TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kur gauti nepriekaištingą reputaciją?

2012 04 25 4:54

Nė vienam iš keturių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų, išreiškusių norą varžytis dėl šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko posto, nepavyko. Prezidentūra savo iniciatyva pokalbio buvo pasikvietusi jai į akį kritusią LAT teisėją Sigitą Rudėnaitę, o vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydama patarimo skirti ją į šias pareigas.

Paraiškas užimti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko kėdę buvo pateikę šio skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai vadovaujantis Algis Norkūnas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Egidijus Laužikas ir teisėjas Česlovas Jokūbauskas. Visi jie praėjusį penktadienį buvo pakviesti pasikalbėti su prezidente Dalia Grybauskaite.

Tačiau apie šį susitikimą visuomenė oficialiai neinformuota. Į prezidentūrą taip pat buvo pakviesta LAT civilinių bylų teisėja S.Rudėnaitė, šiame teisme dirbanti nuo 2008 metų, nors teisininkė ir nebuvo pareiškusi noro eiti aukštesnių pareigų.

Staigi karjera

S.Rudėnaitės teisinė karjera - svaiginanti. Labanoro girios dukra baigusi teisės mokslus devynerius metus dirbo Utenos advokatų kontoroje advokate, o 1997-aisiais buvo paskirta Utenos rajono apylinkės teismo teisėja. Po dvejų metų ji bylas nagrinėjo jau Vilniuje, Aukštesniajame administraciniame, apygardos teismuose, ir 2004-aisiais įšoko į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT), kurio sprendimai neskundžiami, teisėjo kėdę. Joje S.Rudėnaitė pasėdėjo vos trejus metus, nes jau 2008 metų sausį buvo paskirta LAT Civilinių bylų skyriaus teisėja.

Žemgrobių bylų pėdsakas

2005 metais Molėtų rajono apylinkės prokuratūra, gindama viešąjį interesą, surašė ieškinį Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kad valstybei būtų sugrąžinta neteisėtai privatizuota dalis Baltųjų Lakajų ežero pakrantės. Nacionalinės žemės tarnybos specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog atkuriant nuosavybės teises Petrui Sakalauskui, Eduardui Rudėnui ir Cicilijai Marcinkėnienei pažeisti kai kurie Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos reikalavimai. Trims palikuonims grąžinta 3,5 ha žemės daugiau, nei valdė jų senelis. Nerasta neginčytinų įrodymų, kad E.Rudėnui būtų priklausiusi dalis Baltųjų Lakajų pakrantės. 

Tačiau Panevėžio teisėjai atmetė ieškinį motyvuodami tuo, kad prokurorai neva praleido terminus apginti viešąjį interesą. S.Rudėnaitės kolegos iš LVAT prokurorus net pamokė: girdi, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą nebuvo reikalo, žemėtvarkos įstatymų vingiuose jie ir patys galėjo susigaudyti. Tokia teismų "taktika" nekeltų abejonių, jei nežinotum dviejų faktų. Panevėžyje bylą iš pradžių nagrinėjo S.Rudėnaitės kurso draugė, o ginčo esmė - dėl teisininkės seneliui anksčiau priklausiusios žemės.

"Visuomenės interesą apgynėme tik po teismų maratono, trukusio penkerius metus. Ieškinį nagrinėjo Šiaulių apygardos administracinis teismas, nes Panevėžyje buvo beveik nebelikę nė vieno teisėjo, kuris nebūtų atmetęs musų ieškinio", - LŽ sakė Molėtų rajono apylinkės prokurorė Sigita Boratinskienė. Ji pripažino, kad problemą pavyko išspręsti tik tada, kai į šį ginčą įsitraukė žiniasklaida. Tiesa, pati S.Rudėnaitė tada tikino nedariusi jokio spaudimo kolegoms.

Dvi vienos bylos nutartys

2007 metais S.Rudėnaitė vėl buvo patekusi į dviprasmišką situaciją. Išnagrinėjus UAB Birių krovinių terminalo bylą, kurios užkulisiuose bendrovės bendrasavininkiai ginčijosi dėl milijonų ir kurią teisėjų kolegijai rengė ši teisėja, atsirado dvi nutartys. Vienoje iš jų juodu ant balto buvo rašoma, kad bendrovės prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje yra patenkintas, bylą nutarta atnaujinti ir perduoti apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti LVAT. Tačiau teismo internetiniame tinklalapyje atsirado visiškai priešinga nutartis - bendrovės skundas atmestas ir administracinės bylos nagrinėjimas neatnaujintas.

Paaiškėjus šiai dviprasmybei teisme buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tada kalbėta, jog nesusipratimas įvyko dėl teisėjos padėjėjos klaidos, - neva ji nepamatė taisyto S.Rudėnaitės nutarties teksto. Už tarnybinį nusižengimą padėjėjai buvo skirta pastaba, o pati S.Rudėnaitė tuomet jau dirbo LAT.

Bėga nuo komentarų

LŽ šaltinių teigimu, vienas galimų S.Rudėnaitę proteguojančių asmenų - prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis. Ar tikrai taip yra ir kokios tokiu atveju teisėjos kvalifikacinės savybės krito į akį valstybės pareigūnui, LŽ bandė pasiteirauti paties patarėjo. Tačiau E.Rimšelis, net nesiteikęs išklausyti, dėl kokios priežasties į jį kreipiamasi, suskubo atsakyti, kad visą laiką bus posėdžiuose ir kad su spauda nesiruošia bendrauti.

Tokios pat taktikos laikėsi ir kandidatė į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkus. "Turiu atsiprašyti, šiuo metu esu užsiėmusi", - sakė ji.

Negi prezidentūrai taip ir nepavyks į svarbų LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko postą rasti kandidato, kuris per savo karjerą niekada nebūtų patekęs į dviprasmiškas situacijas ir galėtų drąsiai žurnalistams bei visiems kitiems Lietuvos žmonėms žiūrėti į akis, nes yra nepriekaištingos reputacijos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"