TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuriamas žemdirbių gelbėjimo planas

2006 08 23 0:00
Prezidentas Valdas Adamkus, asmeniškai apžiūrėjęs sausros išdegintus laukus, pripažino, kad padaryta žala - didelė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šalies vadovas ragino premjerą į kitus metus nenukelti kompensacijų už stichijos padarytą žalą mokėjimo

Stichijos nustekenti žemdirbiai šiemet dar gali tikėtis kompensacijų už patirtus nuostolius, tačiau ateityje valdžia nenori tam tikslui skirti biudžeto lėšų.

Vakar pirmą kartą po paskyrimo oficialiai susitikę Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas ir prezidentas Valdas Adamkus sutarė, kad būtina rasti kitą būdą sausrų, liūčių, šalnų, uraganų padarytai žalai atlyginti.

Prezidentūra, nusivylusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kuriama ūkininkų draudimo vizija, kuria savo.

Šiemet dar pagelbės

Po susitikimo prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad Adamkus ragina ūkininkams pažadėtas kompensacijas išmokėti kuo greičiau, nenukelti į kitus metus.

"Sausros nuostolių žemdirbiams kompensavimas - prezidento duotas pažadas jam lankantis nualintuose regionuose. Dabar ryškėja kita bėda - liūtis gali sunaikinti nemažą dalį užauginto derliaus, - Grumadaitė kalbėjo, kad būtent tokios nenuspėjamos žemdirbių darbo sąlygos verčia susimąstyti apie tinkamesnių saugiklių paieškas. -

Biudžetas negali būti garantas kompensuojant tokius nuostolius".

Premjeras irgi pabrėžė, kad tiesiant pagalbos ranką, kuri semia pinigus iš bendros valstybės kišenės, nuskriaudžiami kiti socialiniai sluoksniai. "Suprantame, kad žemės ūkio šaka yra itin specifinė, priklausanti nuo klimato. Tačiau klimatas yra toks, koks yra - rizikingas", - ministras pirmininkas mano, kad stichija negali būti neginčijama priežastis kompensacijoms.

Kritikavo ministerijos modelį

"Skatiname savo ūkininkus draustis. Vyriausybė įsipareigoja rasti priemonių padėti tai padaryti, - kalbėjo Kirkilas. - Prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas pristatė patrauklią idėją išplėsti ūkininkų draudimą, susieti jį su pensijomis, nes mūsų ūkininkai yra iškritę iš bendros socialinės sistemos".

Prezidentūroje imtasi kurti žemės ūkio specifiką atitinkančią draudimo sistemos viziją, nes nusivilta ŽŪM darbu šioje srityje. "Žemės ūkio ministerija jau penkerius metus svarsto tokį modelį, kuris, nors ir nepatvirtintas, kelia didelių abejonių žemdirbiams", - prezidento žodžius perdavė Grumadaitė.

Valstybės vadovo patarėjas ekonomikos klausimais Vilpišauskas patikslino, kad abejotinas atrodo siūlymas sukurti specialų fondą, į kurį įmokas perpus mokėtų žemdirbiai ir valstybė. Pagal šį sumanymą į tokį savitarpio pagalbos fondą ūkininkai už hektarą mokėtų 5 litus. Jei mokėtų visi, per metus, ŽŪM skaičiavimu, fonde susikauptų 26 mln. litų, iš jų 13 mln. litų padengtų Vyriausybė. Kuo didesnę įmoką sutartų mokėti žemdirbiai, tuo didesnę dalį į fondą mokėtų Vyriausybė.

"Pasunkėtų finansinė valstybės našta, o sukauptų lėšų nepakaktų. Praėjus dešimčiai ar daugiau metų susikauptų lėšų, kuriomis būtų galima atlyginti tik nedidelį kiekį nuostolių. Be to, reikėtų didinti biurokratų skaičių. Administravimo išlaidos vėl gultų ant mokesčių mokėtojų pečių. Kai kurios Europos valstybės atsisako tokio modelio", - skeptiškai kalbėjo ekonomistas.

Vilios draudikus ir ūkininkus

Ilgalaikis planas, prezidento patarėjo nuomone, būtų efektyvesnis jį siejant su privačiu draudimu. Tačiau dabar derlių apdraudusių žemdirbių procentas yra labai mažas. Anksčiau ūkininkus draudė dvi bendrovės. Vienai iš jų atsisakius, antroji taip pat svarsto, ar nenutraukti tokias paslaugas, nes jos nuostolingos.

Premjeras nusiteikęs kviestis draudimo kompanijas pokalbiui. Vilpišausko teigimu, valstybė turi padėti draudimo paslaugą padaryti patrauklią draudikams. "Iš pradžių kai kurias įmokas valstybė galėtų kompensuoti iš Kaimo rėmimo programos lėšų. Galbūt kokia nors forma galima būtų draudimą susieti su Europos Sąjungos parama", - svarstė patarėjas.

Iki šiol itin vangiai besidraudžiančius žemdirbius, Vilpišausko nuomone, būtų galima suvilioti papildoma paslauga - garantijomis senatvėje. "Būtų draudžiama ne tik nuo gamtinių nelaimių, bet ir nuo kitų rizikų, tarp jų senatvės. Dabar ūkininkai užima išskirtinę padėtį, nes nemoka įmokų. Jiems patiems tai būtų naudinga", - įsitikinęs patarėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"