnistanas. Šioje šalyje laisvės atėmimo vietose laikomi 522 žmones šimtui tūkstančių gyventojų. Antroje vietoje yra Rusija. Čia atitinkamai yra 448 įkalintieji. Į trejetą patenka Ukraina su 324 kaliniais. .

Ketvirtoje vietoje – Lietuva, mūsų šalyje atitinkamai 315 asmenų, atliekančiųjų bausmę įkalinimo vietoje, šimtui tūkstančiui gyventojų.

Toliau rikiuojasi Baltarusija (305 kaliniai), Gruzija (251), Azerbaidžanas (235) ir Moldova (227).

Kaimyninė Latvija įkalintųjų skaičiumi šimtui tūkstančiui gyventojų užima 9 vietą tarp posovietinių kraštų (224), o dar viena Baltijos šalis Estija – 11 vietą (204).

Tarp ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių, pasak šaltinio „World Prison Brief for Criminal Policy Research“, pirmauja JAV – laisvės atėmimo vietose laikomi 693 žmonės šimtui tūkstančiui gyventojui. Didžiojoje Britanijoje atitinkamai tėra 146 kaliniai, Kinijoje – 119, Vokietijoje – 76, Japonijoje – 48 asmenys.

Kaip LŽ sakė teisininkas G. Sakalauskas, ES pagal laisvės atėmimo vietose laikomų žmonių skaičių, pirmauja Lietuva, antroje vietoje yra Latvija, trečioje – Estija.

Teisininkas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas. Asmeninio albumo nuotrauka

Darosi ribotos reintegracijos galimybės

Ką apie valstybę atskleidžia laisvės atėmimo vietose esančių žmonių skaičius? „Pirmiausia – šalies represingumo lygį, – sakė G. Sakalauskas. – Todėl kad kalinių skaičius nuo nusikalstamumo rodiklių faktiškai nepriklauso. Pagal tyrimus, yra šalių, kur nusikaltimų registruojama daugiau arba kur būna sunkesnių veikų, bet kalinių – mažai, ir priešingai.“

Teisininko teigimu, tai, kad pastaruosius 25 metus Lietuvoje yra daug įkalintųjų, rodo, jog mūsų šalyje baudžiama griežtai ir dažnai – laisvės atėmimo bausme. Dar svarbu – mūsų šalyse bausmės ilgos. G. Sakalauskas palygino – jei Vakarų valstybėse vidurkiai yra pusė metų ar metai laisvės atėmimo, Lietuvoje – beveik septyneri praėjusių metų duomenimis.

„Tai yra blogai pirmiausia – žmogaus teisių ribojimo požiūriu, – įsitikinęs pašnekovas. – Daug tyrimų rodo, kad griežtos bausmės bendrosios prevencijos prasme įtakos neturi. Be to, ilgesnį laiką kalėję asmenys reintegracijos galimybės darosi ribotos.“

G. Sakalausko žodžiais, tyrimai atskleidžia ir tai, kad daugiau nei penkerius metus laisvės atėmimo vietoje išbuvusiam žmogui vėliau gyventi integruotą gyvenimą darosi sudėtinga.

O Nyderlanduose – kalėjimų tuštėjimo metas

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad įkalinimas yra pati brangiausia bausmė. Ekonomine prasme taip bausti savo piliečius valstybei yra brangu.

„Tai, kad Lietuvoje yra daug kalinių, žinoma seniai, – pažymėjo G. Sakalauskas. – Šiuo atžvilgiu mes iškrentame iš tarptautinės kultūros konteksto.“

Vakarų šalyse, išskyrus JAV, kalinių skaičiai nedideli. Ne kartą skelbta, kad Nyderlandų įkalinimo vietos tuštėja, todėl jos net pritaikomos kitokioms reikmėms. Pasak teisininko, Nyderlandai kai kuriuos savo kalėjimus net nuomoja norvegams.

„Tai yra tam tikros teisinės bazės ir kartu teisinės kultūros klausimas, – teigė G. Sakalauskas. – Jei pažiūrėtume konkrečias bausmes, kurios gresia už tam tikras nusikalstamas veikas, matytume, kad jos labai stipriai nesiskiria. O lyginant praktiką, kaip bausmės taikomos, skirtumai dideli. Tai rodo, jog daug kas priklauso nuo teisinės ir baudimo kultūros.“

Sovietinė tradicija buvo susijusi su labai griežtų ir ilgų bausmių taikymu. Teisininko žodžiais, tai buvo įprasta – jei žmogus nepritapdavo prie visuomenės, jis buvo ne tik laikomas nusikaltėliu, bet kartu komunistinių ir socialistinių vertybių griovėju. Todėl buvo siekiama bausti griežtai.

Lietuvoje visuomenės narių pasitikėjimas vieni kitais ir valstybe yra mažas, o kalinių skaičius – didelis. Tuo metu Danijoje ar Nyderlanduose yra priešingai.

„Vakaruose požiūris visai kitoks, – sakė G. Sakalauskas. – Ten suvokiama, kad nusikaltimo elgesio buvo, yra ir bus. Valstybė į tai turi reaguoti, bet minimaliai, tiek, kiek būtina.“ Jis tęsė, kad prisideda ir švelninimo priemonės.

Pasitikėjimo reikalas

Teisininkas pažymėjo, kad yra ryšys tarp visuomenės pasitikėjimo vienų narių kitaip bei valstybe ir kalinių skaičiaus. Kuo daugiau pasitikėjimo, tuo mažesnis kalinių skaičius.

Taigi galima daryti išvadą, kad Lietuvoje visuomenės narių pasitikėjimas vieni kitais ir valstybe yra mažas, o kalinių skaičius – didelis. Tuo metu Danijoje ar Nyderlanduose yra priešingai: pasitikėjimo gerokai daugiau, kalinių – mažiau.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"