TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuo stipresnė NATO, tuo stipresnė Lietuva

2012 07 30 6:21
Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė tikino, kad Lietuva energetinio saugumo klausimais Aljanse tampa lydere. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka  

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė vis dažniau virš Baltijos jūros pasirodančių Rusijos karinių lėktuvų grėsme Lietuvai kol kas nelaiko. Tačiau ji pabrėžia, kad mūsų šaliai reikėtų parodyti daugiau solidarumo su jos saugumą užtikrinančiomis NATO partnerėmis.

Lietuva neturėtų pasitraukti iš Afganistano anksčiau nei mūsų partneriai. Esą tik solidariai reaguodami į toli nuo mūsų kylančias problemas galime patys tikėtis panašios pagalbos. 

Apie abipusius Lietuvos ir NATO įsipareigojimus, galimas grėsmes mūsų šalies saugumui, kariuomenės reikalus - "Lietuvos žinių" interviu su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.

Lietuva nėra viena 

- Birželį NATO Parlamentinės Asamblėjos renginyje išreiškėte susirūpinimą dėl Rusijos siekio įtvirtinti savo įtaką Baltijos šalių regione. Taip pat su nerimu kalbėjote apie vis dažniau virš Baltijos jūros pakylančius Rusijos karinius orlaivius. Kiek reali iš Rusijos kylanti grėsmė ir kaip ją supranta Lietuvos partneriai NATO?

- Nevadinčiau to grėsme, bet situaciją regione vertinu realiai. Ji tokia: nuo 2007 metų Rusija intensyviai vykdo savo ginkluotųjų pajėgų reformą, o didžioji jos dalis vyksta būtent Vakarų kryptimi - prie Suomijos, Estijos, Latvijos sienų, Karaliaučiaus krašte. Kuriamos pajėgos, galinčios labai greitai reaguoti, pasirengusios veikti per 24 valandas nuo įsakymo davimo. Taip pat modernizuojama ginkluotė. Karaliaučiaus krašte dislokuotas zenitinių raketų kompleksas S-400, kuris gali numušti bet kurį objektą, skrendantį 400 kilometrų atstumu nuo Karaliaučiaus krašto. Prie Sankt Peterburgo jau yra dislokuotos "Iskander" tipo raketos. Ir dar lieka taktinis branduolinis ginklas, kurio būtent aplink Baltijos šalis tebėra labai daug. 

- Jei sakote, kad tai nėra grėsmė, tuomet kaip visa tai reikėtų vertinti?

- Tai būtų grėsmė, jei Lietuva būtų viena. Tačiau šiuo metu mūsų šalis yra NATO narė, ir Aljansas turi pakankamai pajėgumo atremti tokio pobūdžio ginkluotės išpuolius, jeigu jų būtų. Tikiuosi, kad jų nebus. 

Vis dėlto tai kelia susirūpinimą. Padėtį mato ir mūsų partneriai NATO. Jos karinio komiteto pirmininkas Knudas Bartelsas lankydamasis Lietuvoje žadėjo kelti šį klausimą Rusijos kariuomenės vadovams per vizitą Maskvoje rudenį.

Nei Lietuva, nei kitos regiono valstybės nelaiko Rusijos priešu, nekelia jai grėsmės. Siekiame taikaus regiono. Tuo metu Rusija savo teritorijas militarizuoja. Klausdamas jūs pats minėjote, kad pastaruosius keletą metų virš Baltijos jūros labai suaktyvėjo Rusijos karinės oro pajėgos. Reikia pabrėžti, kad dabar į orą jau kyla ne tik naikintuvai. Pernai pasirodė ir sunkieji bombonešiai, kurių nebuvo nuo pat šaltojo karo laikų. Todėl NATO oro policijos misijos vaidmuo yra kaip niekada svarbus.

Reikia daugiau solidarumo

- Bet ar artimoje ateityje Lietuvai gali kilti tikrų karinių pavojų? Jei ne, kam tuomet reikia daugiau nei dvigubai didinti finansavimą gynybai - dėl to susitarė didžiosios mūsų krašto partijos? 

- Niekas nesiūlo 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau dabar skirti gynybai. Kalbama apie tai, kad NATO valstybės yra sutarusios, jog 2 proc. yra minimumas, kurį kiekviena šalis turėtų skirti savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti. NATO neturi atskiros kariuomenės, ji stipri tiek, kiek stipri kiekviena jos narė. Jei visos Aljanso šalys pradėtų elgtis kaip Lietuva, savo krašto apsaugai skirianti tik 0,8 proc. BVP, kokia tada būtų NATO? Esmė yra solidarumas. Partijų susitarime sakoma, jog pagal galimybes finansavimą kasmet po truputį didinsime, kad artėtume prie 2 procentų. Kada juos pavyks pasiekti, sunku pasakyti. Kol kas būtų gerai pasiekti bent 1 procentą.

- Tai jau ne pirmas tokio pobūdžio susitarimas. Kas leidžia tikėtis, kad po pastarojo padėtis pasikeis?

- Tiesiog tikiu, kad mūsų partijų lyderiai yra atsakingi žmonės ir savo žodžio laikosi.

- Amerikiečiai jau pradeda išvesti savo karius iš Afganistano. Jūs pareiškėte, kad Lietuvos pajėgos ten liks iki pat operacijos pabaigos. Kodėl to reikia?

- Amerikiečiai prieš gerus trejus metus papildomai įvedė keliasdešimt tūkstančių karių - dabar jie išveda tik tą dalį. Amerikiečiai iš Afganistano nedingsta, keičiasi tik misijos pobūdis. Jį keičiame ir mes, bet būti Afganistane tol, kol bus NATO misija, esame pažadėję, kaip ir visos kitos NATO šalys. Kitų metų pabaigoje tikimės perduoti Goro provinciją vietos saugumo pajėgoms. Labai suaktyvinome mokymus: mokome vietos policiją, kariuomenę. Jeigu misija pereis nuo kovinių veiksmų prie mokymo, Lietuva kartu su kitomis NATO narėmis ten liks. 

- Taigi dar negalite pasakyti, kada iš Afganistano pasitrauks paskutinis Lietuvos karys?

- Kol NATO narės sutars, kad ten reikia laikyti tam tikrą skaičių karių, tol mes ten, tikiuosi, ir būsime. Jeigu norime, kad į mūsų regiono problemas NATO žiūrėtų solidariai, ir patys turime solidariai žiūrėti į problemas, kurios kyla kitur.

Kariuomenė liko ant ledo

- Vilniuje neseniai įsteigtas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras. Kokia iš jo nauda Lietuvai?

- Kuo stipresnė NATO, tuo stipresnė Lietuva. Lisabonoje priėmus naująją NATO strategiją, kurioje buvo įvardytos naujos kylančios grėsmės, taip pat iškeltas energetinio nesaugumo klausimas, Lietuva ėmėsi iniciatyvos. Kadangi turime daug patirties ir dar esame tokiame specifiniame regione, nusprendėme siekti, kad NATO ne tik įrašytų energetinio saugumo klausimą savo dokumentuose, bet ir praktiškai analizuotų, kokią įtaką energetikos klausimai daro Aljanso šalių saugumui. Centras analizuos, kaip NATO ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviau naudoti energetinius išteklius, kaip juos atpiginti, kaip įtraukti į kariuomenių energetinį aprūpinimą žaliąją energetiką. Lietuva energetinio saugumo klausimais Aljanse tampa lydere, ir tai yra labai svarbu.

- Esate išreiškusi apgailestavimą, jog buvo sustabdytas šaukimas į privalomąją karinę tarnybą. Ar manote, kad kada nors bus prie jo grįžta?

- Šaukimas buvo sustabdytas, bet esant reikalui, jeigu keistųsi saugumo ar geopolitinė aplinka, kiltų karinės įtampos galimybė, Seimas bet kada gali prie privalomosios karinės tarnybos grįžti. Tačiau bent jau kol kas tikrai nematau tam priežasčių.

Praėjusiais metais į įstatymą įrašėme galimybę savanoriškai atlikti pradinę tarnybą. Pastaruoju metu tai labai sėkmingai ir vyksta. Šaukimo sustabdymą vertinau kritiškai, nes tam nebuvo pasiruošta. Tai pripažino net privalomosios karinės tarnybos priešininkai. 2008 metais buvo priimtas grynai politinis sprendimas, ir kariuomenė liko ant ledo. Kadangi tuo pat metu atėjo ekonomikos krizė, nebuvo galima skirti daugiau pinigų. Priešingai, finansavimas buvo sumažintas, ir mes tiesiog pritrūkome eilinių karių, kurių anksčiau turėjome iš šauktinių gretų. Ir, svarbiausia, visiškai nebuvo parengta jokia nauja rezervo rengimo koncepcija. Per trejus metus ją parengėme ir dabar jaunus žmones - vien šiemet 700 - apmokome Rukloje per 12 savaičių bazinius karinius mokymus. Taip Lietuva po truputį rengia jaunus žmones, kurie esant reikalui bent jau mokėtų laikyti rankose ginklą.

- Paskata, galėjusi pritraukti jaunuolius į savanoriškus karinius mokymus, turėjo būti papildomi balai, kuriuos jie gautų stodami į aukštąsias mokyklas. Vis dėlto universitetai jų taip ir nesuteikė. Kaip spręsite šią problemą?

- Kol kas tai tik pirmieji metai, kai aukštosios mokyklos stojantiesiems galėjo tuos balus suteikti. Kiek žinau, Mykolo Romerio universitetas tai padarė, informacijos apie kitus universitetus dar neturiu. Bet Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos visoms aukštosioms mokykloms pranešė, kad jos gali minėta nuostata pasinaudoti, tam nereikia jokių papildomų teisės aktų. Be to, viena turbūt dar patrauklesnė lengvata jau veikia. Žmonės, baigę bazinius karinius mokymus ir įstoję į aukštąją mokyklą, bet nepatekę į nemokamą vietą, gali gauti 50 proc. vidutinės studijų kainos dydžio kompensaciją.

Balo sau nerašytų

- Ketveri metai darbo ministro poste eina pabaigos link. Ar esate patenkinta nuveiktais darbais? Jei reikėtų pačiai vertinti, kokį balą sau rašytumėte?

- Pasakojau Jums apie rezervo rengimą, apie kitus nuveiktus darbus - tie metai ministro poste buvo labai intensyvūs. Balo sau, žinoma, nerašysiu, tai turi daryti kiti. Dariau viską, ką galėjau, dirbau intensyviai, sąžiningai, jaučiuosi padariusi net daugiau, nei tokiomis aplinkybėmis, sumažėjus biudžetui, buvo galima padaryti. O vertinimas - žmonių rankose.

- Kaip manote, kaip rinkėjai įvertins Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus per Seimo rinkimus? Ar Jūsų atstovaujama partija po jų formuos Vyriausybę, ar teks trauktis į opoziciją?

- Manau, kad pasirodysime kur kas geriau, negu spaudoje bandoma nupiešti. Darysime viską, kad būtent taip nutiktų. Tada matysime, kokia susiklostys Seimo sudėtis, bet dalyvauti Vyriausybėje tikrai sieksime. 

- Net ir tuo atveju, jei tektų ją formuoti kartu su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija arba su Rolando Pakso vedama "Tvarka ir teisingumu"?

- Neskirstau opozicinių partijų į geresnes ir blogesnes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"