TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kur dingo 7 tūkstančiai konservatorių

2015 04 24 16:30
LŽ archyvo nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai nesitaiksto su apverktina situacija partijoje, bet nemato tinkamo kandidato į pirmininkus – arba partijos narių skaičius tiesiog yra tiesiog fiktyvus. Tokias priežastis išskiria politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Lauras Bielinis, analizuodami, kodėl į TS-LKD pirmininko rinkimus neatvyko daugiau kaip 40 proc. narių. 

Savo ruožtu konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad buvo partiečių, keliančių aukštesnius reikalavimus kandidatams.

Parodo nepasitenkinimą

Konservatoriai skelbia, kad turi apie 16 tūkst. partijos narių, tačiau visuotiniuose pirmininko rinkimuose dalyvavo tik apie 9 tūkst. Kaip suprasti tokį reiškinį, kai partijos gyvenime atsitinka išskirtinis įvykis, bet 7 tūkst. narių nebalsuoja už savo partijos ateitį?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis išskiria kelias versijas: „Labiausiai tiesmukiška versija – realus partiečių skaičius yra toks, koks buvo balsuojančiųjų skaičius, o kiti yra išgalvoti ar fiktyvūs. Galbūt tokie nariai kažkada užsirašė, bet užmiršo; galbūt anksčiau mokėjo mokestį, bet jau seniai nemoka, nors sąraše liko.“

Kita versija, pasak L. Bielinio, yra psichologinio pobūdžio – 7 tūkst. neatėjusiųjų balsuoti nepriima tokios situacijos politinėje partijoje, kokia yra dabar. „Jie ignoruoja rinkimus dėl konflikto, jauno ir nepatyrusio lyderio stūmimo į priekį. Tai reiškia, kad partijoje egzistuoja nemenkas sluoksnis žmonių, kurie galbūt nedrįsta viešai reikšti savo pozicijos ir prieštarauti tam, kas vyksta partijos viršūnėje, bet štai tokiu būdu vis dėlto parodo savo nepasitenkinimą“, – portalui LRT.lt dėstė politologas.

Kaip teigė L. Bielinis, TS-LKD nariai galbūt neranda ir tinkamo kandidato, kuriam galėtų atiduoti savo balsą. „Visi kandidatai jiems greičiausiai yra netinkami“, – svarstė VDU profesorius.

Panašiai kalba ir dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas V. Bruveris, pasak kurio, partiečiai išties galėjo nusivilti esama kandidatų pasiūla.

„Juos labai lengva suprasti, nes, mano požiūriu, Irena Degutienė ir Gabrielius Landsbergis yra kandidatai „iš bėdos“. Panašu, kad jie neišspręs esminės partijos problemos ir nepritrauks naujų rinkėjų. Galbūt nemaža dalis nedalyvavusių rinkimuose tai aiškiai supranta arba instinktyviai jaučia. Tikėtina, kad galėjo nuvilti ir partijos stagnacija, suerzinti vidinės rietenos, pradėjusios lietis per kraštus per šią partijos pirmininkų rinkimų kampaniją“, – portalui LRT.lt komentavo V. Bruveris.

Politikos apžvalgininkas pastebi, kad parlamentinių partijų būklė yra apverktina, nes net ir tokios partijos, kaip TS-LKD, yra pernelyg mažos. „Tai viena iš pagrindinių partijų bėdų, nes būtent dėl to jas ir kamuoja tokia stagnacija, metų metus valdo ta pati nomenklatūra. Piliečiai tiesiogiai nedalyvauja partijų veikloje“, – pažymi V. Bruveris.

Pirmas turas pasirodė neįdomus

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo konservatorius J. Razma, TS-LKD nariai į rinkimus neatėjo dėl įvairių priežasčių. Politiko manymu, dalis rinkėjų pirmojo turo nelaikė reikšmingu, nes esą neoficialiai buvo skelbiama, jog į antrąjį turą pateks I. Degutienė ir G. Landsbergis. „Manau, kai kurie laukia antrojo turo, į jį gali ateiti ir daugiau balsuojančiųjų. Buvo ir tokių, kurie neatvyko dėl informacijos trūkumo – ne visi skyrių pirmininkai pasirūpino, kad kiekvienas narys būtų tiksliai informuotas apie balsavimo laiką ir vietą“, – priežastis vardijo konservatorius.

J. Razma pažymi ir dalies narių garbų amžių – tokiems rinkėjams esą sudėtinga atvykti balsuoti. „Gali būti, kad dalis narių tiesiog tapo absoliučiai pasyvūs – tokių būna kiekvienoje partijoje, kurie narystę laiko tik formalumu. Tai viską susumavus turbūt ir gausime tuos skaičius, tikrai nereiktų įsivaizduoti, kad narių skaičius yra kaip nors dirbtinai sukurtas“, – tikina parlamentaras.

Portalui LRT.lt politiko pasiteiravus, kaip jis vertina, kad 40 proc. partijos narių neatvyko į rinkimus, J. Razma atsakė: „Šis skaičius – nemažas, bet gausesnė partija yra ir visuomenės atspindys. Matome, kiek ateina žmonių į savivaldos ar Seimo rinkimus – tik pusė žmonių. Tai partijos lyderių rinkimai yra kur kas mažiau reikšmingi. Kitam yra tas pats, ar bus išrinkta I. Degutienė, ar G. Landsbergis.

Galiu įsivaizduoti, kad buvo partiečių, kurie kėlė aukštesnius reikalavimus kandidatams į pirmininkus, ir kurių galėjo netenkinti nė viena kandidatūra į pirmininkus. Be abejo, kiekvienam kandidatui galima išvardyti tam tikrų minusų – charizmos, patirties ar amžiaus stygių“, – portalui LRT.lt kalbėjo J. Razma.

Opozicinė partija TS-LKD pradeda antrąjį partijos pirmininko rinkimų turą, kuriame varžosi G.Landsbergis ir I. Degutienė. Kas taps naujuoju pirmininku, turėtų paaiškėti šeštadienio vakarą.

Prieš dvejus metus, renkant partijos pirmininką, taip pat prireikė antrojo turo. Jame varžėsi dabartinis pirmininkas Andrius Kubilius ir profesorius Vytautas Landsbergis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"