TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuršių nerija atiduodama Kretingai

2014 05 31 6:00
Gaisras tapo pretekstu Kuršių nerijos miškus atiduoti Kretingos miškų urėdijai. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Praėjus mėnesiui po 130 ha kalnapušynų pasiglemžusio ir 46 mln. litų žalos padariusio gaisro Kuršių nerijoje, radikalių veiksmų dėl šio unikalaus gamtos kampelio priežiūros ilgai laukti neteko. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, jau pasirengęs vykti į Europos Parlamentą, šią savaitę pasirašė teikimą Vyriausybei perduoti nerijos žemės sklypų su miškais valdymą Kretingos miškų urėdijai.

Atsakingas institucijas jau pasiekė Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siekiama atimti miškų priežiūrą ir jų valdymą iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP), nes jo direkcija esą nesugebėjo tinkamai reaguoti į kilusį gaisrą ir neatliko būtinų prevencinių darbų.

Vadovaujasi logika

Aplinkos ministerijos parengtame ir ministro V.Mazuronio pasirašytame dokumente išvardyta dešimtys miško sklypų, iš viso – 6700 hektarų, kurie būtų perduoti Kretingos miškų urėdijai. Šis plotas apimtų kone 70 proc. visos Kuršių nerijos, kurioje yra 9400 hektarų miško žemės. Jei Vyriausybė patvirtins šį sprendimą, du trečdaliai nerijos miškų nuo kitų metų pradžios taps pavaldūs Kretingos miškų urėdijai.

Paklaustas, kokiais motyvais vadovaujantis nutarta atimti valstybinių miškų (kitokių Kuršių nerijoje nėra) priežiūrą iš KNNP, aplinkos ministras V.Mazuronis LŽ paaiškino, kad taip esą būtų logiškiausia. „Dabar iš visų Lietuvos nacionalinių parkų tik Kuršių nerijoje miškus valdo parko direkcija, visur kitur – urėdijos. Todėl manome, kad teisinga būtų ir juos perduoti konkrečiai urėdijai, turinčiai ir kompetencijos, ir technikos, ir pinigų didžiuliams miškų plotams prižiūrėti. Rinkomės iš Šilutės ir Kretingos miškų urėdijų. Kiekvienas turi dirbti savo darbą, tad nacionalinio parko darbuotojai tegul užsiima aplinkosauga, rekreacija, edukacija, o miškininkai – miškų priežiūra“, - teigė ministras.

Valentinas Mazuronis /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Mazuronis sutiko, kad iš nerijos miškų verslo nepadarysi, todėl Kretingos urėdijai esą bus bandoma kompensuoti nuostolius. „Finansavimo klausimai sprendžiami. Manome, kad be darbo neliks ir dabar KNNP pavaldūs miškininkai, jie visi formaliai būtų atleisti iš darbo ir vėl priimti jau kaip atskiro Kretingos urėdijos padalinio darbuotojai. Žvelgiant valstybės lygiu, nėra jokio skirtumo, kas prižiūrės miškus, svarbiausia, kad tai būtų daroma efektyviai. KNNP tai darė netinkamai, todėl ir siūlome perduoti miškus kretingiškiams“, - sakė jis.

Kretingiškiai nenori

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas LŽ prisipažino, kad jo vadovaujamai valstybės įmonei šis sprendimas nenaudingas. „Perėmę Kuršių nerijos miškus metinio pelno gautume apie 1,3 mln. litų, o išlaidų patirtume 4 mln. litų. Žinoma, esame valstybės įmonė ir vykdysime tuos sprendimus, kuriuos priims Vyriausybė. Bet jau dabar sakau, kad mums reikės didelių dotacijų, papildomo finansavimo, nes miškininkystė Kuršių nerijoje daug metų buvo žiauriai naikinama. Ten katastrofiškai mažai miškininkų profesionalų, todėl ir gaisras buvo pražiopsotas, vaizdo kameros neįjungtos“, - teigė jis. A.Baranauskas negalėjo pasakyti, ar bus išsaugotos dabartinių nerijos miškininkų darbo vietos, esą daug kas priklausys nuo finansavimo. „Manau, kad nerijos miškus logiškiau buvo perduoti Šilutės urėdijai, jos žmonėms per Kuršių marias paprasčiau persikelti, o mums važiuoti iš Kretingos bus sudėtinga. Kitas dalykas, Kuršių nerijoje labai daug miškų net neapskaityta, kopos priskirtos miškams“, - Kuršių nerijos miškininkystės problemas vardijo urėdas.

A.Baranauskas be užuolankų teigė, kad našta būtų didelė, bet ne dėl negebėjimo prižiūrėti UNESCO saugomos teritorijos miškus, o dėl neaiškios papildomo finansavimo perspektyvos. „Ir dabar prižiūrime rekreacinius Palangos, Klaipėdos rajono miškus. Tačiau Kuršių nerija yra visiškai atskiras pasaulis, ten juk ir kalnapušynus atsodinti reikės. Esame pelno siekianti organizacija, sumokanti žvėriškus mokesčius į valstybės iždą, todėl nepelningi nerijos miškai tikrai nepatenka į mūsų veiklos sritį“, - teigė A.Baranauskas.

Daugybė klausimų

Neringos meras Darius Jasaitis labai atsargiai vertino sprendimą perduoti pusiasalio valstybinių miškų valdymą Kretingos urėdijai. „Bus blogai, jei miškai tik bus perduoti naujam šeimininkui ir neskiriamas papildomas finansavimas tikintis, kad pati urėdija iš savo vidinių išteklių juos geriau prižiūrės. Kyla daugybė klausimų, dabar Vyriausybei rengiame savo pastabas“, - LŽ sakė jis. D.Jasaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vyriausybės dokumente trūksta daugybės sklypų, kurie nėra registruoti. „Per greitai viskas padaryta, reikėjo diskutuoti, nes dažnai iš pradžių padaroma reforma, o tik paskui galvojama, kaip ji veiks. Manau, tuos miškus ir toliau galėtų prižiūrėti vietiniai, KNNP miškininkai, tik reikėtų gerokai padidinti finansavimą“, - teigė jis.

Merui neaišku, kaip reikės elgtis, pavyzdžiui, užklupus škvalui ir prireikus šalinti nuvirtusius medžius, arba, pavyzdžiui, lauko treniruoklius norint pastatyti miško žemei priskirtame plote. „Negi nuo kitų metų dėl kiekvieno tokio sprendimo teks važinėti į Kretingą? Pavyzdžiui, žemės sklypas su pušimis prie Kopų gatvės, kuriame įrengti treniruokliai, mini golfo aikštelė, formaliai yra miško žemė. Bet ten ne miškas, nes aplink – gyvenamieji namai“, - svarstė jis.

Neringos savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Viktoro Kolokšanskio nuomone, tokio dokumento, kokį parengė Aplinkos ministerijos specialistai, tvirtinti negalima. „Yra daug klaidų, neatitikimų: miškais įvardyti ir plotai, kur Nidoje gyvena žmonės. O kaip bus prižiūrimas Urbo kalnas? Dabar jį prižiūri merija, tai – rekreacinė teritorija, turistinį potencialą turinti vieta“, - teigė V.Kolokšanskis.

Buldozerio principas

KNNP direktorė Aušra Feser taip pat teigė nesuprantanti, kodėl taip staiga prireikė rengti Vyriausybės nutarimą, kodėl nebuvo konsultuojamasi su parko atstovais. "Dar žiemą sutarėme, kad būtų netikslinga Kretingos urėdijai perduoti nerijos miškus, nes jų veiklos principai kitokie. Juk urėdijos – pelno siekiančios organizacijos, ne aplinkosauginės, rekreacinės, o mes suinteresuoti didinti bioįvarovę", - LŽ sakė A. Feser. Ji negalėjo atsakyti, koks likimas laukia ir 25 direkcijos darbuotojų, užsiimančių miškininkyste. „Sprendimas iš mūsų atimti miškus ir perduoti juos urėdijai stumiamas didžiuliu greičiu. Neaišku, kas ką tvarkys, kokios funkcijos bus paliktos mums, kokios – perduotos Kretingos urėdijai“, - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"