TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kur Lietuvoje gyventi kenksmingiausia?

2008 10 18 0:00
Automobiliai paralyžiuoja miestus ir žmones.
LŽ archyvo nuotrauka

Ramiomis ūkanotomis rudens dienomis didesnių miestų gatvėse oras dažnai būna slogus. Nenuostabu - automobilių daug, jų išmetamąsias dujas ne visada išblaško vėjai. Neretai perbėgti sankryžą tenka sulaikius kvėpavimą.

Lietuvai kol kas nebūdingi rūgštūs lietūs, beveik visose upėse galima maudytis. Virš mūsų galvų dar "nekybo" smogas. Tačiau ar ilgai galėsime tuo guostis?

Orą teršia automobilių išmetamosios dujos, katilinės, gamyklos, statybų darbus atliekančios įmonės, gatvių dulkės. Rudenį masiškai deginami šiaudai, bulvienojai, susikaupusios šiukšlės, pavasarį - pernykštė žolė. Dūmai pasklinda toli aplink.

Be to, taip ne tik teršiamas oras - neretai kyla gaisrai. Ugniagesiams kasmet tenka gesinti dešimtis gaisrų, kilusių dėl deginamų šiukšlių ar žolės.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, labiausiai užteršti miestai Lietuvoje - Kaunas ir Vilnius. Mažesniuose oras švaresnis.

Kaunas užteršto miesto "titulą" gavo ne tik dėl to, kad tai pramoninis miestas, bet ir todėl, jog prastai tvarkomos jo gatvės. Vilniaus problema - didžiausi šalyje transporto srautai.

Negailestinga statistika

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2006 metais mobilieji teršimo šaltiniai (transportas) Lietuvoje į aplinką išmetė 53,6 tūkst. tonų teršalų, iš jų autotransportas - 37,2 tūkst. tonų.

Krovininių automobilių "indėlis" - 21,5 tūkst. tonų, lengvųjų automobilių - 9595 tonos, autobusų - 5977 tonos teršalų. Kitos mašinos, turinčios vidaus degimo variklius, išmetė jų 9076 tonas.

Kokie tai teršalai? Autotransportas išpurškė 26,4 tūkst. tonų anglies monoksido, 6930 tonų angliavandenilio, 3087 tonas azoto oksido, 427 tonas kietųjų dalelių, 296 tonas sieros anhidrido. Įspūdingi skaičiai.

Įdomu palyginti automobilius su kitomis transporto priemonėmis: geležinkelių motorvežiai 2006 metais išmetė 6488, lėktuvai (Lietuvoje jų registruota nedaug) - 231, jūrų laivai - 401, upių laivai - 180 tonų teršalų.

"Oras būtų grynesnis, jei savo automobiliais važiuotume tik savaitgaliais ar į tolimesnes keliones, o į darbą keliautume viešuoju transportu", - svarsto Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė.

Tačiau tokie aplinkosaugininkų raginimai lietuviams - kaip vanduo nuo žąsies. Net Tarptautinę dieną be automobilio miestuose galėjome matyti įprastą vaizdą: virtines mašinų, daugelyje jų - tik po vieną žmogų. Pastaraisiais metais moterys labai pamėgo važiuoti trumpus atstumus automobiliais.

Naftininkų rekordas

Tradiciškai vis dar labiausiai aplinką teršia vadinamieji stacionarūs taršos šaltiniai, ypač pramonės įmonės. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai jie į orą išmetė 72,6 tūkst. tonų teršalų, daugiausia tokių degimo produktų kaip sieros dioksidas, anglies monoksidas ir lakieji organiniai junginiai.

Taršos "rekordas" jau daug metų priklauso didžiausiai šalies įmonei "Mažeikių nafta". Mažeikių rajone kasmet "pagaminama" per 25 tūkst. tonų pramonės teršalų. Tai daugiau kaip trečdalis viso jų kiekio Lietuvoje, arba beveik tiek pat, kiek teršia visas šalies autotransportas.

Didžiųjų miestų įmonių tarša, palyginti su "Mažeikių nafta", atrodo kukliai: Vilniaus regiono stacionarūs šaltiniai pernai išmetė beveik 2,8 tūkst., Kauno regiono - kiek daugiau nei 4,7 tūkst. tonų teršalų.

Palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, stacionarūs šaltiniai teršia mažiau. Pasak aplinkosaugininkų, labiausiai tai pastebima Mažeikiuose ir Klaipėdoje. Užterštumas šiek tiek padidėjo Kėdainių rajone.

Pramonės tarša būtų dešimtis kartų didesnė, jei ne įmonėse sumontuoti valymo įrenginiai. Pernai stacionarūs šaltiniai iš viso "pagamino" 802,4 tūkst. tonų teršalų. Iš jų beveik 730 tūkst. tonų išvalė valymo įrenginiai, tad į aplinką pateko per 70 tūkst. tonų.

Laimė, pramonės įmonės sparčiai modernizuojamos, į įrangą ir technologijas investuojama daug lėšų, tad netolimoje ateityje tarša turėtų sumažėti. Tačiau nepamirškime, kad uždarius Ignalinos atominę jėgainę didesniu pajėgumu teks dirbti šiluminėms elektrinėms, o jose paprastai susidaro nemažai teršalų.

Daugiausia - dulkių

Miestuose oro tarša padidėja ne tik ūkanotomis ir ramiomis rudens dienomis, bet ir pavasarį - tuomet gatvės po žiemos būna labai nešvarios. Kartu su dulkėmis mašinos pakelia į orą druską, kuria žiemą barstomos gatvės.

O per vasaros karščius neretai užsidega miestų pašonėje slūgsantys durpynai, ir vėjas atgena jų dūmus. Pastaraisiais metais Vilnių ne kartą buvo užtvindęs slogus netoliese smilkstančių durpių kvapas. Užgesinti durpyno gaisrą labai sunku, nes ugnis rusena po žeme. Kartais durpės silpnai dega net iki žiemos, kol jas užslopina lietūs ir šaltis.

Keliolika automatizuotų oro kokybės stočių Lietuvoje be paliovos, dieną ir naktį, matuoja teršalų kiekį ore - azoto oksido, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių, ozono, benzino, tolueno koncentraciją, taip pat aplinkos temperatūrą, oro drėgmę ir slėgį, vėjo kryptį ir greitį. Net fiksuojama, kiek mašinų ir kokiu greičiu jos važiuoja pro stotį.

Vilniuje tokių stočių yra keturios, Kaune - dvi. Jos veikia ir Klaipėdoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje.

Nuolatinio stebėjimo ir tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama oro užterštumo kietosiomis dalelėmis norma. Paprasčiau tariant, - dulkių. Pasak V.Bimbaitės, kiti teršalai nuo 2002 metų, kai oro tarša pradėta matuoti nuolat, neviršijo normų arba buvo užfiksuoti tik pavieniai viršijimo atvejai.

Aplinkos apsaugos agentūros tyrėjų nuomone, padėtis Lietuvoje dar ne tokia bloga kaip didžiuosiuose Europos miestuose - Paryžiuje, Berlyne, Prahoje. Oras ypač užterštas Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, mat daug namų tose šalyse šildomi deginant akmens anglis. Šis kuras teršia aplinką kur kas labiau nei dujos ar mazutas, kurie dažniausiai naudojami Lietuvoje.

Anot aplinkosaugininkų, Lietuvos oro taršos rodikliai panašūs į Skandinavijos šalių duomenis. Pavyzdžiui, Vilniaus oro kokybė - beveik kaip Stokholmo.

Kuo kvėpuoji, tiek ir gyveni

Tačiau nusiraminti ir nebekreipti dėmesio į aplinkosaugos problemas nederėtų. Juolab kad dulkių mūsų miestuose yra daug, kartais - net labai daug.

Jos ypač pavojingos gyventojams, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma. Ir visuomenės sveikatos specialistai pastebėjo, kad pastaraisiais metais kvėpavimo ligomis suserga vis jaunesni žmonės, net kūdikiai ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Žmogui kas minutę reikia maždaug 10 litrų oro. Kartu su juo įkvėptos teršalų dalelės patenka į plaučius, prasiskverbia į kraują. Tiesa, šiek tiek jų iškosime, tačiau dauguma lieka nuodyti mus.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, 1-5 proc. kvėpavimo takų, odos, skrandžio piktybinių navikų sukelia užterštas oras. Dar labiau rizikuoja rūkaliai: jiems tikimybė susirgti plaučių vėžiu 50 proc. didesnė.

Oro teršalai sukelia ne tik kvėpavimo takų ligas, bet ir virškinimo sutrikimus, alergijas. Užterštas oras ypač pavojingas nėščioms moterims. Teršalų nusilpnintas organizmas greičiau pasiduoda infekcijai, o ji gali lemti priešlaikinį gimdymą.

Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimais nustatyta, kad perpus sumažinus oro taršą gyventojų amžius pailgėtų 3-5 metais, ligų ir mirčių sumažėtų 3-5 procentais. Kraujotakos sistemos ligomis sergančių žmonių būtų dešimtadaliu, o vėžiu ir kvėpavimo takų ligomis - net 20-30 proc. mažiau.

Pradėk nuo savęs

"Kokiu oru kvėpuojame šiandien ir kvėpuosime rytoj, nemaža dalimi priklauso nuo gyventojų sąmoningumo", - tvirtina aplinkosaugininkai. Pavyzdžiui, švarinti aplinką galėtume kiekvienas, jei taupytume elektros energiją - juk jai gaminti naudojamas kuras.

Oras būtų švaresnis, jei kuo rečiau sėstume į savo automobilį. Šiltuoju metų laiku nedidelius atstumus nesunku, smagu ir sveika įveikti dviračiu, o dar geriau - pėsčiomis. Jei toloka, jei lyja ar šalta - palaukime autobuso arba troleibuso. Autobusas teršia orą, tačiau bent jau veža kur kas daugiau žmonių negu lengvasis automobilis.

Privačių namų gyventojus aplinkosaugininkai ragina nedeginti atliekų krosnyse, nes ten temperatūra - tik keli šimtai laipsnių. Tokioje žemoje temperatūroje degdamas plastikas ir kitos šiukšlės išskiria daugybę dioksinų ir kitokių labai nuodingų dujų. Ne visos jos išlekia pro kaminą - dalis pasklinda kambariuose ir nuodija gyventojus. Buitines atliekas reikia išrūšiuoti ir sumesti į joms skirtus konteinerius.

Šie receptai, palyginti su pramonine tarša ir automobilių "epidemija", galbūt neatrodo labai veiksmingi. Bet juk ir didelės upės prasideda nuo mažų upelių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"