TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kvailumas šokdina apie meškos iškamšą

2012 11 26 7:28
Romo Jurgaičio nuotraukos

Teismui netrukus teks spręsti, pripažinti ar ne legalia "Lietuvos gyventoja" rudosios meškos iškamšą. Sostinės senamiestyje įsikūrusio restorano "Lokys" interjerą ji puošė beveik tris dešimtmečius, kol užsitraukė gamtosaugininkų nemalonę. Iškamša neturi kilmės dokumentų, be to, viešai ją demonstruoti draudžia įstatymas.

Stiklių gatvėje dar sovietmečiu įkurtame populiariame restorane "Lokys" iki šiol stovi rudosios meškos iškamša. Buvęs Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis gerai prisimena jos atsiradimo istoriją. Maždaug prieš 40 metų restorane pietavo tuometės Kostromos srities valdžios atstovai. Sužinoję, kaip vadinasi restoranas, svečiai iš Rusijos A.Vileikį pakvietė į meškų medžioklę. Tačiau sostinės vadovas į ją taip ir neišvyko. Todėl kostromiečiai mešką sumedžiojo patys ir jos iškamšą atvežė į Vilnių. A.Vileikis ją padovanojo "Lokio" restoranui.

Saugo konvencija

Iškamša iki šiol stovi vienoje restorano salių. Tačiau jos lankytojams pamatyti nelemta - iškamša apklota dviem marškomis. Jei restorano savininkai jas nuimtų, iškart užsitrauktų gamtosaugininkų nemalonę - sulauktų baudos, o vėliau kiltų pavojus netekti iškamšos. Ji galėtų būti konfiskuota. Tokią maksimalią bausmę numato įstatymas už saugomo gyvūno (būtent toks yra rudosios meškos statusas) panaudojimą reklamos ir verslo tikslams.

2001 metų gegužę Seimas ratifikavo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę konvenciją (CITES). 1973-iaisiais priimtas dokumentas, dar vadinamas Vašingtono konvencija, draudžia komerciniais tikslais medžioti nykstančius gyvūnus, naudoti juos arba jų dalis. Ši konvencija saugo ir rudąją mešką, tad net jos iškamšos eksponavimas viešoje vietoje, šiuo atveju - restorane, traktuojamas kaip lankytojus galinti pritraukti reklama.

Bendrovės "Senasis lokys" direktorius E.Keršulis net suabejojo, ar galima meškos iškamšą fotografuoti.

Iškamšai reikia paso

"Be abejo, galima", - sutikimą davė bendrovės "Senasis lokys" direktorius Evaldas Keršulis, LŽ paprašytas leisti nufotografuoti meškos iškamšą. Tačiau netrukus susimąstė: "Luktelėkite, reikia man įstatymą perskaityti. Gal draudžia ir fotografuoti? Net uždengtą. Jei pažeisiu įstatymą, gamtosaugininkai vėl nubaus. Arba konfiskuos iškamšą."

E.Keršulis fotografuoti meškos iškamšą galiausiai leido ir pats greta jos atsistoti nepabūgo tik LŽ patikintas, kad žurnalistui Aplinkos ministerijos valdininkai užtikrino, kad įstatymas nebus pažeistas.

Pirmoji E.Keršulio akistata su gamtosaugininkais įvyko prieš aštuonerius metus. Tada restorane puikavosi dvi meškų iškamšos - sovietinė ir nežinia kieno nei kada pastatyta jau dabartiniais laikais. Remdamiesi Vašingtono konvencija gamtos apsaugos inspektoriai tada pareikalavo pateikti iškamšų įsigijimo dokumentus. Jų bendrovė neturėjo.

"Dėl dabartiniais laikais įsigytos meškos iškamšos daug nesiginčijome - neišsiaiškinome, nei kas, nei kada ją restorane pastatė, iš kur ji galėjo būti atgabenta. Nesipriešinome, kai inspektoriai tą iškamšą konfiskavo. Tačiau dėl sovietmečiu atsiradusios iškamšos nusprendėme pakovoti", - pasakojo E.Keršulis.

Tad jau beveik aštuonerius metus meškos iškamša restorane stūkso uždengta ir lankytojų akiai nepasiekiama - tai vienintelis būdas atsikirsti gamtosaugininkams, kad iškamša nenaudojama reklamai.

Anot E.Keršulio, jo vadovaujama bendrovė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą eksponuoti meškos iškamšą. "Bandysime įrodyti, kad ji restorane nuo bendrovės įkūrimo. Turime turto perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo tuometė viešojo maitinimo įmonė "Gintaras" perdavė mums iškamšą, turime liudininkus, kurie gali tai paliudyti. Nesigiliname, kas buvo iki 1992 metų, kai buvo įkurta mūsų bendrovė, mums svarbu įrodyti, kad tikroji iškamšos savininkė - UAB "Senasis Lokys", - sakė E.Keršulis.

Jis mano, kad gamtosaugininkų reikalavimas pateikti iškamšos įsigijimo dokumentus yra absurdiškas. "Galima būtų ginčytis dėl antrosios, jau konfiskuotos iškamšos, nes ji buvo įsigyta jau veikiant bendrovei. Bet kur gauti sovietmečiu įsigytos iškamšos dokumentus? Tais laikais ir tokių reikalavimų nebuvo, ir tokių dokumentų nereikėjo", - kalbėjo E.Keršulis.

Bendrovė "Senasis lokys" už abi meškų iškamšas yra sumokėjusi baudas. "Jų visos baudos pagal vieną kurpalį - tas pats ir už brakonieriavimą, ir už laukinių gyvūnų prekybos taisyklių pažeidimą, ir už saugomų gyvūnų eksponavimą", - E.Keršulis teigė jau nebepamenantis, kokio dydžio baudas bendrovė sumokėjo 2006 metais, kai inspektoriai ėmė minti restorano slenkstį.

Įstatymas reikalauja, jog puošti komercines patalpas norintis iškamšų savininkas turi dokumentais įrodyti, kad gyvūnai yra teisėtai paimti iš gamtos, įvežti ar atvesti nelaisvėje. Tačiau Vašingtono konvencijos saugomų gyvūnų ir roplių iškamšų negalima naudoti puošiant viešųjų vietų interjerus. Išimtys taikomos 50 metų ir senesnėms iškamšoms. Tokie dirbiniai pripažįstami antikvariniais, tačiau tai taip pat privaloma įrodyti. Jei savininkui nepavyksta įrodyti, kad iškamšos įsigytos teisėtai, jos konfiskuojamos. Tokiu atveju jų laukia dvejopas likimas. Jos arba sunaikinamos, arba perduodamos valstybei, kuri gali jas panaudoti mokslo tikslais, pavyzdžiui, atiduoti muziejui. Gamtosaugininkai verslininkams pataria gyvūnų skulptūras gamintis iš medžio ar kitų medžiagų.

Restorano "Lokys" direktorius abejoja, ar užteks vieno teismo siekiant legalizuoti rudosios meškos iškamšą. Teismų slenksčius gali tekti minti dar ne sykį.

Ryte - muziejus, popiet - restoranas

Tikrintojai dar 2006 metais užplūdo kavines ir restoranus smalsaudami, ar jų interjerų nepuošia Vašingtono konvencijos saugomų gyvūnų iškamšos. Inspektoriams buvo vis vien, kad daugelyje viešojo maitinimo įstaigų tokios puošmenos puikavosi dar nuo sovietinių laikų, o nauji savininkai negali pateikti iškamšų įsigijimo dokumentų.

Vilniuje, Jeruzalės mikrorajone, iki šiol veikia garsusis Medžiotojų restoranas, sovietmečiu turėjęs Medžiotojų šašlykinės pavadinimą. Populiarioje užeigoje nuo seno stovėjusi rudosios meškos iškamša taip pat nepraslydo pro gamtosaugininkų akis.

"Dėl šventos ramybės ją išsivežiau į namus", - LŽ sakė šio restorano savininkas Gintaras Papinigis, paklaustas apie iškamšos likimą. Jis teigė, kad taip pasielgti buvo racionaliau, negu bandyti minti teismų slenksčius ir įrodinėti tai, kas daugumai liudininkų būtų buvę akivaizdu.

Kiek kitaip pasielgė Kauno senamiestyje veikiančio restorano Medžiotojų užeiga savininkas Ričardas Mačiulaitis. Gamtosaugininkai jo restorane aptiko sovietmetį menančius mažojo apuoko iškamšą ir ant sienos kabantį rudosios meškos kailį. Abu eksponatai - taip pat Vašingtono konvencijos "subjektai".

R.Mačiulaitis pasakojo sutikęs su gamtosaugininkų siūlymu "išrašyti baudą". Dokumentas buvo rengiamas abiem šalims, pasak savininko, draugiškai geriant kavą. "Pastatas, kuriame įsikūręs restoranas, yra architektūros paminklas, tad ir jo interjeras turi būti saugomas. Iškamšos yra interjero detalės. Taigi kultūrą saugantis Europos Sąjungos reglamentas turėtų apginti mūsų teisę į iškamšas", - pagrindinį argumentą, kodėl gamtosaugininkai galėtų būti neteisūs, pabrėžė restoraną valdančios UAB "Bravisima" direktorius R.Mačiulaitis.

Jo teigimu, teismas gamtosaugininkų skirtą baudą panaikino. "Blogi ne įstatymai, o jų interpretacija. Valdžia reikalauja vieno, apačios - šiuo atveju inspektoriai - kito. Suprantu, jei verslininkas tikina parduotuvėje meškos kailio nepardavinėjantis, o tik eksponuojantis, bet išėjus inspektoriui kailį parduoda. Tokiu atveju inspektorius turi būti griežtas. Dabar lazda perlenkiama. Pagal tarptautines konvencijas ir europines direktyvas priėjome prie tokių marazmų, kad net negalime pasididžiuoti tuo, ko Lietuvoje nėra", - piktinosi R.Mačiulaitis.

Kaunietis teigė, kad laimėjęs teismą dėl paskirtos baudos toliau kovoti dėl meškos kailio ir apuoko iškamšos nepanoro. "Kailį nukabinau, apuoko iškamšą padovanojau vaikų darželiui. Tam, kad galėčiau eksponuoti meškos kailį, kuris yra restorano paveldo dalis, man reikėjo įsteigti muziejų. Ryte - muziejus, popiet - restoranas. Tokia teisinė forma yra. Tačiau tai daryti iš principo neverta. Šiuo metu kailis kabo kitoje vietoje, kur renkasi medžiotojai, ir konfliktas baigėsi", - aiškino R.Mačiulaitis.

Įstatymą reikia taikyti protingai

"Vašingtono konvencijoje pabrėžiama, kad į ją įrašyti gyvūnai negali būti naudojami komercijos tikslams, lankytojams pritraukti. Sakykime, jei bus nufotografuota rudosios meškos iškamša ir bus pasakyta, kad tai rudoji meška, aprašyta, kaip ir kur ji gyvena, tai bus švietimo propaganda. Bet jei meškos iškamša bus reklamuojama kaip kavinės savininko atributas, kviečiantis užeiti papietauti, tai gali būti traktuojama kaip reklama komercijos tikslais", - LŽ aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Jis pridūrė, kad net nemokšiškai publikuojama iškamšos nuotrauka gali užrūstinti gamtosaugininkus. Tačiau L.Budrys patikino, kad greičiausiai "prie tokių kvailų dalykų nebus prieita".

Aplinkos ministerijos atstovas L.Budrys tikino kaip valdininkas turįs pripažinti Vašingtono konvencijos viršenybę. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Valdininkas stebėjosi, kad konfliktas dėl rudosios meškos iškamšos "Lokio" restorane vis dar nesibaigė. "Puikiai prisimenu anuos laikus ir man gaila buvusio įvaizdžio. Įeini į "Lokį" ir tampa aišku, kur esi. Tokia sena iškamša jau yra praradusi savo vertę, ją reikėtų restauruoti. Tačiau kaip restorano simbolis ji yra nenusakomos vertės. Kaip pilietis sunkiai įsivaizduoju, kodėl iškamšą reikia konfiskuoti arba drausti ją viešai eksponuoti restorane. Tačiau kaip valdininkas turiu pripažinti Vašingtono konvencijos viršenybę", - sakė L.Budrys.

Anot jo, Vašingtono konvencija siekiama ne tik saugoti nykstančius gyvūnus, bet ir neskatinti jų naikinti verslo reikalams. Taigi iškamšas, pasak L.Budrio, galima arba pastatyti užkampyje, arba parsinešti į namus.

LŽ provokuojamas pasakyti nuomonę, kaip "Lokio" savininkams įrodyti, kad meškos iškamša ne reklama - gal užkabinti informacinį lapą, kas tai per gyvūnas, kaip jis gyvena ir kad yra saugomas Vašingtono konvencijos, L.Budrys pašmaikštavo: "Aš dar papildyčiau sakiniu, kad iškamša pastatyta ne reklamos tikslais."

Valdininko teigimu, ne įstatymai yra kvaili, tiesiog kyla klausimas, ar jie proporcingai taikomi. "Pavyzdžiui, bebrai pagal ES direktyvą yra saugomi, jiems reikia steigti buveines. Lietuva gavo išimtį įrodžiusi, kiek žalos pridarė šie iš svetur sovietinės valdžios atvežti gyvūnai. Taigi įgyvendinant įstatymus į sovietmečio reliktus arba kai kuriuos tik mums specifinius atvejus reikėtų žiūrėti protingai ir su tam tikru atlaidumu", - sakė L.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"