TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kur dingsta Neringos milijonai

2008 07 04 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Naujai parengtas Neringos bendrasis planas (NBP) ne tik aukščiausiu lygiu atnaujino diskusijas, kas yra Kuršių nerija - nacionalinis parkas ar urbanizuotas kurortas, išryškino prieštaravimus tarp aukščiausių valstybės pareigūnų - prezidento ir premjero, sukėlė įtarimus dėl mėginimo įteisinti neteisėtas statybas, bet ir atskleidė keistus šio plano finansavimo užkulisius. Liepos 15 dieną numatytas viešas šio plano svarstymas.

Auksinis planas.

NBP, turbūt kaip ir dauguma Lietuvos teritorijų bendrųjų planų, be didesnių diskusijų būtų priimtas tyliai ir ramiai, jei ne Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės viešai pareikšti nuogąstavimai, kad planu įteisinamos teismuose apskųstos galbūt neteisėtos statybos ir mėginama KNNP paversti urbanizuotu kurortu. Atsakydami į šiuos nuogąstavimus, NBP rengėjai Algimantas Mituzas ir Paulius Kavaliauskas laiške aplinkos ministrui teigia, kad apie jokią Neringos urbanizaciją negali būti net kalbos, nes "technologinei (susisiekimo ir inžinerinei) infrastruktūrai tenka mažiau nei 1 proc. Neringos teritorijos. Visi rekreacinio prioriteto zonoje esantys užstatyti arba numatomi municipalinei gyvenamajai ir rekreacinei statybai sklypai pagal NBP sudaro tik 1,2 proc. Neringos savivaldybės teritorijos", kad daug kas "yra perimta iš naujųjų KNNP specialiųjų planų projektų".

Tam, kad būtų suprantamiau, būtina paaiškinti, kad Neringos savivaldybė yra vienintelė, kurios visą teritoriją sudaro Nacionalinis parkas, ir visa žemė yra išskirtinai valstybinė. Todėl šiai teritorijai rengiami net trys visą teritoriją apimantys planai - KNNP zonų ribų planas ir specialusis tvarkymo planas, nustatantis visos parko teritorijos tvarkymo režimus ir jau minėtas Neringos savivaldybės bendrasis planas.

Kadangi visi trys planai vienas su kitu susiję, logiška manyti ir tai numatoma Teritorijų planavimo įstatyme, kad tas teritorijas, kurias sudaro miškai, kopos ir vanduo, t. y. ir tas teritorijas, kurios priklauso valstybiniam miško fondui ir kurių tvarkymą nustato ne savivaldybė, planuoja specialiosios institucijos - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Miškų institutas (rengia miškotvarkos projektus) ir pan. O Neringos savivaldybės bendrojo plano autoriai turėtų planuoti gyvenviečių, rekreacinių ir technologinių infrastruktūrų zonas. KNNP zonų ribų ir tvarkymo planai (apimantys ir Smiltynę), rengti Saugomų teritorijų tarnybos, kainavo apie 100 tūkst. litų.

Tad LŽ sudomino, kiek kainavo tas NBP, kuriuo buvo siekiama parengti Neringos savivaldybės tvarkomą 1,2 proc. teritorijos, t. y. gyvenvietes ir jų infrastruktūrą. Paaiškėjo neįtikėtini dalykai - NBP, kuriuo norėta, plano autorių teigimu, suplanuoti vos 1,2 proc. teritorijos, t. y. apie 1,3 kv. km, kainavo beveik milijoną litų - tiksliau apie 920 tūkst. litų!

Palyginant galima paminėti, kad Klaipėdos miesto, kuriame yra 185 tūkst. gyventojų ir kurio plotas - 100 kv. km, bendrasis planas kainavo 790 tūkst. litų, o Klaipėdos rajono, apimančio 1336 kv. km, bendrojo plano kaina - 138 tūkst. litų. Būtina pažymėti, kad planuoti šias teritorijas, kur nėra numatyta nei naujų didelių mikrorajonų, nei naujų sudėtingų komunikacijų, aplinkkelių ar kitokių kelių, sankryžų, pramoninės ir žemės ūkio paskirties sklypų, yra gerokai lengviau nei rengti Neringos bendrąjį planą.

Teisybės dėlei reikia paminėti, kad NBP rengėjai teigia numatę režimus ir miško paskirties žemėje, tačiau, kaip minėjome, tai yra specialiųjų zonų ribų, tvarkymo ir miškotvarkos planų paskirtis, nuo kurių (zonų ribų ir tvarkymo planų), kaip minėjo A.Mituzas ir P.Kavaliauskas, buvo daug kas paimta rengiant Neringos bendrąjį planą (t. y. perkelti sprendiniai juos nukopijuojant).

Planavimas pagal sąmoningumo dugną

Kaip galėjo NBP dėl savo kainos tapti "auksinis"? Neringos savivaldybės tarybos narės Aurelijos Stancikienės nuomone, tai yra akivaizdus didelių pinigų sumų švaistymas. "Šio naujojo NBP kokybė yra gerokai prastesnė už dabar galiojančio Generalinio plano, kur sužymėta vos ne kiekvieno namo istorija, paskirtis, numatytos labai aiškios funkcijos, detalizuoti galimi pertvarkymo darbai. Kitų Lietuvos miestų ir vietovių planus buvo sunku parengti dėl to, kad daugumai jų tai yra pirmieji plėtros planai, o Kuršių nerija jau turėjo savo planą ir jis buvo geras. Juo labiau kad yra parengti nauji zonų ribų ir tvarkymo bei miškotvarkos planai, kurie aprėpia visą Kuršių nerijos teritoriją. Darau labai nemalonią prielaidą, kad šis planas, pasinaudojus žinomų profesorių vardais, buvo rengiamas ir beveik milijonas litų išmesta tik tam, kad būtų įteisintos šiuo metu teismuose įstrigusios statybos. Kito paaiškinimo nerandu. Nesuprantu, kam tokiai ypatingai, UNESCO saugomai teritorijai, kur negalima jokia plėtra ir visa žemė yra išskirtinai valstybinė, o režimas labai griežtas, reikia rengti tiek planų ir jiems išleisti per milijoną litų? Tam, kad būtų numatyti vandens pramogų parkai ir baigtas aerodromas?" - tvirtina A.Stancikienė.

NBP mokslinis vadovas V.Kavaliauskas būtinybę keisti galiojantį Kuršių nerijos generalinį planą motyvuoja visuomenės sąmonės pasikeitimu: "Gyvenimas nestovi vietoje, visuomenės vertybės pasikeitė - esame duobėje, dugne pagal savo sąmoningumo lygį. Yra dalykų, kurie Sąjūdžio laikais ekologinės sąmonės lygiu atrodė normalūs, tačiau paleidus tą gaivalą - privatizaciją, sukėlus pinigų siekimo aistrą, visuomenėje daug kas tapo nebepriimtina. Daugelis teisės aktų, kurie buvo rengiami Atgimimo žaliosios bangos metu tapo nebepriimtini."

Įteisinamos ginčijamos statybos

NBP autoriai nesutinka, kad šiuo planu bus įteisinamos teismuose atsidūrusios galbūt neteisėtos statybos. "Ne NBP rengėjai šiuos pastatus sužymėjo - jie užfiksuoti specialiai šiam planui padarytose topografinėse nuotraukose, o jos nėra planavimo sprendiniai ir jokių įteisinimo pasekmių neturi. Deja, A.Stancikienės įsiaudrinusioje vaizduotėje sumanytos ir pageidaujamos politinės topografijos šiuolaikinis geodezijos ir kartografijos mokslas nepripažįsta ir, manome, niekada nepripažins kaip prieštaraujančios jo fizinei prigimčiai bei paskirčiai", - savo laiške aplinkos ministrui teigia prof. P.Kavaliauskas ir A.Mituzas. Tiesa, plano autoriai iš karto priduria, kad: "Rengėjai rekomendacine forma kai kur pareiškia savo, kaip planavimo specialistų, nuomonę dėl galimo tinkamesnio šių teritorijų panaudojimo, kuri kartais gali ir nesutapti su teismuose besąlygiškai ginamais galiojančio Generalinio plano sprendiniais. Tam naujojo NBP rengėjai, kaip į ateitį, ne tik į praeitį žvelgiantys planuotojai, turi prigimtinę teisę."

KNNP direktorė A.Stancikienė įsitikinusi, kad plano autoriai paprasčiausiai gudrauja: teismuose ginčijamos statybos yra sužymėtos ne kaip topografinės nuotraukos dalis, bet analizuojamos brėžiniuose, turi numatytus indeksus, naudojimą ir pritaikymą. A.Stancikienė teigia, kad atstovaudama valstybės interesams per minėtus teismų procesus ne kartą girdėjo atsakovų advokatų ir teisėjų samprotavimus: ar su sveika nuovoka nesikirs priimti sprendimai nugriauti šiuos, dabartinį KNNP Generalinį planą pažeidžiančius pastatus, savivaldybė ar valstybė jų savininkams išmokės kompensacijas, o nauju planu ten bus numatytos galimos statybos? "Koks teisėjas priims sprendimą griauti pastatytą pastatą ar jų kompleksą, kai naujajame plane bus numatyta, kad toje pačioje vietoje gali atsirasti kitas toks pats, tokios pačios paskirties pastatas? Plano autoriai, vykdantys Neringos savivaldybės užsakymą, puikiausiai žino teisėjų nuotaikas, nes ta pati savivaldybė yra būtent atsakovė tose teismo bylose ir jos advokatai, mėgindami laimėti bylas, naudoja šiuos kozirius", - stebisi A.Stancikienė.

Priminsime, kad šiuo metu vyksta 35 teismo procesai dėl statybų ir visuose Neringos savivaldybė yra atsakovė už galbūt neteisėtai išduotus leidimus. Šiuo metu jau yra baigta viena byla ir pripažinta, kad Neringos savivaldybė neteisėtai patvirtino detalųjį planą, kuriuo numatomos statybos, tačiau ši byla nėra susijusi su jau pastatytais statiniais. A.Stancikienės nuomone, Neringos savivaldybė, vienintelė iš visų numatytoms ar įvykdytoms statyboms pritarusių institucijų, neprisipažįsta pažeidusi įstatymus, skundžia pirmųjų instancijų sprendimus aukštesniems teismams (14 atvejų) ir taip tempia laiką bei švaisto Neringos gyventojų lėšas brangiausiems Klaipėdos advokatams. Galime tik numanyti, kad yra ne vienas Neringos tarybos narys, kuris asmeniškai suinteresuotas šių procesų baigtimi: vicemero A.Burkšio, Tarybos narių I.Baltrušaitienės, A.Noreikos, A.Vaidilos ir kt. statybų ar jų planų teisėtumą nagrinėja teismai, todėl logiška, kad jie stengiasi arba vilkinti teismų procesus iki senaties arba savo statybas įteisinti naujuoju planu. Toks atviras viešų ir privačių interesų painiojimas labai brangiai kainuoja ne tik savivaldybei, bet ir valstybei.

Beje, vieno naujųjų NBP autorių - kultūros paveldo dalies autorių - architekto S.Prikockio projektuotos statybos irgi yra ginčų teisme objektas, tad ir čia galima įžvelgti supainiotus viešus ir privačius interesus. STT dėl neteisėtai išduotų leidimų neseniai pareiškė įtarimus buvusiam Neringos savivaldybės vyr. architektui V.Valančiui.

Nidos oro uostas - nuostolinga statyba

Naujajame Neringos plane numatyta Nidos oro uosto plėtra sukėlė viešus prieštaravimus, į priešingas stovyklas išskyrė ir aukščiausius valstybės pareigūnus - prezidentą ir premjerą. 1998 metais Valdas Adamkus pareiškęs, kad jeigu Nidos oro uosto plėtros planai bus įgyvendinti, jis ne tik pats nekels kojos į Kuršių neriją, bet ir nerekomenduos garbingiems svečiams iš kitų šalių ten vykti, šios nuomonės laikosi ir dabar, baigdamas antrąją savo kadenciją. "Jeigu šitą Lietuvos stebuklą, kurį dar turime ir tokį sunkiai rastume visoje Europoje, leisime sunaikinti, tai nežinau, ar apskritai mes dar turime savigarbos. Ar dar apskritai yra valstybė, ar mes galime joje tvarkytis taip, kaip tvarkomasi civilizuotame pasaulyje", - neseniai tvirtino V.Adamkus.

Tuo metu Gediminas Kirkilas porina kitaip: "Aš už tai, kad reikia baigti Nidos oro uostą, nes pasaulyje visi normalūs kurortai juos turi. Žinau, kad daugelyje tokių kaip Nida jautrių objektų oro transportas egzistuoja. Manau, reikėtų ekspertams priimti sprendimus, o ne politikams čia politikuoti."

Tačiau ekspertai palaiko ne premjero, o prezidento nuomonę. UNESCO generalinė sekretorė Lietuvoje Asta Dirmaitė yra ne kartą pareiškusi, kad Nidos oro uosto plėtra yra griežtai atmestina. Oro uostų specialistų nuomonė gana vieninga - baigti Nidos oro uosto statybas valstybei kainuotų mažiausiai 10 mln. litų, o jo išlaikymas būtų nuostolingas. Buvusio Toronto oro uosto komercijos direktoriaus Leono Radzevičiaus preliminariais skaičiavimais, jeigu per dieną į Neriją atskristų du lėktuvai, vieno jų nusileidimas oro uostui kainuotų 6500 litų. "Ką laimės Lietuva, turėsianti subsidijuoti nuostolingą oro uostą? Tikriausiai vienam valdininkui naudinga skelbti statybų konkursus, kitam - vykdyti užsakymus?" - stebėjosi L.Radzevičius.

Jam antrina ir kiti specialistai, kurie teigia, kad ne oro uostas vilioja turistus, o paslaugų kokybė. Nereikėtų imtis naujų oro uostų statybų vien dėl sportinio intereso, nes šalia Palangos yra oro uostas, kuris šiuo metu verčiasi labai sunkiai, dėl keleivių trūkumo priverstas nutraukti nuolatinius reisus į Vokietiją. Be to, ekspertai mato ryškėjančią tendenciją, kad net garsieji pasaulio oro uostai dėl smarkiai kylančių degalų kainų jau kitiems metams gerokai apribojo mažiau pelningų reisų skaičių.

Susisiekimo ministras A.Butkevičiaus irgi abejoja tokio oro uosto reikalingumu, teigdamas, kad neturi nei verslo plano, nei poveikio aplinkai analizės (Kuršių nerija yra prie didžiojo paukščių migracijos kelio, kur pavasarį ir rudenį per parą praskrenda nuo 2 iki 5 mln. paukščių). "Skrydžiai pasienio zonoje galimi tik karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam pareigūnui leidus, todėl kiekvienu atveju orlaiviai, skrendantys į Nidos oro uostą, privalės gauti tokį leidimą. Į Nidos oro uostą negalės būti vykdomi tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, nes pagal galiojančią tvarką tarptautiniai skrydžiai galimi tik į tuos oro uostus ir aerodromus, kuriuose atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino ir kitos procedūros. Todėl atskrendantys lėktuvai iš užsienio pirmiausia turės nutūpti tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos ar Šiaulių oro uostose, tik paskui tęsti kelionę į Nidą", - rašoma Susisiekimo ministerijos rašte aplinkos ministrui. Tačiau net nepatvirtinus naujojo bendrojo plano, Neringos savivaldybė Nidos aerodromo investicijų projektui jau skyrė apie 60 tūkst. litų.

Vandens pramogų centrai

Lietuvą apėmusi vandens pramogų manija neaplenkė ir Neringos - naujame NBP numatytas toks pramogų centras Nidoje. Dar daugiau - Nerijos paplūdimiuose numatoma įrengti kilnojamuosius apšildomus baseinus. Aišku, kaip ir oro uostui, šiems strateginiams objektams jokio verslo plano irgi kol kas nėra. NBP rengėjai teigia, kad "apsiriboją tik Neringos kurorto specifikai bei funkcionavimui žiemą būtinų vandens sporto ir sveikatingumo centrų ir ribotos apimties bendrojo somatinio profilio talasoterapinių sanatorijų kūrimu išskirtine verte nepasižyminčioje Nidos ir Juodkrantės pajūrio zonoje".

Jau prieš kelerius metus ekspertai yra perspėję, kad Lietuvoje be dotacijų gali išsilaikyti tik vienas toks vandens pramogų centras. Kiti ne tik neatsipirks, bet jiems reikės nuolatinės valstybės paramos. Todėl vandens parkus nenoriai finansuoja bankai, vadinantys tai rizikinga investicija. Per 90 mln. litų kainavęs ir gavęs net 65 proc. viso projekto vertės sudarančią paramą Druskininkų vandens pramogų parkas gali atsipirkti ne greičiau nei per 30 metų. Nepaisant to, vandens pramogų parkai jau pastatyti Druskininkuose ir Vilniuje, parengiamieji darbai pradėti Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, bendruose planuose jie numatyti įrengti Palangoje ir Nidoje.

A.Stancikienės nuomone, bet kuri fantazija turėtų būti pagrįsta jei ne visapusiška siūlomų sprendinių analize, bent jau sveika nuovoka. "Plano autoriai turėjo pirmiausia išanalizuoti, kodėl neįvykdyti dabar galiojančiame Generaliniame plane numatyti kai kurie sprendiniai, ir tik tada siūlyti dar sudėtingesnius projektus. Jei net buvusio mero S.Mikelio viešbutyje valstybės remiamas nedidelis sveikatingumo kompleksas neišsilaikė, kokiais motyvais grindžiami naujų sanatorijų projektai? Greičiausiai bus kaip visada: pastatys pastatus bei pareikš, kad jie nuostolingi, ir visa tai kaip visada virs kotedžais kitų miestų gyventojams."

LŽ duomenimis, net nelaukiant kol bus patvirtintas naujas Neringos bendrasis planas, net neparinkus ir nesuderinus vandens pramogų parkui reikalingo sklypo, detaliajam planui rengti jau išleista apie 20 tūkst. litų.

Neskaičiuojami milijonai

Nors Neringos savivaldybės vadovai dažnai viešai skundžiasi dėl gamtosaugos suvaržymų, neva trukdančių turizmo verslo plėtrai, tačiau į pasiūlymus atsisakyti įvažiavimo rinkliavos, beje, renkamos už įvažiavimą į saugomą teritoriją, reaguoja itin neigiamai. Tokio mokesčio jie kasmet surenka per kelis milijonus litų ir skiria visai ne gamtosaugos reikalams. Abejonių kelia ir Neringos savivaldybės vadovų nuolatiniai priekaištai dėl per mažos valstybės paramos ar negaunamų išskirtinių nuolaidų.

Vienam neringiškiui iš biudžeto tenka rekordinė Lietuvoje suma - 7419 litų (palyginti - klaipėdietis gauna 1092 litus, vilnietis - 1173 litus, o panevėžietis - beveik 10 kartų mažiau, tik 852 litus). Atsižvelgiant į tai, kad bene trečdalis Neringos gyventojų čia nuolat negyvena, tačiau gyvenamąją vietą yra deklaravę tik dėl nemokamo persikėlimo keltu ir įvažiavimo į Neringą, ši suma tampa dar įspūdingesnė. Neringos meras kartu su taryba valdo ir laisvai skirsto didžiausią Lietuvoje - per 80 proc. - biudžeto dalį. Tik 17 proc. viso Neringos biudžeto yra valstybės dotacijos, kurias išdalija savivaldybė jai deleguotoms valstybinėms funkcijoms vykdyti.

Kaip dalijamas Neringos biudžetas, niekas dorai ir nežino. Nors savivaldybės taryboje yra 7 partijų atstovai, normalios opozicijos čia nėra ir nebuvo. Kaip Neringoje suprantama partinė demokratija geriausias pavyzdys yra pats meras V.Giedraitis, prieš kelis mėnesius pakeitęs jau ketvirtą partiją - dabar yra socialdemokratas.

"Visais laikais Neringos savivaldybės taryba savo politine opozicija paversdavo KNNP direkciją ir su ja kovodavo. Tapusi tarybos nare labai nustebinau ir net įžeidžiau Neringos merą, kai paprašiau man suteikti informacijos, susijusios su išlaidomis. Tam, kad gaučiau atsakymus į savo klausimus, teko net prašyti Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskričiai pagalbos. Už reikalavimą paviešinti kaip skirstomi pinigai esu nuolat smerkiama per Tarybos posėdžius. Tam, kad atsikratytų mano smalsavimų, buvo net sudaryta speciali komisija, turėjusi svarstyti mano drausmę ir pašalinti mane iš Tarybos", - po birželio pabaigoje vykusio posėdžio, kuriame dalyvavo ir LŽ, įspūdžiais dalijosi A.Stancikienė.

Neringos savivaldybė sumaniai išvengia ir ketvirtosios valdžios - vietos žiniasklaidos kontrolės, nes be konkurso yra išpirkusi savaitinius puslapius abiejuose regiono laikraščiuose - "Vakarų eksprese" ir "Klaipėdoje" - ir juos nemokamai ??????neringiškiams. Tai savivaldybės biudžetui kainuoja apie 100 tūkst. litų.

Niekieno nekontroliuojama Neringos savivaldybė gali sau leisti ne tik milijoninės vertės bendruosius planus, kurie labai svarbūs kelių tarybos narių interesams tenkinti, dešimtis tūkstančių advokatų išlaidoms teismuose dėl Tarybos sprendimų, susijusių su pačių Tarybos narių statybas numatančiais planais. Be jokių projektų ir leidimų Preilos krantinei statyti išleisti 3 mln. 152 tūkst. 400 litų, iš kurių net 1 mln. pagal specialiąją tikslinę programą skirtas LR Vyriausybės poilsiavietės (juk tai dar viena nelegali statyba!) nebaigtai medinei tvorai. Juodkrantės stadionui nuo šernų užtverti skirta 41 617 litų, Nidos etnografinei zonai (Naglių ir Lotmiškio g.) sutvarkyti, kaip paaiškėjo, medinėms tvorelėms prie privačių namų - 108,5 tūkst. litų ir t.t. Pernai Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Neringos savivaldybė dėl pažeisto įstatymo lengvatiniu būdu privatizuojant būstus broliams Abariams privalės iš savo biudžeto atlyginti valstybei padarytą žalą - beveik ketvirtį milijono, t. y. 243 855 litų.

Neringos savivaldybė turbūt yra vienintelė Lietuvoje, šiemet įsigijusi savo prekių ženklą "Legenda, kuri užburia" ir įvaizdžio programą, kuria bus siekiama pritraukti turistus. Visa tai kainavo, įvairiai pateikiamais duomenimis, nuo 90 iki 270 tūkst. litų.

Įdomiausia, kad šioje Neringos įvaizdžio strategijoje aprašomi atliktų apklausų rezultatai - Neringa daugeliui asocijuojasi su gamta, poilsiu, tam tikrais istoriniais elementais. Labiausiai Neringos dvasią išreiškia kameriniai rimtosios muzikos, tradicinio folkloro, džiazo koncertai, o ne Neringos savivaldybės rengiami triukšmingi kičiniai festivaliai, motociklų akrobatiniai pasirodymai ir dabar eksponuojamo naujojo Neringos bendrojo plano sprendiniai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"