TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kūrybiniai darbuotojai gaus didesnes išmokas

2016 09 20 13:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Visi kūrybiniai darbuotojai, nebegalintys dirbti dėl profesijos specifikos, gaus didesnes išmokas, o teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbas bus vertinamas kasmet – tai numato antradienį Seimo priimtas įstatymas.

Už Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo naują redakciją balsavo 87 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.

„Tai didelis įvykis, po ilgų ilgų debatų, svarstymų priėmėme labai svarbų Lietuvos scenos menui įstatymą“, – antradienį Seime sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Šis įstatymas bus labai pažangus žingsnis nustatant valstybės ir meno kūrėjų santykį“, – sakė Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Kompensacinės išmokos – visiems

Pagal priimtą įstatymo redakciją, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, iš valstybės biudžeto lėšų bus skiriama ir kas mėnesį mokama 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio kompensacinė išmoka. Šiuo metu tai sudaro 304 eurus. Dabar jie gauna 6 BSI dydžio išmoką.

Į tokią išmoką galės pretenduoti baleto artistai, cirko numerių atlikėjai, turintys ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo stažą, vokalo solistai, turintys ne mažesnį kaip 20 metų stažą, muzikantai, grojantys pučiamaisiais instrumentais ir turintys ne mažesnį kaip 25 metų stažą, kiti muzikantai, dirigentai, choro artistai ir aktoriai, turintys ne mažesnį kaip 30 metų stažą.

„Kompensacines išmokas įstatyme numatyta mokėti visiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, atlikėjams, kurie viešai atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius“, – per spaudos konferenciją pabrėžė Š.Birutis.

Anot jo, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimu išplėstas išmokos gavėjų sąrašas.

„Tokiu būdu profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekantis scenos darbuotojas turės bent minimalų pragyvenimo šaltinį, o įstaiga bus paskatinta kūrybinių darbuotojų kaitai bei turės galimybę įdarbinti talentingą, dažnai užsienyje mokslus baigusį jaunimą“, – sakė kultūros ministras.

Jis nesiryžo svarstyti, kiek gali padaugėti kompensacinių išmokų gavėjų.

„Nemanau, kad visi puls išeiti“, – teigė Š.Birutis.

Ministerijos skaičiavimais, kitąmet, kai pradės galioti naujoji įstatymo redakcija, papildomai iš valstybės biudžeto reikės daugiausia 376 tūkst. eurų.

Išmokas galės gauti tik Lietuvoje dirbę kūrėjai. Suėjus pensiniam amžiui, jeigu kompensacinę išmoką gaunančiam menininkui bus priskaičiuota mažesnė senatvės pensija, jam bus padengiamas skirtumas.

Š.Birutis atkreipė dėmesį, kad naujasis įstatymas nereglamentuoja kūrėjų darbo santykių. Jiems bus taikomos Darbo kodekso normos.

Privatūs teatrai galės gauti valstybės finansavimą

Naujasis įstatymas numato, kad teatrai ir koncertinės įstaigos pačios galės spręsti, ar nori būti biudžetinėmis, ar viešosiomis įstaigomis. Teatrams tapus viešosiomis įstaigomis, nebus ribojama jų komercinė veikla, jos galės užsidirbti papildomų lėšų ir panaudoti jas savo reikmėms.

„Pirmiausia tai duoda finansinį savarankiškumą, galimybę uždirbti, galimybę skatinti savo darbuotojus ir pasikviesti geriausius atlikėjus į trupes, kolektyvus. Dar kartą noriu paneigti baimę, kad įstaigos gali būti privatizuotos. Dar kartą pabrėšiu – kad vienintelis steigėjas šių įstaigų ir pakeitus statusą išlieka valstybė arba savivaldybė. Ir išlaikomas pilnas iki šiol buvęs biudžetinis finansavimas“, – teigė kultūros ministras.

Naujasis įstatymas taip pat leis Vyriausybei finansuoti privačius teatrus bei koncertines įstaigas, jos galės gauti biudžeto finansavimą už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, aukštus veiklos rodiklius.

„Turime galvoje, pavyzdžiui, Oskaro Koršunovo teatrą, „Atvirą ratą“, Cezario Graužinio trupę ir kitus, kurie iki šiol tokios galimybės neturėjo ir tik per Kultūros rėmimo fondą teikdami projektus galėjo gauti finansavimą“, – sakė Š.Birutis.

Dokumentu praplėsta profesionaliojo scenos meno sistema, į ją greta teatrų ir koncertinių įstaigų įtraukti cirkai, informacijos centrai, kūrybiniai inkubatoriai ir pan.

Š.Birutis kaip didelę naujovę dar minėjo numatytą galimybę valstybės, savivaldybių įstaigoms su privačiais teatrais, koncertinėmis įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos ir partnerystės sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.

Blogai dirbantys vadovai būtų atleisti nesibaigus kadencijai

Naujos redakcijos įstatyme taip pat numatyta kasmet vertinti teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų veiklą. Jeigu vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, įstaigos savininkas turėtų jį atleisti. Gerai ir labai gerai dirbantis nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas galėtų eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių.

Be to, būtų vertinama ir tų įstaigų kūrybinių darbuotojų veikla. Dukart neigiamų vertinimų sulaukę asmenys netektų darbo.

Dar viena įstatymo naujovė – galimybė nusipelniusiam menininkui, nutraukusiam darbo sutartį su įstaiga, suteikti profesionaliojo scenos meno emerito vardą.

„Tai suteikia galimybę išlaikyti tuos žmones kaip konsultantus, kaip patarėjus, kaip pedagogus kolektyve mokant jiems darbo užmokestį iš savo uždirbtų pinigų bei suteikiant jiems darbo vietą“, – pasakojo Š.Birutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"