TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuršių nerijoje prisikels išnykęs kaimas

2012 08 22 6:04
Tikslios išnykusio ir dabar prikelti rengiamo Kopgalio kaimo ribos nustatytos atlikus archeologinius kasinėjimus. /Klaido Permino nuotraukos 

Lietuvos jūrų muziejus (LJM) užsimojo padaryti tai, ko mūsų krašte dar nėra buvę: atkurti visą išnykusį XIX-XX amžiuje gyvavusį Kopgalio kaimą, kuris buvo ir pirmoji poilsiavietė Kuršių nerijoje. 

Šią vasarą baigti preliminarūs archeologiniai kasinėjimai, o vėliau bus ieškoma priimtiniausių finansavimo šaltinių kaimui atstatyti. Atkūrus Kopgalio kaimą autentiškų namų kopijose galėtų gyventi būsimo delfinų terapijos centro lankytojai, svarstoma galimybė praplėsti ir ekspozicijų laikymo vietą, įrengti eksponatų saugyklą, biblioteką, jūrinės kultūros informacijos centrą. 

Preilos botelio nebus

Kopgalio kaimo atkūrimas būtų viena iš milžiniško, jau kelintus metus vykdomo Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso projekto dalių. Pasak LJM direktorės Olgos Žalienės, šią vasarą buvo labai svarbu patikrinti, ar muziejininkų turimi išnykusio Kopgalio kaimo brėžiniai ir dokumentai sutampa su išlikusiais pamatais. 

"Archeologiniai ir žvalgybiniai tyrimai patvirtino tą informaciją, kuri yra pateikta mūsų turimose prieškario schemose. Kasinėjimai vyko apie mėnesį ir šiais metais daugiau jų nebebus. Dabar vyks projektavimo konkurso parengiamieji darbai, tad vėliau ir pačių archeologinių tyrimų dar bus. Kol kas mes tik uždegėme žalią šviesą, davėme startą Kopgalio atkūrimo projekto pradžiai", - LŽ sakė direktorė.

Per mėnesį pavyko atkasti penkių pastatų pamatus. Anot archeologinių kasinėjimų vadovo, Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektoriaus dr. Klaido Permino, radiniai įdomūs ir vertingi. "Radome lėkščių, bokalų, keramikos šukių, langų rėmų su išpjovomis, alaus butelių. Įdomu tai, kad pavyko rasti tinklų su akmeniniais, įskeltais šonais svareliais. Tokie patys buvo naudojami net akmens amžiuje, tačiau mūsų rastieji - XIX amžiaus antrosios pusės", - LŽ aiškino jis. Anot istoriko, iš alaus butelių keraminių kamštelių galima spręsti, kad anuomet populiariausias buvo vietinis "Memel Brau", "Gubernijos", "Ragučio" alus.

"Kopgalio kaimas buvo dvilypis: vienoje jo dalyje gyveno žvejai, kitoje - apgyvendinimo paslaugų teikėjai, todėl randame ir tinklų, ir alaus butelių šukių. Kopgalyje buvo restoranas, kavinių", - sakė jis. Istorikų teigimu, Kopgalyje XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti apie 30 pastatų, gyventi apie 100 žmonių, tad panašus kiekis statinių ir gali būti atkurtas.

"Kaimas būtų atstatytas krūmais apaugusioje teritorijoje tarp etnografinės žvejo sodybos ir Jūrų muziejaus administracijos pastato išilgai miško. Greičiausiai būtų atkurti autentiški pastatai, o vidus - modernus, pritaikytas šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Tie pastatai negalėtų būti naudojami ilgalaikiam gyvenimui, tad noriu iškart užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms, kad mūsų muziejus neva statys dar vieną Preilos botelį", - užtikrino O.Žalienė.

Pasak jos, projekto finansavimo šaltinių dar nėra, bet manoma, kad galima būtų panaudoti viešojo ir privataus kapitalo partnerystės modelį. "Kopgalio kaimo atstatymo darbus būtų galima pradėti ne anksčiau kaip 2014-2015 metais, nes dabar svarbesni yra paties muziejaus ir delfinariumo rekonstrukcijos darbai", - sakė O.Žalienė.

Kasinėjimų metu rastas durelių vyris.  

Išnyko po karo

Senasis Kopgalio kaimas - išties unikalus, o jo atstatymas būtų precedento Lietuvoje dar neturintis projektas. Pasak LJM istoriko Dainiaus Elerto, atstatant kaimą muziejus savotiškai grąžintų skolą, nes kai kurie Kopgalio pastatai buvo sunaikinti būtent statant patį LJM administracijos pastatą. 

Pirmasis Kopgalio gyventojas sodybą pasistatė 1814 metais. 1821-aisiais čia jau stovėjo septynios trobos. Pirmieji gyventojai privalėjo užsiimti kopų apželdinimo darbais, dėl to jie buvo atleisti nuo įvairių mokesčių. Tad po kurio laiko vis daugiau žmonių susigundė galimybe įsikurti Kopgalyje, kuris tuo metu buvo žvejų kaimelis. "Gal šimtmetį Kopgalyje jo gyventojai gyvenimui užsidirbdavo Kuršių mariose iškraudami iš laivų įvairų balastą: žvyrą, akmenis, smėlį. Specialioje aikštelėje burlaiviai atsikratydavo balasto ir jo pasipildydavo, kad išlaikytų nepakrauto laivo stabilumą audringoje jūroje", - LŽ sakė D.Elertas. Iš balasto buvo supilta ir didelė kopa, kurios smėlis 1863-iaisiais buvo panaudotas statant Kopgalio fortą (jame dabar įsikūręs Jūrų muziejus).

"Kopgalio kaime gyveno žvejai, kurie nuo XIX amžiaus pabaigos pradėjo priiminėti poilsiautojus, tad nameliai "apaugo" verandomis ir palėpėmis. Atradę puikią vietą Kopgalyje apsigyveno ir dalis uosto darbuotojų. Įrengta ir kavinių, restoranas, kurio savininkas net pasistengė, kad būtų atidaryta nauja kelto linija iš Klaipėdos į Kopgalį. Jame buvo poilsiaujama, vyko koncertai, pastatytas kurhauzas, mokykla, vaikų darželis", - pasakojo istorikas.

Viskas pradėjo keistis per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo: žmonės iš Kopgalio ėmė trauktis, sodybos tuštėjo ir nyko. "Po karo tai buvo pasienio zona, tad ir gyventojams, ir svečiams reikėjo registruotis, turėti specialias korteles. Tas pasienio režimas vargino žmones. O sovietmečiu likusieji Kopgalio gyventojai gavo butus uostamiestyje ir apie 1973 metus kaimas išnyko, liko tik pamatai, kuriuos ilgainiui užpustė smėlis, šis apaugo krūmais, ir Kopgalis liko tik nuotraukose bei brėžiniuose. Dabar galime įgyvendinti unikalų projektą atstatydami kaimą su visais jo takeliais, keliukais, pastatais, net buvusia laivo formos vaikų žaidimo aikštele. Istorinės medžiagos turime, likę net pastatų brėžiniai", - sakė D.Elertas.

Istorikas neabejoja, kad Kopgalio kaimas būtų pirmasis kartu su pastatais, takais, alėjomis visiškai atkurtas Lietuvoje egzistavęs kaimas. "Pavyzdžiui, autentiškai atrodanti žvejo etnografinė sodyba Kopgalyje yra edukacinė, pastatai - Šventosios žvejų sodybos kopijos. O kaimas būtų atkurtas padarius tik minimalios žalos tiesiant inžinerines komunikacijas. Pagal išvaizdą Kopgalio sodybos buvo kone tokios pačios, kaip dabar dar išlikę seni namai Juodkrantėje. Žinoma, restoranas, lauko kavinės buvo puošnesni", - LŽ atskleidė istorikas.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"