TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kur parlamentarų gyvenimas patogesnis

2011 11 20 10:10

Mūru už turimų privilegijų išsaugojimą stoję Seimo nariai tikrai žino jų vertę. Pakanka pasižvalgyti po kitų Europos valstybių parlamentus, kad suprastume - neretai net geriau ekonomiškai besitvarkančios šalies politikai verčiasi kukliau.

Šią savaitę tautos išrinktieji nė nesvarstę atmetė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, kuriuo siekta apriboti jų privilegijas. Parlamento pirmininkė Irena Degutienė vakar tikino siūlysianti iki kitų metų kovo 1-osios parengti naują tokio įstatymo variantą. Gal tada pavyks bent šiek tiek pažaboti Seimo narių apetitą neoficialiai, bet užtat ilgai atostogauti, nuomotis prabangius tarnybinius automobilius ir biurus, leisti parlamentinei veiklai skirtus pinigus porceliano servizams, nemokėti už komunalines paslaugas gyvenant Seimo viešbutyje ar mėgautis gausia padėjėjų draugija. Kol Lietuvos politikai laikosi įsikibę turimų privilegijų, LŽ pasidomėjo, kokia gerovė parlamentarams garantuojama kitose šalyse. 

Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinkti duomenys apie Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentarų darbą rodo, kad bendros sistemos nėra. Privilegijos labiausiai priklauso nuo vietos tradicijų, ekonominių konkrečios šalies galių. Tad vienur tautos išrinktiesiems nustatytos palyginti kuklios privilegijos, kitur jie lepinami išskirtinėmis teisėmis.

Kaimynai verčiasi panašiai

Pirmiausia pažvelkime į artimiausius kaimynus. Estijos parlamentarai savo veiklą ir garantijas įstatymu reglamentavo prieš ketverius metus, o Latvijos Saeimoje veikia reglamentas, panašus į mūsiškio Seimo statutą. Skirtingai negu Lietuvoje, abiejose valstybėse tautos išrinktųjų atlyginimai koreguojami kasmet. Tiek estų, tiek latvių parlamentarai prie algos pagal einamas pareigas gauna papildomus priedus, parlamentinės veiklos išlaidų (transporto, biuro išlaikymo, reprezentacijos, mokymų) kompensacijas. Estijoje papildomo priedo dydis negali viršyti 30 proc. parlamentaro darbo užmokesčio. 

Specialus paskolų fondas

Lenkijos parlamentaro atlyginimas lygus viceministro algai ir dar visai neseniai siekė apie 8 tūkst. litų. Taip pat mokami priedai už tam tikras pareigas, tačiau jie negali viršyti 35 proc. Seimo nario pagrindinio atlyginimo. 

Iki šiol lenkų politikai kas mėnesį  gaudavo ir apie 9 tūkst. litų, skirtų parlamentinei veiklai. Šios lėšos paprastai buvo naudojamos biurui išlaikyti vienmandatėje apygardoje, samdomų darbuotojų atlyginimams, transporto išlaidoms, ekspertų tyrimams, techninei įrangai, spaudai.

Sostinėje nuolatinio būsto neturintys parlamentarai, kaip ir Lietuvoje, apgyvendinami Seimo viešbutyje, tačiau tiems, kuriems pritrūksta vietų, kas mėnesį mokami būsto nuompinigiai. Seimo tarnybiniai automobiliai ir jų vairuotojai skiriami tik vadovybei. Lenkijos politikai turi teisę nemokamai keliauti viešuoju transportu, net skraidyti vietiniais maršrutais.

Galimybe už dyką keliauti viešuoju transportu - traukiniais, laivais, lėktuvais - džiaugiasi ne tik lenkų deputatai. Tokiomis privilegijomis naudojasi ir Nyderlandų, Italijos, Suomijos, Vokietijos, Bulgarijos, Danijos bei kitų valstybių parlamentarai.

Išskirtinė lenkų privilegija - politikams ir jų šeimoms yra įsteigtas iš valstybės biudžeto finansuojamas specialus fondas, kuris leidžia parlamentarams gauti paskolas būstui statyti, subsidijuoti įvairius laisvalaikio, sporto užsiėmimus.

Už pravaikštas nemoka

Austrų ir vengrų parlamentarams, priešingai negu mūsų Seimo nariams, leidžiama dirbti ir kitus darbus. Imtis papildomos veiklos draudžiama tik parlamentų pirmininkams ir vicepirmininkams, frakcijų vadovams. Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos nariams draudžiama eiti tik kai kurias įstatyme konkrečiai išvardytas valstybines pareigas, taip pat vadovauti verslo subjektams, kurių bent dalis kapitalo priklauso valstybei.

Dėstymas aukštosiose mokyklose, advokato ir gydytojo praktika, honorarai už straipsnius ir knygas - visa tai leidžiama Slovakijos  parlamentarams. Tačiau išrinktų politikų dalyvavimas posėdžiuose ir komitetuose čia griežtai kontroliuojamas. Jei parlamentaras be pateisinamos priežasties dvi dienas per mėnesį nepasirodo plenariniuose posėdžiuose ar komitetuose, jam ateinantį mėnesį išmokama tik pusė atlyginimo. Praleidęs daugiau posėdžių išvis lieka be atlygio.

Panaši darbo apmokėjimo tvarka buvo pateikta ir mūsų Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekte. Siūlyta, kad parlamentarui, kuris be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniame, komiteto ar komisijos posėdyje, darbo užmokestis už tą dieną nebūtų mokamas. Tokia praktika jau įtvirtinta kai kuriuose ES valstybių parlamentuose. Net kaimynų latvių Saeimoje mokama tik už tuos posėdžius, kuriuose politikas dalyvauja.

Nevienoda padėjėjų armija

Skirtingų ES valstybių parlamentarams talkina ir nevienodas skaičius pagalbininkų. Daugiausia patarėjų, bent jau iki krizės, turėjo ties bankroto slenksčiu dabar atsidūrusios Graikijos parlamento nariai. Jiems buvo leista įdarbinti po vieną mokslinį patarėją ir net po keturis sekretorius. Kitose šalyse parlamentarams dažniausiai skiriamas tik vienas pagalbininkas, o Nyderlanduose vienu padėjėju dalijasi net keli politikai. Suomijoje parlamentaras taip pat gali turėti tik vieną padėjėją, tačiau ir atlyginimą jam moka iš savo kišenės. 

Lietuvos tautos išrinktieji, kuriems skiriami trys pagalbininkų etatai, jų skaičiumi prilygsta Prancūzijai ir gerokai pranoksta Baltijos seses. Kiekvienas Latvijos Saeimos narys turi po du padėjėjus, o estų politikai išvis neturi. 

Europa - ne pavyzdys

Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius LŽ pasakojo, kad kuriant projektą situacija ES valstybių parlamentuose išsamiai analizuota, tačiau tai nebuvo pats svarbiausias kriterijus. "Pirmiausia turime vertinti mūsų teisės aktus Konstitucijos kontekstu. Šiuo metu galiojantis parlamentarų veiklos reguliavimas nevisiškai atitinka Konstitucijos reikalavimus", - LŽ tvirtino teisininkas.

Nei V.Sinkevičius, nei parlamentarams įstatymo projektą pristatęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas "margaspalvę" ES ir pasaulio valstybių parlamentų situaciją nėra linkę vertinti vienareikšmiškai, o orientuotis į konkrečios šalies modelį, jų teigimu, netikslinga. "Kaip yra Amerikoje ar Zimbabvėje, mane mažiausiai domina. Pirmiausia turime vykdyti tai, ko reikalauja mūsų Konstitucija", - LŽ pareiškė A.Salamakinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"