TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kvailina valstybę

2014 10 21 6:00
Padėtimi kompensuojamųjų ortopedinių gaminių rinkoje šiuo metu domisi ir STT. Alinos Ožič nuotraukos

Kas trisdešimtas Lietuvos gyventojas kasmet gauna iš valstybės lėšų kompensuojamos ortopedijos technikos. Ortopedijos įmonės, besiskundžiančios itin sumažintomis valstybės išmokomis už savo gaminius, neretai iš klientų ne tik neima priemokų, bet ir įdeda papildomų priemonių „dovanų“. Tuo metu sunkūs ligoniai jiems būtinų įtvarų ar specialių batų laukia metų metus.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius 888 asmenys gavo 5 ar daugiau ortopedijos technines priemones. Beveik trys šimtai Lietuvos gyventojų ortopedinių priemonių gamintojų bent teoriškai buvo aprūpinti jau standartiniu vadinamu įtvarų „komplektu“: kiekvienam jų išrašyta sudėtingiausia ir brangiausia ortopedinė avalynė, kuri turėtų būti skiriama tik esant itin rimtoms diagnozėms, taip pat abiejų kelių bei krūtinės ir juosmens įtvarai. Už visas šias priemones ortopedijos įmonės pateikė paraiškas kompensacijoms Valstybinei ligonių kasai (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

VLK tvirtina nustačiusi atvejų, kai pacientams vietoj sudėtingų ir brangių kelių įtvarų, už kurių gamybą prašoma valstybės kompensacijos, pateikiami kojines primenantys ir net neįtraukti į kompensuojamųjų priemonių sąrašą gaminiai.

VLK, atliekanti analizę, kaip nuo šių metų pradžios buvo gaminami ir išduodami pacientams reikalingi ortopediniai gaminiai, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, teigia susidūrusi su stulbinančiais atvejais: vietoj sudėtingų reguliuojamų ir individualiai gaminamų kelių įtvarų, kurių bazinė kaina siekia 1300 litų, gyventojams pateikiami paprastesni, kainuojantys 300-400 litų, bet dar dažniau – tokie, kurie primena jau ne įtvarus, o medžiagines kojines, kainuojantys apie 150 litų ir net neįtraukti į kompensuojamųjų priemonių sąrašą, nes realiai ligonio būklės negerina. Būna ir taip: gaminys pacientui išrašytas, paraiška kompensuoti jį VLK pateikta, o žmogus įtvaro ar ortopedinių batų apskritai neturi.

„Tai pirmas tokio masto patikrinimas su tokiais „radiniais“. Akys atsivėrė, kai pradėjome tikrinti nebe įmonių dokumentus, kurie paprastai būna tvarkingi, bet lankytis pas žmones, kuriems skirtos konkrečios priemonės. Manome, kad tokiu būdu valstybei galėjo būti padaryta kelių šimtų tūkstančių litų žala. Šis tyrimas pagaliau turėtų duoti konkretų rezultatą: situacija ortopedijos gaminių kompensavimo srityje domisi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), be to, išaiškinome faktų, kuriuos įmonėms būtų sunku nuginčyti“, - LŽ sakė VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Laukinis kapitalizmas

„Būna, sulaukiame skambučių: žiūrėkite, pas mus kaime visos tvoros nukabinėtos įtvarais. Turėjome net faktų, kai senyvi žmonės pasitinkami prie kapinių, patikrinama pagal asmens kodą, ar drausti, ir – štai tau įtvaras dovanų, kad tik greičiau viskas suktųsi, kad tik daugiau pinigų galima būtų įsisavinti“, - pasakojo G. Baranauskas.

VLK atstovo teigimu, per metus iš PSDF lėšų apmokama apie 130 tūkst. vienetų ortopedijos techninių priemonių: jas kasmet gauna apie 97 tūkst. pacientų, tai yra maždaug kas trisdešimtas šalies gyventojas. Vien šiems metams lėšų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms padengti iš PSDF biudžeto numatyta 35 mln. litų: ir jei brangiausiems kojų protezams skiriama 7,4 mln. litų, ortopedinei avalynei – 4,5 mln. litų, tai apatinių galūnių įtvarų sistemoms, kurias medikai, neretai bendradarbiaujantys su ortopedijos įmonėmis, išrašinėja dosniausiai, – net 15 mln. litų.

G. Baranausko teigimu, jei VLK kompensuotų gaminius pagal visus pateiktus užsakymus visa bazine kaina, šiuo metu tam būtų išleidžiama ne minėti 35 mln. litų, bet 80-100 mln. litų. Tačiau 2010-ųjų gegužę, dėl krizės pradėjus mažėti PSDF biudžetui, tuometinis sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė įsakymą ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas įmonėms kompensuoti taikant „plaukiojančio balo“ principą: kuo daugiau pagaminama priemonių, tuo kompensacijos išmokamos mažesnės.

Nors šiuo sprendimu norėta apriboti vis didėjantį kompensuojamųjų gaminių kiekį ir užtikrinti, kad nebūtų viršijamos PSDF biudžeto lėšos, rezultatas pasiektas tik iš dalies: VLK duomenimis, vien populiariausių kelio įtvarų, kurių 2009-aisiais buvo išrašoma 1260 per metus, pernai buvo paprašyta kompensuoti 27 tūkst. vienetų. Už „populiariausius“ gaminius, kurių diagnozių aprašai itin aptakūs, - kelių bei alkūnių įtvarus, korsetus, batų įdėklus - bendrovės dažnai ne tik neprašo pinigų iš pacientų, bet ir dosniai įdeda jau minėtų „dovanų“. Šioje situacijoje nukenčia iš tiesų rimti ligoniai, kuriems reikalingų individualių įtaisų bendrovėms dėl didelių išlaidų neapsimoka gaminti: žmonės priversti net kelerius metus būtinų priemonių laukti eilėse arba mokėti už juos patys.

„Ortopedijoje prasidėjo laukinis kapitalizmas: verslininkai žino, kad apmokėsime ne 100 proc. gaminio kainos, todėl, siekdami išlaikyti savo rinkos dalį, greičiausiai bando pateikti kuo daugiau gaminių, dažnai visiškai nebesirūpindami jų kokybe“, - akcentavo G. Baranauskas.

Derybos – su ministerija

Padėtimi kompensuojamųjų ortopedinių gaminių rinkoje šiuo metu domisi ir STT. Kaip LŽ informavo šios tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas, korupcijos rizikos vertinimo analizę ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo srityje STT vykdo savo iniciatyva, o tyrimo duomenys turėtų paaiškėti iki metų pabaigos.

Savo ruožtu spalio viduryje į prokurorus dėl galimo medicininių dokumentų klastojimo bei sukčiavimo kreipėsi Kauno teritorinė ligonių kasa ir perdavė tyrėjams ortopedijos techninių priemonių skyrimo bei pateikimo apmokėti iš PSDF biudžeto teisėtumo patikrinimo duomenis. Pagal juos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ortopedijos technikos gamyba užsiimančios LŽ kalbintos bendrovės atsisakė oficialiai komentuoti VLK analizę. Kelių įmonių atstovai tik neoficialiai prasitarė, esą skandalingus faktus atskleidžiantį patikrinimą greičiausiai lėmė VLK siekis „paspausti“ ortopedijos technikos gamintojus, iš valstybės jau kelerius metus neatgaunančius dešimtis milijonų siekiančių sumų už pacientams pagamintus ortopedinius įtaisius, kuriuos VLK kompensavo tik iš dalies.

„Kas iš skurdo, kas iš gudrumo imasi įvairių priemonių. Vis dėlto dar tikimės susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija, kad konfliktas dėl susidariusių įsiskolinimų būtų išspręstas taikiai“, - LŽ kalbėjo vienos ortopedijos įmonės vadovas.

VLK savo ruožtu tvirtina jokių skolų gamintojams neturinti. Kaip LŽ nurodė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė, ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei sutartyse su ortopedijos įmonėmis niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra įtvirtintas įsipareigojimas kompensuoti išlaidas už ortopedines priemones, kurias įmonės pagamino viršydamos PSDF biudžeto lėšas.

Giedrius Baranauskas: „Žinome faktų, kai senyvi žmonės pasitinkami prie kapinių, patikrinama pagal asmens kodą, ar jie drausti, ir – štai tau įtvaras dovanų, kad tik greičiau viskas suktųsi, kad tik daugiau pinigų būtų įsisavinama.“

Pokyčiai neprasiskina kelio

Ilgą laiką ortopedijos įmonės Lietuvoje gyveno itin palankiomis sąlygomis. Dar 2003-iaisiais paslaugas Lietuvoje pradėjusi teikti bendra Lietuvos ir Švedijos įmonė „Baltic Orthoservice“ tų metų lapkritį išplatino prezidentūrai, Seimui bei Vyriausybei skirtą memorandumą „Dėl padėties aprūpinant gyventojus ortopedijos techninėmis priemonėmis“. Jame įmonė, griežtai kritikavusi bazinių ortopedinių gaminių kainų nustatymo tvarką, rašė: „Dėl kartelinių susitarimų gaminant kai kurias ortopedines priemones ir aprūpinant jomis gyventojus, įmonių pelnas daugeliui produktų siekia kelis šimtus procentų nuo produkto savikainos. Superpelnai, gaunami iš tam tikrų gaminių, neskatina įmonių gaminti tai, ko pacientams labiausiai reikia.“

Į šį viešą laišką Lietuvos institucijos sureagavo tik po dešimtmečio: 2012 metais Konkurencijos taryba paskelbė, kad ortopedijos techninių priemonių gamintojai ne vėliau kaip 2006 metų rugsėjį sudarė kartelį dėl apdraustiesiems iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamų priemonių kainų bei gamybos kiekių, taip padarydamos didelę žalą valstybei bei pacientams. Konkurencijos prievaizdai įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją pakeisti ydingą bazinių kainų nustatymo tvarką, tačiau dar praėjusiais metais Valstybės kontrolė konstatavo: kainos taip ir liko nepakitusios.

Daugelio ortopedijos techninių priemonių kainos mažai keitėsi nuo 2002 metų, kai jas nustatė tuo metu šią sritį kuravusi ir itin gamintojus atjautusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2004-aisiais aprūpinimą ortopediniais gaminiais valstybei patikėjus Sveikatos apsaugos ministerijai, ji net kelis kartus taisė kai kurių įtaisų bazinę kainą, bet reali situacija iki šiol liko palanki gamintojams.

Tiesa, vykdydama įpareigojimą parengti ortopedijos techninių priemonių kainų skaičiavimo metodiką, VLK dar 2012 metais pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai siūlymus 5 proc. mažinti paramą ortopedijos technikai įsigyti. VLK ragino sunkios būklės pacientams palikti 100 proc. kompensavimo lygį, o kitiems draustiems asmenims medicininei reabilitacijai ir ligų prevencijai būtinų ortopedijos techninių priemonių bazines kainas kompensuoti ne 95, bet 90 procentų.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tuo metu konstatavo, kad VLK taip siekia mažinti perteklinį ortopedinių priemonių vartojimą bei taupyti PSDF biudžeto lėšas, iniciatyva buvo grąžinta tobulinti. „Šiuo metu VLK ortopedijos techninių priemonių kainų skaičiavimo metodika parengta, derinama“, - aptakiai LŽ nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"