TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kyla grėsmė netekti ES milijonų

2014 02 06 6:00
G.Skamaročius neslėpė, kad rengiant bendrus projektus su Kaliningrado srities partneriais tenka taikstytis su šio krašto specifika. Redakcijos archyvo nuotrauka

Kartu su partneriais iš Kaliningrado srities Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus vykdančios Lietuvos institucijos sunerimo, kad šiai Rusijos sričiai iškilo grėsmė netekti 132 mln. eurų (445 mln. litų) ES biudžeto lėšų.

Net 31 iš 60 pasirašytų bendradarbiavimo abipus sienos programos projektų tebevykdomas, ir neaišku, ar iki metų pabaigos bus baigti įgyvendinti. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai pripažįsta, kad vieno ar kito projekto partneriui negrąžinus netinkamai panaudotų lėšų jos būtų dengiamos valstybės lėšomis. Tačiau esą kol kas nėra informacijos, kad kuris nors projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos partneriai, galėtų būti neįgyvendintas.

Susirūpino Kaliningrade

Kaliningrado srities tarptautinių ir tarpregioninių ryšių agentūros direktorė Ala Ivanova teigė, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu kartu su Lietuvos ir Lenkijos partneriais vykdomiems projektams yra numatyta skirti 132 mln. eurų. Tačiau jei laiku nebus baigti dabar vykdomi projektai, lėšos Kaliningrado srities gali nepasiekti. „Didžiausią rūpestį kelia nuotekų valymo įrenginių statyba Nemane, turizmo infrastruktūros modernizacija Jantarne bei miestų parkų rekonstrukcija Černiachovske bei Gurjevske“, - tvirtino A.Ivanova. Pasak jos, šių projektų nebaigus įgyvendinti laiku – iki šių metų pabaigos, avansu gautas lėšas projektams gali tekti grąžinti.

„Šiuo metu kaip tik rengiamos Lietuvos ir Rusijos bei Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programos iki 2020 metų. Tačiau tam, kad joms įgyvendinti būtų pritarta, reikia likviduoti atsilikimą ir skolas“, - perspėjo agentūros direktorė A.Ivanova.

Statybos net nepradėtos

Dviejų iš A.Ivanovos minėtų projektų – Černiachovsko bei Gurjevsko parkų rekonstrukcijos ir Jantarno turizmo infrastruktūros modernizacijos - partneriai yra Lenkijos valsčiai bei savivaldybės.

Tačiau vieną labiausiai stringančių dvišalių projektų – nuotekų valyklų Nemane bei Skirsnemunėje - už 17 mln. eurų (58 mln. litų) kartu su Nemano rajono savivaldybe įgyvendina Jurbarko rajonas. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Čepulis LŽ teigė, kad statyba Nemane realiai dar net neprasidėjusi ir tik vasarį planuojama atrinkti generalinį rangovą. Mat pati Nemano savivaldybė šiam projektui pinigų neturėjo, jų reikėjo gauti iš Rusijos valdžios. Esą laukta, kol bus skirta pinigų, o pagal Rusijos įstatymus, kol neužtikrintas visiškas projekto finansavimas, negalima skelbti darbų pirkimo konkurso. Tad kol kas neaišku, ar objektas bus baigtas iki metų pabaigos. O laiku nebaigus jo statybos, gali būti nutrauktas ES finansavimas ir paprašyta grąžinti pinigus. „Baiminamės, kad nereikėtų grąžinti visų projektui skirtų ES lėšų – 8 mln. eurų (27 mln. litų), nors pas mus Skirsnemunėje statyba vykdoma“, - aiškino A.Čepulis. Anot jo, tai pirmas probleminis bendras Jurbarko ir Nemano rajonų savivaldybių projektas.

Svarbiausia - patikimumas

Tuo metu jau beveik dešimtmetį kartu su partneriais įvairius bendradarbiavimo abipus sienos projektus Kaliningrado srityje vykdančio Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius LŽ teigė, kad dėl padėties Kaliningrado srityje pavojus kilo ir Lietuvai. „Daug kas priklauso nuo to, kas yra vadovaujantis projekto partneris, nes būtent jis surenka visus dokumentus ir pateikia juos apmokėti. Gera žinia yra ta, kad partneriai iš Kaliningrado srities vadovauja nedaugeliui projektų“, - aiškino G.Skamaročius. Jis pabrėžė, jog didžiausia bėda, kad Kaliningrado srities įstaigos, taip pat ir projektuose dalyvaujančios savivaldybės ne visada įvertina savo finansines ir žmogiškąsias galimybes. Be to, gana dažnai keičiasi vietos valdžia, tad nauji vadovai nespėja laiku susigaudyti nuolat kintančioje situacijoje.

Nieko nežino

VRM Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis pripažino, kad sunkumų pasitaiko įgyvendinant daugumą projektų. Ne išimtis yra ir Europos kaimynystės bei partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną 2007–2013 metų programa. Šios programos įgyvendinamų projektų galutinis rezultatas priklauso nuo partnerių, esančių ne tik ES valstybėse, bet ir Rusijoje veiklos.

„Vidaus reikalų ministerija, kaip institucija, atsakinga už programos įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje, kartu su programos Bendrąja valdymo institucija (Lenkijos Respublikos infrastruktūros ir plėtros ministerija) bei Jungtiniu techniniu sekretoriatu stebi ir vertina projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Šiuo metu neturime informacijos, kad kuris nors projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos partneriai, būtų vertinamas kaip rizikingas būti neįgyvendintas“, - teigė G.Česonis. Tačiau jis neslėpė, kad projekto pareiškėjui ar partneriui negrąžinus netinkamai panaudotų lėšų jas turėtų padengti valstybė. Tiesa, iki šiol nebuvo tokių atvejų, kad būtų reikėję taikyti lėšų išieškojimo procedūrą iš Lietuvos institucijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"