TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kūrybinių sąjungų verslo ypatumai

2010 04 21 0:00
D.Radzevičius spėja vadovauti ir Žurnalistų sąjungai, ir Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai.
LŽ archyvo nuotrauka

Žurnalistika sovietmečiu buvo vadinama "pėsčiąja mūza". Ir Žurnalistų sąjungos paprasti nariai vaikščiodavo "pėsčiomis", jiems Rašytojų sąjungos privilegijos buvo nepasiekiamos. Padėtis pasikeitė nepriklausomybės laikais, kai žiniasklaida virto "ketvirtąja valdžia". Žinoma, tai pasakytina tik apie Žurnalistų sąjungos vadovus, o paprasti nariai ir toliau kulniuoja pėstute.

Tarp kūrėjų organizacijų, susibūrusių iš anksčiau egzistavusių menininkų susivienijimų, išsiskiria Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), iš esmės pratęsusi sovietinės profsąjungos tradicijas. Ši aplinkybė dar 1991-aisiais tapo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių, kad tautiškai nusiteikę, daugiausia Atgimimo spaudoje darbavęsi plunksnos broliai iš "komunistinės" LŽS triukšmingai pasitraukė ir įkūrė Lietuvos žurnalistų draugiją, pažadėjusią tęsti tarpukario Lietuvos žiniasklaidos tradicijas.

Tiesa, viena karščiausių atsiskyrimo idėjos rėmėjų, pirmoji atkurtos Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Aldona Žemaitytė neilgai trukus pasiprašė atgal į taip kritikuotą "komunistinę" LŽS. Sugrįžimas buvo teigiamai įvertintas - A.Žemaitytė šiuo metu yra LŽS pirmininko pavaduotoja. Be to, būtent ji itin dažnai atstovauja šiai organizacijai pasirašant įvairias sutartis, nes LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius dar nuo 2006-ųjų, kai įsigaliojo Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statusą apibrėžiantis įstatymas, vadovauja ir Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai (NŽKA).

Semia dviem rankomis

"LŽS veikia kaip profesinė sąjunga, o šalia yra įkurta asociacija, kurią buvome tiesiog priversti įkurti, nes 2006-aisiais įsigaliojęs Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų įstatymas įnešė keistą sumaištį, nes pagal jį kūrybinėms organizacijoms neleidžiama turėti profsąjungų statuso. Įkūrėme grynai kūrybinei veiklai skirtą asociaciją, o profsąjunginiais reikalais rūpinasi sąjunga", - LŽ aiškino D.Radzevičius.

Regis, dvi skirtingas funkcijas - profsąjunginę ir kūrėjų interesams atstovavimo - atliekančios organizacijos, kurias vienija bendras pirmininkas ir vadovybėse besidarbuojantys žmonės, gerai tarnauja ir kitam tikslui - dviem rankomis surinkti pinigų į tą pačią kišenę.

Taip kūrėjų programoms Kultūros ministerijos (KM) dalijamas lėšas gauna NŽKA (šiems metams - 15 tūkst. litų), o paramą kelių projektų vykdymui per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) - LŽS (60 tūkst. litų).

Beje, kaip ir Rašytojų sąjungos atveju, kurį laiką - 2008-2009 metais - iš SRTRF (jame tuo metu LŽS atstovavo pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė, dabartinė prezidentės patarėja) lėšų po 20 tūkst. litų buvo skiriama ir sąjungos pirmininko D.Radzevičiaus "Žinių radijuje" vedamai laidai "Žiniasklaidos anatomija".

"Bet tai niekam nebuvo paslaptis! - tikino D.Radzevičius. - Tą paraišką teikiau ne aš, bet "Žinių radijas". Jie pateikė ne vieną paraišką, ir šitam projektui fondas skyrė paramos. Kiek prisimenu, fondas paramą skirsto pagal ekspertų išvadas, o sprendžia visa SRTRF taryba. Taigi, ar ten A.Nugaraitė atstovavo, ar kas kitas, bet nežinau, ar vienas žmogus gali ką lemti. Priešingai - šiais metais mano vedama laida iš fondo negavo jokios paramos."

Našus bendradarbiavimas

Kaip atskiros organizacijos D.Radzevičiaus vadovaujamos LŽS bei NŽKA savo atstovus deleguoja ir į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, išlaikomą taip pat iš SRTRF lėšų. LŽS čia atstovauja Kauno apskrities LŽS pirmininkas Vidas Mačiulis, o NŽKA - šios organizacijos valdybos narė, LŽS pirmininko pavaduotoja A.Žemaitytė.

2009-aisiais vienas tokios bendros veiklos pavyzdžių buvo žiniasklaidos konkurso Jono Vileišio premijai gauti rengimas. Konkursą organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija, skyrusi renginiui lėšas, bei dvi kūrybinės organizacijos - LŽS bei NŽKA.

Jau ne pirmus metus LŽS ir NŽKA kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengia konkursą žiniasklaidai "Šiuolaikinio kario portretas". Lėšas renginiui skiria KAM, dalis jų už darbą komisijoje atitenka LŽK ir NŽKA deleguotiems nariams. Pastaruosius dvejus metus šio konkurso vertinimo komisijos darbui vadovavo A.Žemaitytė.

Kur skirtumai?

"LŽS su NŽKA kai kur veikia atskirai, kai kur kartu. Visokių yra tų atvejų...", - kalbėdamas su LŽ, nutęsė abiejų organizacijų pirmininkas D.Radzevičius.

Pasak jo, abiejų organizacijų valdybos - skirtingos, o ir administracijos "formaliai atskirtos". Tačiau, pažvelgus į LŽS ir NŽKA vadovybės sąrašus, ryškėja turbūt atsitiktiniai sutapimai. Taigi LŽS vadovas yra D.Radzevičius, jo pavaduotojai sąjungoje - A.Žemaitytė, Erika Straigytė, Audrys Antanaitis ir Edmundas Juškys, patarėjas Stanislovas Pleskus.

NŽKA, kuriai taip pat vadovauja D.Radzevičius, valdyboje - A.Žemaitytė, E.Juškys, S.Pleskus. "Naujas veidas" - tik Kauno apskrities LŽS skyriaus pirmininkas V.Mačiulis.

Abiejų organizacijų adresas - tas pats, o administracijoje dirba ta pati Eglė Nenortaitė, tik LŽS ji atlieka administracijos vadovės, o NŽKA - juristės pareigas. Ta pati ir organizacijų buhalterė.

Tuo metu D.Radzevičius LŽ tikino, kad "NŽKA administracijos praktiškai ir nėra, yra keli ketvirčiu etato dirbantys žmonės". Jo pavaduotojai LŽS esą dirba visuomeniniais pagrindais, kaip ir pats D.Radzevičius NŽKA. Atlyginimą jis gauna tik iš LŽS, o jo dydį nustato bendras narių suvažiavimas.

Kitų kūrybinių organizacijų vadovai iš pavydo galėtų nusigraužti nagus: 2006-aisiais D.Radzevičiui, jo teigimu, kolegos nustatė 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio atlyginimą.

"Toks jis niekada nebuvo mokamas - visada 20 proc. mažesnis, apie 4 VDU. O su sąlyga, kad kartkartėmis tenka išeiti nemokamų atostogų arba kitu būdu taupyti, šiuo metu, kad nesumeluočiau, gaunu apie 6 tūkst. litų", - LŽ sakė D.Radzevičius.

LŽS, kurios finansinę padėtį praėjusiais metais pats pirmininkas apibūdina kaip "sudėtingą", šiems metams susiplanavo 583 tūkst. litų biudžetą. Detalūs planai, iš kur ir kaip ateis pinigai, sąjungos nariams esą yra žinomi. Kitiems - bendra informacija: iš nario mokesčio, įvairių įmonių ir organizacijų, taip pat ir valstybinių, per projektus suteikiamų lėšų, taip pat - nekilnojamojo turto nuomos.

"Visą laiką dirbame labai skaidriai. Svarbiausia yra principai, išdėstyti mūsų etikos kodekse bei įstatymuose", - aiškina D.Radzevičius.

Mūšis dėl pastato

Deja, būtent LŽS, įsivėlusi į kovą dėl turto, deklaruojamas moralumo ir skaidrumo paieškas buvo priversta patikėti prokuratūroms ir teismams. Kova užvirė dar ankstesniojo LŽS pirmininko Rimgaudo Eilunavičiaus laikais, bet žiežirbos akivaizdžiai rusena iki šiol.

Konfliktas kilo Kauno apskrities LŽS skyriui, turinčiam savarankiško juridinio asmens statusą, savo iniciatyva ir lėšomis suremontavus gana didelį, bet itin apleistą pastatą Kauno Putvinskio gatvėje. Vilniuje įsikūrę LŽS "viršūnėlės" netruko pareikšti į jį pretenzijas.

Tuo metu itin populiari iš Vilniaus sklidusi versija bylojo, kad pastato rekonstravimui viešąją įstaigą "Ketvirtoji valdžia" įkūręs LŽS Kauno apskrities skyrius su pirmininku V.Mačiuliu priešakyje sutvarkytas patalpas parduos, taip palikdamas kolegas be stogo virš galvos. Netrukus ši versija buvo pateikta ir Kauno teisėsaugininkams.

Bylos baigėsi niekuo: pastate, kaip dirbę, taip ir dirba kauniečiai žurnalistai, gaudami pajamų iš maitinimo įstaigoms nuomojamo pirmojo namo aukšto.

"Kova vyko aršiau nei dėl krepšinio komandų. Vyko aiškinimasis, bylinėjimasis, bet aš atėjęs užbraukiau ribą - menamam "centrui" Vilniuje nieko nereikia", - LŽ tvirtino LŽS pirmininkas D.Radzevičius.

Tačiau pasiteiravus, kam teisiškai priklauso pastatas Kaune, D.Radzevičius aptakiai aiškina, kad, jo žiniomis, tikrieji patalpų šeimininkai - viešoji įstaiga "Ketvirtoji valdžia", įsteigta 4-5 kauniškių žurnalistų.

"Kiek žinau, formaliai pastatas priklauso ne Kauno skyriui", - aiškina D.Radzevičius.

"D.Radzevičius dabar kalba taip pat, kaip kažkada, prieš 10 metų, Kauno prokuratūrai, prašydamas iškelti mums baudžiamąją bylą, rašė R.Eilunavičius, kuris jį "pastatė", - nuoskaudos, kalbėdamas su LŽ, neslepia Kauno apskrities skyriaus vadovas V.Mačiulis.

Pasak jo, 2000-aisiais, pabaigus patalpų remontą, tuometis LŽS pirmininkas pamatė, kas padaryta ir nusprendė, kad skyrius, kuris yra atskiras juridinis asmuo, kuriam pastato remontui LŽS nedavė nė lito, turi būti "centro" nuosavybė.

"Pastatas priklauso Kauno skyriui. Skyrius įkūrė viešąją įstaigą "Ketvirtoji valdžia". Abiem vadovauja V.Mačiulis", - tvirtino kauniečių vadovas.

Oficialiais duomenimis, ginčus sukėlusio pastato pirmasis aukštas įregistruotas viešosios įstaigos "Ketvirtoji valdžia", kurios steigėjas yra LŽS Kauno apskrities skyrius, vardu. Antrąjį aukštą tiesiogiai valdo pats skyrius.

UAB'ų etika

LŽS "centras", kėlęs pretenzijas kauniečiams, dar pinklesnį projektą įgyvendino su savo turtu Vilniuje.

Nuo senų laikų LŽS valdo pastatą sostinės centre, Vilniaus gatvėje. Daugeliui jaunesniosios kartos žurnalistų ši informacija gali būti naujiena, mat daugelis yra tikri, kad erdvus statinys, kuriame jau beveik dešimtmetį veikia bankas "Vereins - und West bank AG", yra parduotas.

Iš tiesų bankas - tik nuomininkas. Tačiau tiesiogiai iš LŽS jis nuomojasi vos 200 kvadratinių metrų patalpas. Kitas sandoris vykdomas per uždarąją akcinę bendrovę "Juozapas pas žurnalistus", dar 1997 metais įkurtą tuomečio organizacijos vadovo R.Eilunavičiaus iniciatyva.

Įdomu tai, kad pastatas, kuris net šio sunkmečio laikais turėtų kainuoti ne vieną milijoną, tuo metu buvo įvertintas vos 900 tūkst. litų. Toks buvo LŽS indėlis. Kitą dalį savais pinigais įnešė tuo metu gerai žinomas verslininkas Juozapas Budrikis.

LŽS atiteko 43 proc. naujosios bendrovės akcijų, verslininkui - 57 procentai. Viena akcija buvo įkainota 1000 litų. Tuo metu bendrovei vadovauti buvo paskirtas R.Eilunavičiaus sūnus Rimantas, dabar prie įmonės vairo stovi pats J.Budrikis.

Verslininkas, kalbėdamas su LŽ, paskubėjo užtikrinti, kad bendrovės "Juozapas pas žurnalistus" reikalai yra absoliučiai skaidrūs.

"Viską gražiai, tvarkingai darome, nesame nusikaltę nei vieno milimetro nei valstybei, nei kam kitam", - aiškino jis.

Nors, pasak J.Budrikio, bendrovė neturi jokių kreditinių įsipareigojimų, per metus iš nuomos negaunama ir milijono pelno, nes daug pinigų suryja įvairūs mokesčiai. Vis dėlto, verslininko teigimu, LŽS iš sandėrio per metus "atitenka apie keli šimtai tūkstančių, jei ne daugiau".

Kokia konkreti suma byra žurnalistams, neįvardija ir D.Radzevičius. Esą tai keli šimtai tūkstančių litų, o konkretesnė informacija pateikiama LŽS nariams.

Aišku tik tai, kad pelną nešantį pastatą UAB "Juozapas pas žurnalistus" ketina dar plėsti. Vilniaus savivaldybė jau patvirtino bendrovės prašymą rengti pastato teritorijos planavimo dokumentus.

J.Budrikis, kalbėdamas apie planuojamus darbus, tik nutęsė, kad jokie konkretūs darbai dar nenumatyti.

D.Radzevičius patikino, kad pastatą ketinama plėsti, nes LŽS norėtų ateityje jame įsikurti. Kada bus pradėti darbai - dar neaišku.

"Šiuo metu nėra nei techninės būtinybės, nei finansinių galimybių, - aiškino LŽS pirmininkas. - Jei turėsime iš ko pasiskolinti arba gausime finansavimą, tada bus matyti."

Daug paslapčių

Kol kas LŽS tenkinasi nuomininkų dalia. Savo pastatą perleidę uždarajai akcinei bendrovei, žurnalistų organizacijos vadovai kurį laiką glaudėsi Teatro sąjungos patalpose, o šias pardavus, ne taip seniai persikėlė į Audriaus Siaurusevičiaus vadovaujamos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastatą.

Ar LRT pasiūlė žurnalistų vadovams pigiausią nuomą?

"Nežinau, kaip pigiausią... Tuo metu, kai pradėjome nuomotis, prieš 2 metus, kaina visur buvo daugmaž vienoda, tarp 20-30 litų už kvadratinį metrą. Apžiūrėtuose objektuose kaina buvo panaši, bet mes turėjome labai paprastą argumentą - norėjome būti arčiau žiniasklaidos, arčiau kolegų", - LŽ aiškino D.Radzevičius.

Neabejotina, kad ši vieta LŽS pirmininkui - labai patogi. Žinia, D.Radzevičius, be kita ko, yra ir LRT tarybos, turinčios prievolę kontroliuoti LRT veiklą, o esant svarioms priežastims - ir siūlyti atleisti generalinį jos vadovą, narys. Ar čia nėra kokio interesų konflikto ar bent profesinės etikos rikto?

LRT taryba, be kitų funkcijų, turi prižiūrėti ir Nacionalinio transliuotojo gaunamų lėšų panaudojimą. Dėl šios funkcijos pastaruoju metu Taryboje verda aršūs ginčai, mat iniciatyvą šiuo klausimu rodantys jos nariai niekaip negali išsireikalauti detalių ataskaitų.

Paslapties uždangą šiuo klausimu galėtų kiek kilstelėti LŽS pirmininkas D.Radzevičius, bent jau nurodydamas, kiek nuomos jo vadovaujama organizacija sumoka LRT.

"Kiek mokame, negaliu pasakyti, nes tai yra konfidenciali sutartis", - skamba jau ne kartą girdėtas LŽS pirmininko atsakymas.

LŽS ir LŽKA, kaip ir dauguma čia minimų pavardžių, turi minimalų poveikį Lietuvos žiniasklaidai, nacionaliniams dienraščiams ir televizijos kanalams. Kūrybinės sąjungos egzistuoja panašiai, tartum paraleliai literatūros, teatro, muzikos ir viso lietuviško meno proceso - savotiškas dingęs pasaulis. Tačiau šis dingęs pasaulis ir toliau ryja Lietuvos kultūrai ir menui skirtus pinigus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"