TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuršių neriją užvaldo žvėrys

2011 05 07 0:00
Šiuo metu Neringoje gyvena net 64 briedžiai.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Į gyvenvietes atklystančios lapės, šalia kelio maitintojų laukiantys smalsūs šernai ar šalikelėje žolę rupšnojančios stirnos tapo įprastu reginiu Kuršių nerijoje. Toks žvėrių elgesys kelia nemažai rūpesčių.

Drąsiai po Kuršių nerijos gyvenvietes vaikštinėjančios, prie atliekų konteinerių ėdalo ieškančios lapės vietos gyventojų jau nebestebina. "Kai išvedu pasivaikščioti savo šunį, jis iškart bėga žaisti su netoli lūkuriuojančia lape. Laimė, mano augintinis dar jokia liga neužsikrėtė", - sunkiai įtikimą istoriją LŽ pasakojo vienas neringiškis.

Tačiau gamtininkai tokia padėtimi nė kiek nesistebi. "Juk visos Neringos gyvenvietės yra miškuose, o lapės veržiasi ten, kur galima pramisti", - LŽ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.

Suskaičiavo žvėris

Balandį specialistai suskaičiavo Kuršių nerijoje esančius žvėris. Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos agentūros vedėjo Justino Stančaičio, šiuo metu pusiasalyje gyvena 64 briedžiai, 248 stirnos ir 102 šernai.

Aplinkosaugininkas pripažino, kad briedžių ir stirnų Kuršių nerijoje daugoka, tačiau drastiškai mažinti jų populiacijos neketinama. Pagal mokslininkų rekomendacijas 1000 hektarų miško plote turėtų gyventi vienas du briedžiai. Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje miškai užima 6,5 tūkst. hektarų plotą, juose pramisti gali iki 15 girios karalių. "Vis dėlto, manome, kad Kuršių nerijoje laisvai galėtų gyventi apie 30 briedžių. Tačiau čia yra saugoma teritorija ir joje galioja visai kitokios normos nei žemyninėje dalyje", - sakė J.Stančaitis. Jis pridūrė, kad šiemet leista sumedžioti tik penkis briedžius - keturis patinus ir vieną patelę arba jauniklį.

J.Stančaitis taip pat priminė, kad šernai, atnaujinus jų medžioklę, grėsmės gyvenvietėms nebekelia.

"Tik lapių skaičius mums nėra žinomas. Šių gyvūnų medžioklė nelicencijuojama, todėl patys medžiotojai sprendžia, kiek lapių reikia sumedžioti, kad jų populiacija nedidėtų", - sakė aplinkosaugininkas.

Medžiotojai skundžiasi

Patys medžiotojai nėra patenkinti tokia tvarka. Jie pripažįsta, kad mieliau šaudytų vertingus žolėdžius nei lapes, kurių mėsa netinkama maistui.

Neringos medžiotojų būrelio "Girinis" vadovas Gintautas Ovidijus Baltranas LŽ skundėsi, kad KNNP labiau rūpinasi kanopiniais žvėrimis, o lapių populiacijos reguliavimas paliktas medžiotojų nuožiūrai. "Susiduriame ir su kita problema. Gyvenvietėse bet kokia medžioklė draudžiama, o medžioklės plotuose gudrios lapės vengia būti, nes žino, kad joms čia daug pavojingiau nei gyvenvietėse", - pasakojo medžiotojas.

Neringos merijos atstovai tikina dėl lapių grėsmės vietos gyventojams ar poilsiautojams bent jau kol kas neįžvelgiantys. "Anot medžiotojų, problemų gali kilti per varomąją medžioklę, kai, tikėtina, į gyvenvietes subėgs daugiau išsigandusių lapių. Tačiau tokios medžioklės vyksta tik žiemą", - aiškino Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Tačiau jis primygtinai prašo į Kuršių neriją atvykstančių poilsiautojų nešerti laukinių gyvūnų pakelėse, gyvenviečių prieigose ir kitose vietose. "Taip elgdamiesi darome didelę žalą žvėrims, jie praranda įgimtą gebėjimą natūraliai susirasti maisto miške ir ieško jo gyvenvietėse. Žmogus nacionaliniame parke yra svečias gamtoje, todėl jis neturi kištis į natūralius gamtos procesus", - perspėjo A.Vyšniauskas.

Didžiausias priešas - mašinos

G.O.Baltranas pabrėžė, kad didžiausias žvėrių Kuršių nerijoje priešas - ne medžiotojai, o neatsargūs vairuotojai. Po automobilių ratais žuvo labai daug žvėrių. "Oficialiais duomenimis, per pastaruosius metus po ratais pakliuvo 3 briedžiai ir 131 stirna. Tačiau spėjame, kad stirnų žūti galėjo gerokai daugiau, nes ne visi vairuotojai apie susidūrimą su jomis pranešė policijai. Dalis tokių vairuotojų partrenktus gyvūnus galėjo paprasčiausiai įsimesti į bagažinę, kaip kompensaciją už apgadintą automobilį", - sakė jis.

Kurorto policija ragina vairuotojus būti atsargesnius ir primena, kad daugelyje kelio Smiltynė-Nida vietų stovi perspėjamieji kelio ženklai "Atsargiai, žvėrys", daugelyje ruožų ribojamas greitis. Todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti riziką ir neskubėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"