TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kūrybinių sąjungų verslo ypatumai

2010 04 20 0:00
Rašytojų sąjungai priklausantys Sniadeckių rūmai esą atneša daugiau nuostolių nei pelno.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos kūrybinės sąjungos, nepaliaudamos skųstis dėl itin menkos valstybės paramos, linkusios nutylėti apie jas maitinantį sovietmečio palikimą. Kišenę pildo ir šių organizacijų pristeigtos įstaigos, kurioms lėšas kasmet paskirsto į valstybinius fondus deleguoti pačių organizacijų atstovai. Valstybės kultūrai ir menui skirti milijonai nepasiekia kūrėjų, todėl pinigų nuolat trūksta.

Krizės metais - krizinis biudžetas. Taip galima būtų pavadinti Kultūros ministerijos (KM) šiems metams padalytas valstybės biudžeto lėšas Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų vykdytojams. Iš viso 16-ai kūrybinių sąjungų ir asociacijų programų išdalyta 1,3 mln. litų. Šias lėšas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis skyrė rekomendavus prie KM veikiančiai Kultūros ir meno tarybai (KMT), į kurią atstovus deleguoja jis pats, taip pat - kelios kūrėjų organizacijos.

Galima būtų sutikti su kūrėjų sąjungų tvirtinimais, kad skiriamų pinigų neužtenka net minimaliai egzistuoti, jei ne aplinkybė, kad tai - ne vienintelės jiems iš biudžeto padalijamos lėšos.

Daugiau kaip 15,6 mln. litų iš valstybės kišenės kūrybinių organizacijų ir jų įstaigų projektams I-ąjį pusmetį iš dalies finansuoti šio mėnesio pradžioje jau išdalijo prie KM veikiantis Kultūros rėmimo fondas (KRF). Ekspertų komisijos narius į jį siunčia ta pati KMT.

Nemenkas kąsnis kūrėjams kasmet nubyra ir iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF), skirstančio lėšas kultūros šviečiamiesiems projektams. Siekiant išvengti politikų įtakos, šio fondo steigėjais tapo kūrybinės sąjungos ir viešosios informacijos platintojų organizacijos, deleguojančios savo atstovus.

Primena monopolį

Svarstymai, kad paramos kūrėjams skirstymą uzurpavo nuo sovietinių laikų monopolines pozicijas išlaikę kūrybinių sąjungų vadovai ir valdininkai, nerimsta jau gerą dešimtmetį.

Kultūrologo Almanto Samalavičiaus, dar prieš kelerius metus itin kritiškai atsiliepusio apie KMT formavimo principus ir svarsčiusio, kad Taryba sudaro "savotišką uždarąją akcinę bendrovę, valdančią valstybinį kapitalą", manymu, situacija iš esmės nėra pasikeitusi iki šiol.

Šį vasarį kultūros ministro R.Vilkaičio deleguotas į KMT ekspertas žada itin kruopščiai pasidomėti ir narių parinkimo principais, ir Tarybos darbo metodais.

"Kiek suprantu, Tarybos narius iki šiol deleguoja kūrybinės sąjungos. Jeigu žmogus - delegatas, visiškai natūralu, kad jam duodamas įpareigojimas rūpintis jį pasiūliusios organizacijos reikalais. Iš principo čia nematau problemos. Bet kai vertintojų grupė suburiama tokiu principu, tai tampa valstybės įteisintu lobizmu", - LŽ tvirtino A.Samalavičius.

Abejonių kelia ir tai, kad iki šiol valstybės lėšas kūrėjams skirstančių ekspertų vertinimo kriterijai bei motyvai, kodėl pinigai atitenka vienos ar kitos organizacijos parengtiems projektams, plačiajai visuomenei, t. y. mokesčių mokėtojams, iš esmės neprieinami.

Nors kūrybinių organizacijų vadovai tvirtina, kad už skirtą finansavimą jiems iki cento reikia atsiskaityti paramą teikiančioms institucijoms, ne paslaptis, kad itin dažnai šios lėšos nukeliauja kūrybinių sąjungų administracijai ir iki šiol jų valdomiems pastatams išlaikyti.

Išskirtinės sąlygos

Klausimus dėl lėšų skirstymo principų kelia ne tik nepriklausomi ekspertai. Vienos sunkiausiai šiuo metu besiverčiančios kūrybinės organizacijos - Lietuvos kinematografininkų sąjungos (LKS) - pirmininkas Gytis Lukšas, kalbėdamas su LŽ, prabilo apie tradicija tapusius paramos kūrėjams skirtumus.

"Cituojant Šventąjį Raštą: kas turi, tam dar duoda. Trys kūrybinės sąjungos - Dailininkų, Rašytojų ir Kompozitorių - nuolat iš valstybės biudžeto gauna 2 - 2,5 karto didesnes lėšas nei likusios 8 meno kūrėjų organizacijos. Nenoriu skaičiuoti svetimų pinigų, tik konstatuoju faktą, kad tai vyksta nuolat", - prasitarė vienas žymiausių Lietuvos režisierių.

Kultūros ministro, patariamo KMT, įsakymu šiems metams LKS iš biudžeto skirta 90 tūkst. litų. Dar 11 tūkst. litų dalinis finansavimas projektams įgyvendinti turėtų būti suteiktas iš KRF lėšų. Tai - vienos menkiausių sumų, palyginti su kitų kūrėjų organizacijų finansavimu.

Dar daugiau - Lietuvos kinematografininkai, nors plačiai pripažįstami visuomenės, sovietmečiu nebuvo valdančiųjų numylėtiniai, tad dabar yra vieni iš nedaugelio, kurie neužgyveno nekilnojamojo turto. Nors LKS dažnai prikišamas skandalais apipintas Lietuvos kino studijos privatizavimas, iš tiesų šis objektas niekada nebuvo kino kūrėjų nuosavybė.

Nuo Stalino laikų

Galingais ideologinės kontrolės centrais dar Sovietų Sąjungos vadovo Stalino laikais tapusios kūrybinių organizacijų viršūnėlės totalitarinėje valstybėje turėjo didelę įtaką. Sąjungų vadovai buvo renkami į Komunistų partijos Centro komitetą, o nariai kartu su organizacijos bilietu įgydavo teisę į daugybę paprastiems piliečiams nepasiekiamų privilegijų. Didelių galimybių kaina buvo įsipareigojimas atstovauti "partinei linijai" - kas laukdavo nepaklusniųjų, rodo daugelio pašalintų iš kūrybinių sąjungų disidentų tragedijos.

Turbūt neatsitiktinai kūrybinės sąjungos sovietmečiu būdavo apdovanojamos pastatais prestižinėse sostinių vietose, poilsinėmis kurortuose, gamybinėmis bazėmis. Šis senosios fasadinės kultūros paveldas iki šiol išlikęs daugelio nepriklausomos Lietuvos kūrybinių organizacijų rankose. Rašytojų, Dailininkų, Kompozitorių, Teatro, Žurnalistų sąjungos tebėra stambios nekilnojamojo turto valdytojos.

"Bepigu kitoms sąjungoms. Jos istoriškai disponuoja dideliu turtu. Suprantu, kad jį išlaikyti nelengva, bet šiais laikais, turint tokią nuosavybę, galima ją nuomoti ir gauti papildomų lėšų, kurios padeda egzistuoti", - LŽ pasiguodė kinematografininkų vadovas G.Lukšas.

Jo vadovaujama LKS, kurios administracijoje tėra 3 darbuotojai ir pirmininkas, nevaldo jokio nekilnojamojo turto, neturi teisės prekiauti anksčiau sukurtais kino filmais, tad vargiai suduria galą su galu.

"Buvo, kad pernai dirbome keletą mėnesių be atlyginimo. Mes jau taip įpratome. Darome ką galime. O kitaip negalime, nes mums tai brangu ir svarbu", - tikino G.Lukšas.

Gyvena "iš oro"?

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas LŽ tikino, kad nuo 1996-ųjų kūrėjai neteko bet kokio biudžetinio finansavimo, tad tenka kautis dėl lėšų projektams, o jos arba skiriamos, arba ne.

"Mes gyvename iš oro. Kaip žinote, visi Dievo pateptieji oru maitinasi ir iš to gyvena, - ironizavo J.Liniauskas. - pastaruosius metus baigiame su minusu. Tada komunalininkai reikalauja pasirašyti skolos raštelius, skaičiuoja delspinigius. Taip ir gyvename."

Vis dėlto LRS "oras", regis, yra kur kas riebesnis nei daugelio kitų kūrėjų. Būtent šios kūrybinės organizacijos atstovai gausiu būriu dalyvauja valstybės paramą skirstančių institucijų veikloje.

Kiek tai duoda naudos? Iš lėšų, skirstomų per KM, šiems metams LRS atseikėta 220 tūkst. litų. Kiek daugiau (240 tūkst. litų) gavo tik dar vienas "banginis" tarp kūrėjų - Kompozitorių sąjunga.

Kiek įspūdingesnė suma - 489 tūkst. litų - rašytojams turėtų nubyrėti iš KRF. Iš šios sumos už 67 tūkst. litų bus iš dalies finansuojami įvairūs pačios LRS projektai, LRS literatūros fondui turėtų atitekti 35 tūkst. litų, Rašytojų klubui - 123 tūkst. litų, sąjungos leidiniams - 93 tūkst. litų, LRS leidyklos projektams - 151 tūkst. litų.

Beje, tarp organizacijos leidyklos projektų, kuriems skirta parama, yra paraiška ir LRS pirmininko J.Liniausko eilėraščių knygai vaikams "Paukščių abėcėlė" parengti, išleisti ir platinti. Tam numatyta 15 tūkst. litų.

Iš SRTRF, tarp kurio steigėjų yra LRS, turėtų atkeliauti 518 tūkst. litų: 510 tūkst. litų atitektų rašytojų sąjungos leidinių projektams, 8 tūkst. litų - LRS fondui.

Kalbėdamas su LŽ, J.Liniauskas tvirtino, kad per SRTRF fondą jo vadovaujama organizacija... lėšų negauna, jų mažiau esą atitenka ir iš KRF numatytų pinigų. Pasak pirmininko, prie LRS veikiantys fondas, klubas, leidykla, periodiniai leidiniai yra atskiros įmonės - viešosios įstaigos, teikiančios savo projektus ir gaunančios atskirą finansavimą.

Vienaip ar kitaip, LRS yra šių įmonių steigėja. Bent anksčiau LRS įsteigtos įstaigos jai atiduodavo nustatytą dalį savo pelno. Pasak J.Liniausko, dabar, krizės metais, apie tai galima tik pasvajoti. Belieka tikėti šiais žodžiais, nes finansinių ataskaitų sąjunga neskelbia.

Turtuoliai vargšai

Reikia tikėti ir LRS pirmininko teiginiais, kad pelno organizacijai neneša ir turimas įspūdingas nekilnojamasis turtas. Rašytojų nuosavybė - prašmatnūs istoriniai Sniadeckių rūmai Vilniuje (Sirvydo g. 6), kur įsikūrusi LRS administracija, tarp sostinės bohemos garsėjanti kavinė, nepaisant besikeičiančių savininkų, geriausiai žinoma "Suokalbio" pavadinimu, kiti nuomininkai.

Be to, LRS valdo poilsio namus "Diemedis" Palangoje ir žymiuosius "Urbo kalnas" - Nidoje. O štai anksčiau rašytojams taip pat priklausiusi poilsinė Aukštaitijoje "Prie Alaušo" jau perėjo į kitas rankas.

"Ją buvo pagrasinta sudeginti, ir mums apsauga kainavo daugiau, nei buvo galima uždirbti. Nesugebėjome verslauti, ir pats objektas nebuvo patrauklus. Pardavėme, seniau jau", - nenoriai pasakojo J.Liniauskas.

Kur panaudotos už poilsiavietę gautos lėšos?

"Gautus pinigus reikėjo dėti į, tarkime, "Urbo kalną" Nidoje", - tvirtina LRS vadovas.

Pasak J.Liniausko, nuomojant sąjungos poilsines kurortuose, papildomų pinigų pavyksta uždirbti, bet ir juos aptirpdė Vyriausybės valia viešbučių verslui taikomas didesnis pridėtinės vertės mokestis. Likęs turtas ir viešosios įstaigos pelno, galima suprasti, neneša. Tai esą rodo ir paties LRS pirmininko atlyginimas - 2 tūkst. su trupučiu litų popieriuje, o ir ta suma kartkartėmis dar sumažinama.

Dailininkai nesiskundžia

Kūrybinių organizacijų, net sunkmečio sąlygomis neraudančių dėl menkos valstybės paramos, Lietuvoje vis dėlto yra.

"Galiu pasakyti labai atvirai - Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) yra viena iš nedaugelio kūrybinių organizacijų, kuri, gaudama valstybės paramą, ją naudoja tik kūrybiniams projektams. T. y. mes nė lito nepanaudojome nei savo atlyginimui, nei komunaliniams mokesčiams", - tvirtina ne taip seniai prie LDS vairo stojęs Eugenijus Nalevaika.

Būtent dailininkų vadovai neslepia sugebantys parengti pinigus nešančius projektus ir mokantys administruoti iš sovietmečio paveldėtą turtą.

"Rašome pasiūlymus į įvairius fondus ir gauname paramą. Iš SRTRF paramos sulaukia mūsų leidykla, o pagrindines paraiškas teikiame KRF, iš jo tikrai nemažą sumą gauname. Ir dar gauname paramą kaip Meno kūrėjų asociacija", - LŽ aiškino E.Nalevaika.

Šiems metams per KM dailininkams skirta 215 tūkst. litų, iš KRF įvairiems projektams turėtų atkeliauti daugiau kaip 300 tūkst. litų, per 100 tūkst. litų numatyta skirti iš SRTRF.

Be to, LDS priklauso pastatų kompleksas sostinės senamiestyje, septynios aktyviai veikiančios galerijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, šeši kūrybinius padaliniai Vilniuje ir Palangoje.

E.Nalevaika neslepia, kad pagrindinis sąjungos pragyvenimo šaltinis ir yra patalpų nuoma. Vokiečių gatvėje dalis patalpų sėkmingai nuomojamos restoranui "Savas kampas", netoliese, taip pat LDS patalpose, įsikūręs klubas "Brodvėjus" (tiesa, dėl praėjusiais metais kilusių gaisrų savininkams nešęs ne pelną, bet nuostolius), prie pat Aušros Vartų esančios galerijos "Arka" dalis patalpų išnuomota populiariai vyninei "In Vino".

Dideles viltis LDS sieja su sostinės S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje valdomu 4 tūkst. kv. m ploto Skulptūros ir vitražo centru. Pateikusi paraišką projektui, LDS sėkmingai įveikė pirmąjį vertinimo etapą, ir, jei viskas baigsis gerai, pagal Menų inkubatorių programą tikisi gauti 6,4 mln. litų europinių lėšų ir įkurti šiuolaikiškai sutvarkytą kūrybinį centrą.

Pasak E.Nalevaikos, LDS per metus uždirba apie 700-800 tūkst. litų.

"Tačiau, žinant mūsų galerijų plotus, joms išlaikyti reikalingas lėšas, taip pat tai, kad tam tikra prasme atliekame ir valstybės funkcijas, rengiame nemokamas parodas, reikia pripažinti, kad praėjusius metus baigėme nuostolingai. Gerai, kad šiokių tokių rezervų buvome sukaupę iš anksčiau", - aiškino LDS pirmininkas.

Vis dėlto dailininkų vadovas neneigia - jeigu valstybė jų sąjungai finansavimo net apskritai neskirtų, jie išsilaikytų.

"Tačiau kitoms organizacijoms, kurios turto neturėjo arba jį prarado, būtų labai sunku", - pripažino E.Nalevaika.

Uždara sistema

Kūrėjų organizacijos, dar sovietmečiu įgijusios privilegijuotą padėtį, jos teikiamomis galimybėmis naudojasi plačiai ir iš esmės neatsiskaitytinai. Nuo valstybinių institucijų dėmesio, kaip vykdoma kūrėjų organizacijų ūkinė-finansinė veikla, šias sąjungas ir asociacijas iš esmės saugo visuomeninių organizacijų nepriklausomybę ginantys įstatymai.

Patikrinti sąjungos veiklą gal ir galėtų reikalauti paprasti organizacijos nariai, bet iki šiol tokio dalyko nėra buvę - jie esą tenkinasi vadovų teikiamomis kasmetinėmis ataskaitomis, pašalinei akiai, beje, neprieinamomis.

Ar ne todėl solidžiausių pagal valdomą turtą kūrėjų organizacijų vadovai, metų metus išlaikantys savo postus, taip pat - ir jų teikiamą galimybę patiems dalyvauti arba artimiausios komandos narius deleguoti į valstybės paramą skirstančias institucijas, viešai taip garsiai skundžiasi visišku skurdu? Garsiai verksi - abejonių mažiau kils?

Tuo labiau kad garsūs skundai tarsi paslepia ir kitą aplinkybę, kad vadovavimas kūrybinėms sąjungoms jų vadovams ar patikėtiniams dažnai tampa puikiu startu į kitas, nemažus biudžetus valdančias, įstaigas ir organizacijas. Kaip, pavyzdžiui, LRS vadovui J.Liniauskui - į įtakingosios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkus.

Ne paslaptis, kad tokiose organizacijose, mažai susijusiose su kūryba, bet glaudžiai - su dideliais pinigais, darbuojasi ne tik rašytojų, bet ir žurnalistų, kitų kūrybinių organizacijų vadovai bei jų artimiausi bendražygiai. Eiliniams sąjungų nariams, iš tiesų dažnai nesuduriantiems galo su galu, tenka tik iš tolo stebėti, kaip kūrybingai jų vadovai pasinaudoja tariamų meno kūrėjų lyderių vardo teikiamomis galimybėmis.

B.d.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"