TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kuršių nerijos perlai - neveiklumo dulkėse

2012 09 29 7:10
Deniso Nikitenkos nuotrauka  

Visoje Europoje unikalus Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) turėtų būti saugomų teritorijų flagmanas Lietuvoje, tačiau jame net nėra šiuolaikiško lankytojų centro, savo noru panaikintas vienintelis gamtos muziejus, nevykdoma edukacinė veikla. Parko direkcijoje dirba vos vienas biologas, o etatų - arti šimto. 

KNNP, skirtingai nei kitos mūsų šalies saugomos teritorijos, per 2007-2013 metus nesugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigais, tad dabar kuriami planai, kaip nuplauti šią gėdą žvelgiant į 2014-2020 metų europinės paramos finansinę perspektyvą. 

Apie istorijomis dėl nelegalių statybų labiau pagarsėjusio parko veiklą, neišnaudojamą potencialą ryžosi viešai prabilti kai kurie pajūrio muziejininkai. Jų manymu, dešimtmečius murkdytis skandaluose ir gamtos perlu vadinamoje teritorijoje nepuoselėti turizmo yra netoleruotina.

KNNP vadovybė tik iš dalies sutinka su kritika ir tvirtina, kad ateities planai - didžiuliai ir šviesūs. Tačiau ir tai tėra valstybės išlaikytinių stalčiuose gulinčios vizijos.

Kuršių nerijoje etnokultūrinės šventės vyksta, tačiau nacionalinis parkas švietimo ir etnografijos nelaiko savo prioritetu.  /Neringos merijos nuotrauka 

Atsisakė muziejaus

Kad 1991 metais įkurtas KNNP tapo ne pajūrio pasididžiavimu puoselėjant turizmą, vykdant švietėjišką ir gamtotyros veiklą, o nuolatine skandalų vieta, kalbama jau senokai. 

Tačiau prieš keletą metų uždarius vienintelį parko direkcijai priklausiusį Gamtos muziejų Smiltynėje, imta viešai reikšti pasipiktinimą KNNP vykdoma politika.

Ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) biologas Remigijus Dailidė LŽ teigė, kad antro tokio muziejaus niekada nebepavyks įkurti. "Visiškai nesuvokiu, kodėl KNNP nusprendė uždaryti Gamtos muziejų? Dabar ten stovi trys apleisti pastatai, visos vabzdžių, gyvūnų, augalų kolekcijos, geologiniai stendai apie Kuršių nerijos formavimąsi perduoti Klaipėdos universitetui. Ta kolekcija priklauso Jūrų muziejui, bet mes neturime sąlygų ir patalpų jai laikyti, todėl perdavėme. Nacionaliniam parkui tos ekspozicijos nebereikia", - sakė muziejininkas.

R.Dailidės teigimu, eksponatai buvo kaupiami labai kruopščiai ir ilgai, nes pirma buvo nuspręsta steigti Gamtos muziejų, tik paskui jį pildyti eksponatais.

"Paprastai yra daroma priešingai. Mūsų atveju eksponatus rinko ir juos apdorojo, darė iškamšas entuziazmo vedami biologai. 15-20 metų buvo dedamos intensyvios pastangos siekiant parodyti žmonėms gyvąją Kuršių nerijos gamtą. Dabar pagal ES direktyvas draudžiama medžioti gyvūnus muziejams ir daryti jiems iškamšas, tad tie eksponatai yra neįkainojami, unikalūs, jie visi - iš Kuršių nerijos. Ir nacionaliniam parkui jų nebereikia. Kaip vaikui parodyti, kokio dydžio yra jūrinis erelis? Nuotraukose, per monitorių? Iškamša būtų geriausias pavyzdys. Tai senas gamtos pažinimo būdas, gal jau atgyvenęs, bet jis toks yra, ir tai savotiškas paveldas", - įsitikinęs R.Dailidė.

Jis sutinka, kad drėgnuose ir senuose mediniuose paveldosaugos pastatuose Smiltynėje kolekcijos nebegalėjo būti, tačiau nesupranta, kodėl per tiek metų nepasinaudota ES skiriama parama saugomoms teritorijoms ir muziejams, siekiant pritaikyti tas patalpas kolekcijoms.

"Dėl to kaltas netinkamas buvusių ir esamų parko vadovų požiūris. Jiems to muziejaus, vertingų per 6 tūkst. eksponatų nereikia. ES paramą kiti parkai kone sunkvežimiais "vežė", o šitas? Parko tikslas - saugoti gamtą ir žmogaus darną su ja. Gamtą jie saugo, bylinėjasi, o švietėjiška veikla? Sunaikino muziejų, kuriame buvo ir pačios Kuršių nerijos formavimosi ekspozicija", - apmaudo neslėpė LJM darbuotojas.

Kuršių nerijos lankytojai Smiltynėje randa tik uždarytus tuščius panaikinto Gamtos muziejaus pastatus. /Deniso Nikitenkos nuotraukos  

Lankytojų centras - nykštukinis 

KNNP direktorius Tomas Tukačiauskas atsikerta, jog muziejus Smiltynėje panaikintas dėl to, kad jį išlaikyti neva buvo pernelyg brangu. 

"Vien tų trijų pastatų šildymas elektra mums kainavo daugiau nei kitų KNNP patalpų kartu sudėjus. Kitas dalykas, nacionalinis parkas nėra ta institucija, kuri užsiima muziejininkyste. Pagal įstatymus, muziejai turi savo statusą, juose dirba žmonės, kurie archyvuoja eksponatus, juos prižiūri ir t. t. Mes galime tik ekspoziciją turėti, o ne muziejų išlaikyti", - LŽ sakė jis.

Direktorius pabrėžė, kad ir Valstybės kontrolė rekomendavo "išgryninti funkcijas". Dabar viename pastatų Smiltynėje, anot T.Tukačiausko, nuo birželio iki rugsėjo mėnesio antradieniais ir ketvirtadieniais dirbo žmogus, kuris atliko turizmo informacijos centro darbuotojo pareigas.

Išties KNNP net nėra jokio padoraus turizmo informacijos ar lankytojų centro. Tokio, kokius už ES pinigus pasistatė ar įsirengė kiti nacionaliniai ar regioniniai parkai. Modernius, jaukius, su vaizdo projekcijomis, gamtos kolekcijomis, edukacinėmis priemonėmis ir t. t.

Pavyzdžiui, gretimame Pajūrio regioniniame parke veikiantis lankytojų centras turi salę vaizdo peržiūroms, Baltijos jūros ekosistemą demonstruojantį akvariumą, edukacinių priemonių vaikams, kopų formavimo modelį su pučiamu vėju ir kita.

T.Tukačiauskas pripažino, kad KNNP atveju turistai informaciją gauna arba Nidos centre įsikūrusiame savivaldybei priklausančiame kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila", arba parko direkcijos pastate, tačiau lankytojų centrui skirta... 20 kvadratinių metrų.

ES paramą pražiopsojo

Kalbėdamas apie neįrengtą lankytojų centrą, parko vadovas pripažino, jog ES pinigais nebuvo pasinaudota. "Mes žinome šią problemą, tačiau kai pradėjau dirbti KNNP, pamačiau, kad nebuvo ir beveik jokio įdirbio pritraukiant ES lėšas, daug kas buvo blokuojama. Norint įgyvendinti infrastruktūros projektus, reikia daug parengiamųjų darbų. Jie nebuvo atlikti", - dėstė jis. 

Tai, kad parke nėra šiuolaikiško lankytojų centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), kuriai pavaldus KNNP, vadovė Rūta Baškytė aiškino biurokratinių dokumentų nebuvimu.

"Nebuvo naujo parko tvarkymo plano, jis patvirtintas tik šių metų birželį. O muziejaus nebėra, nes iškamšų rodymas - pasenęs dalykas. Visoje ES saugomose teritorijose pažindinimas su gamta vyksta kitokiomis vaizdinėmis priemonėmis, interaktyviais būdais, naujomis metodikomis", - dėstė ji.

Švietimas - ne prioritetas

LJM atstovė spaudai Nika Puteikienė taip pat pripažino, jog nepaisant to, kad KNNP direkcija daug ir aktyviai dirba stengdamasi išsaugoti unikalią gamtą ir kultūros paveldą, edukacinė, turizmo plėtros ir kultūrinė funkcijos lieka antraeilės. 

"Juk negali saugoti to, ko nemyli ir nepažįsti. O kaip pažinti, jei panaikintas muziejus, beveik nevykdoma jokia edukacinė veikla, nepakankamai dirbama su turistais. Kiti mažesni parkai turi puikiausius lankytojų centrus, ekspozicijas, ten vedamos ekskursijos. Teritorija įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, o sąlygos mėgautis šiuo gamtos kampeliu yra menkos. Kiek per metus KNNP priima mokslininkų grupių? Kiek kartų veda ekskursijas turistams iš Lietuvos, užsienio?" - klausė ji.

T.Tukačiauskas paaiškino, kad šiemet esą buvo organizuota 20 ekskursijų, kai kurios iš jų - mokamos. "Parko direkcija gidų paslaugas teikė jau prieš dešimtmetį, bet pastaraisiais metais, išanalizavę situaciją kolektyve, nusprendėme nebekonkuruoti su privačiu sektoriumi. Direkcijoje dirba žmonės, kurie turi gido pažymėjimus, tačiau pačioje Nidoje tokių yra labai daug. Mes, kaip valstybinė įstaiga, su jais nesistengiame konkuruoti", - teigė jis.

Tačiau ir T.Tukačiauskas, ir R.Baškytė pripažino, kad KNNP edukacinė veikla labai silpna, neišplėtota, nes... ji nėra prioritetinė.

LŽ paklausus, kiek žmonių direkcijoje tiesiogiai dirba su parko lankytojais, su jais bendrauja, veda ekskursijas, priima moksleivių grupes, paaiškėjo, kad tokių tėra vos keli, žiemą - dar mažiau.

"Pas mus yra patvirtinti 98 darbuotojų etatai, o realiai dirba 60. Tiesiogiai su lankytojais bendrauja informacijos centrų darbuotojai, vienas gamtos inspektorius. Na gal kokie 5 žmonės vasarą", - pripažino T.Tukačiauskas.

R.Dailidė stebėjosi, kad turint tiek darbuotojų nemezgami jokie santykiai su parko lankytojais, esą ir metinės ataskaitos nėra viešos, neįmanoma sužinoti, kokie moksliniai tyrimai atliekami KNNP, kokia vykdoma gyvūnų ir augalų apskaita.

"Dar buvo sumanyta priimti dirbti kopų prižiūrėtojais savanorius! Tokio triuko dar nebuvau girdėjęs. Nei vaikams, nei suaugusiesiems nėra ką veikti KNNP. Dabar vyksta paukščių migracija, net du trečdaliai migruojančių paukščių praskrenda pro Kuršių neriją, o ar organizuojamos kokios nors ekskursijos, kviečiami žmonės stebėti šio unikalaus reiškinio, apsilankyti žiedavimo stotyje? Žinoma, ne", - apgailestavo R.Dailidė.

LJM biologas R.Dailidė nesupranta, kodėl nacionalinis parkas lengva ranka atsisakė Gamtos muziejaus ir visų jo eksponatų. /LJM nuotrauka

Miškininkystės neatsisakys

KNNP - vienintelis Lietuvoje nacionalinis parkas, kuriam pavaldūs ir miškai, miškininkai, urėdai, eiguliai (KNNP direkcijoje - 7 etatai). Ir pats T.Tukačiauskas yra miškininkas. 

"Kokia gali būti normali veikla, jei parko direktorius kasdien mąsto apie medieną, rūpinasi ūkiu, traktoriais, benzininiais pjūklais, degalais, priešgaisrine apsauga? Ką gali biologas veikti viename kabinete su benzopjūklininku? Ateina į darbą direktorius ir pirmiausia rūpinasi neveikiančiu traktoriumi, o ne kaip ekskursiją organizuoti, ES lėšų pritraukti, muziejų išlaikyti, naujus informacijos stendus įrengti, skatinti turizmą", - savo įžvalgas dėstė vienas pavardės skelbti nenorėjęs garsus aplinkosaugininkas.

Jam nesuprantama ir tai, kad KNNP direkcija net nesugeba išlaikyti vadinamųjų gamtos reindžerių: inspektorių, kurie kasdien būna gamtoje, bendrauja ir drausmina lankytojus, supažindina juos su gamta, aplinka.

"Taip yra visame civilizuotame pasaulyje, o jie turi vos vieną inspektorių ir dar du kopų sargus, kurie dirba puse etato. Ar jūs apskritai matėte bent vieną KNNP inspektorių gamtoje bendraujantį su žmonėmis? Užtat miškininkų pas juos - nors vežimu vežk. Bėga iš parko ir biologai, nors tai yra kone svajonių darbo vieta gamtininkui. Kodėl? Nes jie nereikalingi parke, geriau miškininką priims naują", - dėstė aplinkosaugininkas.

T.Tukačiauskas aiškino, kad miškininkai gamtą saugo, tad miškų priežiūros neketinama atsisakyti ir ateityje. "Apie kokį pelną kalbama? Iš miškų ūkio medienos tvirtiname kopas. Mūsų paskirtis - saugoti gamtos vertybes. O specialistai nesiveržia KNNP dirbti dėl to, kad algos mažos, nėra tarnybinių butų, nuoma Nidoje labai brangiai kainuoja. Važinėti už savo lėšas iš Klaipėdos taip pat nepatogu. Miškininkystės sektorius toliau bus pavaldus parko direkcijai", - sakė jis.

KNNP direktorius T.Tukačiauskas tikina, kad bus pasinaudota ES parama 2014-2020 metais.  

Etnokultūra neįdomi

Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai turi savo etnokultūros ansamblius, o KNNP atveju tokia perspektyva net nekvepia. 

"Jūs tik pažvelkite, kiek Kuršių nerijoje etnokultūros paveldo! Tai ir unikali kuršių istorija, kultūra, savitos dainos apie marias, šokiai, tradicijos, kulinarinis paveldas su varnienos sūdymu ir valgymu. Idėjų tiek, kad tik semkis! Ar KNNP direkcija ką nors daro? Ne. Sudegina šiaudines skulptūras su dainomis kartą per metus Juodkrantėje per rudens lygiadienį, ir tiek. KNNP turėtų būti visų parkų flagmanas, pavyzdys, siekiamybė, o dabar jis virtęs intrigų ir konfliktų lizdu. Neturi to didesnio finansavimo nei dzūkai, nei aukštaičiai, nei žemaičiai, bet vis vien išlaiko etnokultūrinius ansamblius, rengia šventes. Kai nėra meilės kraštui ir jo kultūrai, gamtai, nieko ir nevyksta", - kalbėjo pajūrio aplinkosaugininkas.

T.Tukačiauskas paaiškino, kad etnokultūrinio ansamblio esą neįmanoma suburti, nes dauguma parko darbuotojų - ne vietos žmonės. Kitas dalykas - nėra pinigų tokiai veiklai plėtoti. "Taip, edukacinė veikla mūsų parke kardinaliai sumažėjo, nes mokos fondas sumažintas, nėra pinigų, tad reikia vadovautis prioritetais", - sakė jis.

N.Puteikienės manymu, tai, kad KNNP direkcija nepuoselėja etnokultūrinio paveldo, yra nepateisinama. "Jie viską nori drausti. Rezervatuose lankytis negalima, o kaip tada pažinti tą gamtą ir ją pamilti? Juk ir šalia Mirusių kopų galėtų kokį etnokultūrinį koncertą suorganizuoti, kuršiškų dainų žmonės išgirstų, kopas pamatytų. Kai pažins gamtą, pamils ją, tada ir saugos. Dabar gi daugumai Kuršių nerija atrodo kaip milijonierių, turtingųjų rezervatas, kur paprastam žmogui - ne vieta. Tai jis ir mąsto: o kam man saugoti tą turčių rezervatą?" - svarstė muziejininkė.

Tad etnografinės veiklos, nacionalinės kultūros propagavimas ir vėl nėra svarbiausias KNNP prioritetas.

Piešia šviesią ateitį

Norėdama pademonstruoti, kad nėra viskas taip jau blogai, KNNP direkcija informavo, jog edukacinės veiklos spragas tikrai ketinama užlopyti ateityje. "Negalime padaryti per kelerius metus to, kas nebuvo daroma dešimtmečius. Galiu patikinti, kad parko direkcija tikrai kreipsis paramos į ES fondus 2014-2020 metų laikotarpiui. O planų jau dabar yra daug", - tikino T.Tukačiauskas. 

Anot jo, pirmiausia norima KNNP direkciją perkelti į Juodkrantę, kartu pastatyti ir modernų lankytojų centrą.

"Juodkrantė yra pusiaukelėje tarp Smiltynės ir Nidos, tad šalia Gintaro įlankos ir numatyta vieta naujam moderniam lankytojų centrui. Čia bus pateikiama ir vizualinės medžiagos, ir modernių edukacinių priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, senos garo mašinos modelis. Būtent tokios, kokia buvo kasamas gintaras XIX amžiuje. Bus ir ekspozicijų, ir geologinių maketų, ir interaktyvių edukacinių sprendinių. Nidoje liks mažesnis informacijos centras, jis liks ir Smiltynėje, o naujas, kioskelio dydžio, bus atidarytas Naujojoje perkėloje", - dėstė T.Tukačiauskas.

Toje pačioje Smiltynėje esantys keturi KNNP priklausantys pastatai, kuriuose buvo Gamtos muziejus, esą taip pat būtų panaudoti. "Ten nebereikia muziejaus, nes yra Jūrų muziejus. Mes norėtume tą vietą, kur buvo mūsų muziejus, paversti interaktyvia gamtos pažinimo mokykla, kur vyktų edukaciniai užsiėmimai, teminės paskaitos, taip pat būtų vedamos moksleivių ir darželinukų ekskursijos. Viename iš namelių galėtų veikti kavinukė su gamtos tematikos patiekalais, interjeru", - planus atskleidė T.Tukačiauskas.

Greta esančiame nebaigtame skulptūrų parke, miško aikštelėje, ketinama įrengti šeimų iškylų gamtoje vietą su stacionariomis šašlykinėmis ir kepsninėmis.

"Senais laikais Smiltynė buvo kultūros ir pramogų vieta, o dabar tai tik paplūdimys gyventojams bei Jūrų muziejus. Norėtume ir amfiteatrą įrengti, kur galėtų skambėti etninė muzika, būtų švenčiamos Joninės. Viename iš miške esančių pastatų Jūrų muziejus ketina įrengti mokyklėlę apie jūros dėsnius. Žinome ir suprantame, kad atnaujinti reikia ir informacijos sistemą bei stendus. Taip, praeitas ES lėšų periodas praleistas, bet tikrai bus pasinaudota ateinančiu", - aiškino KNNP direktorius.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"