TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kyla nauja banga prieš abortų draudimą

2013 06 04 6:00
M.Jankauskaitė įsitikinusi, kad įtvirtinus abortų draudimą labiausiai nukentėtų moterys, kurios jau ir taip yra pažeidžiamos. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Abortus draudžiančio įstatymo projektas kol kas sėkmingai skinasi kelią Seime. Iniciatyvos šalininkai tikina besiremiantys visuomenės nuomone, tačiau parlamentarams adresuotame keleto organizacijų kreipimesi teigiama priešingai. Jos pabrėžia, kad sukame kryptimi, kuri daugumai Europos šalių yra svetima.

Lietuvos žmogaus teisių centras, Įvairovės ir edukacijos namai, Kauno moterų draugija interneto tinklalapyje www.laisva.lt išplatino kreipimąsi "Už moterų teisę kontroliuoti savo pačių kūnus". Juo raginama atmesti abortus draudžiantį įstatymo projektą kaip nepagrįstą. Pirmąją kreipimosi platinimo dieną jį pasirašė 1500 moterų. Pranešama, kad birželio 4 dieną sostinėje ketinama surengti viešą protesto akciją "Šalin rankas nuo mano vaginos". Viena Lenkijos moterų teisių gynimo organizacija išreiškė viešą apgailestavimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyvos uždrausti abortus mūsų šalyje ir savo parengtą peticiją platina pasaulio mastu.

Abortų draudimo priešininkai ginčija įstatymo iniciatorių teiginį, esą jis atspindi šalies piliečių lūkesčius. Dar 2010 metais "Spinter tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad tuo metu 84 proc. Lietuvos gyventojų būtų pateisinę sprendimą nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Abortų draudimui nepritaria ir balsavusieji pagrindinių interneto portalų surengtose apklausose. Tačiau LLRA atstovai yra įsitikinę, kad visuomenė pamažu priprastų prie pokyčių.

Draudimais problemos nesunaikino

Abortus draudžiančių įstatymų projektai mūsų šalyje jau buvo teikti keturis kartus, bet taip ir liko nepriimti. Įteisinus šįkart siūlomus draudimus, nėštumą būtų galima nutraukti tik tuomet, jei tai grėstų moters gyvybei ar sveikatai, arba kiltų pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų. Tai būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Siūlomos priemonės motyvuojamos gyvybės apsauga. Teigiama, kad abortas yra vienas veiksnių, lemiančių žemą visuomenės moralinį lygį ir kritišką demografinę situaciją.

Draudimo priešininkai šiuos argumentus neigia. "Alano Guttmacherio instituto teigimu, tarp moters teisės apsispręsti dėl nepageidaujamo nėštumo nutraukimo ir gimstamumo nėra ryšio, nes gimstamumas didėja užtikrinant moterims socialines ir ekonomines garantijas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti jo priėmimas, kaip pasikeistų kriminogeninė situacija, nevertinamos nelegalaus aborto atsiradimo galimybės, korupcijos augimo mastas. Kitų šalių patirtis rodo, kad apribojus nėštumo nutraukimą jį pakeičia nelegalus abortas, kartu sudaromos galimybės egzistuoti korupciniams mechanizmams", - teigiama kreipimesi.

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro mokslininkės Vaidos Tretjakovos duomenimis, Lenkijoje, kur abortai buvo uždrausti (išskyrus kelias išimtis) 1993 metais, nėštumo nutraukimo praktika neišnyko. "2007 metų Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos leidinyje skelbiama, kad šis skaičius gali siekti nuo 10 tūkst. iki 170 tūkst. per metus. Remiantis 2010-aisiais Lenkijos parlamente surengtos konferencijos duomenimis, šalies moterims gali būti atliekama apie 150 tūkst. nelegalių abortų, iš jų 10-15 proc. atvejų, kai tai daroma kitose šalyse, kuriose abortai yra legalūs. Dažniausiai keliaujama į artimiausias kaimynes Lietuvą, Baltarusiją, Čekiją, Slovakiją, Rusijos Kaliningrado sritį. Labiau pasiturinčios moterys dažniausiai važiuoja į Olandiją, Vokietiją, Belgiją, Austriją", - vardijo V.Tretjakova.

Šokiruotume pasaulį

Anot mokslininkės V.Tretjakovos, Lietuvos situacija, kalbant apie abortų rodiklius, artima Vakarų šalims. 2008 metais Lietuvoje registruota apie 12 abortų 1 tūkst. reproduktyvaus amžiaus moterų. Palyginkime - pavyzdžiui, Rusijoje tais metais registruoti 38 abortai 1 tūkst. moterų.

"Tyrimai rodo, kad abortų mažėja tose šalyse, kuriose prieinama moderni kontracepcija. Kuo daugiau moterų naudoja patikimas kontraceptines priemones, tuo abortų rodikliai yra mažesni. Kai kuriose šalyse kontraceptikai yra kompensuojami. Lietuvoje jie nekompensuojami, informacija apie efektyvų apsisaugojimą nuo nėštumo labai ribota, švietimo šiuo klausimu beveik nėra. Nesant modernių kontraceptinių priemonių vartojimo kultūros, abortų draudimas neduos jokios naudos, tik paskatins nelegalios abortų rinkos atsiradimą", - aiškino V.Tretjakova.

LŽ pašnekovės teigimu, priėmusi abortus draudžiantį įstatymą Lietuva Vakarų šalių kontekste atrodytų keistai. Šiuo metu tik Malta, Airija, Kipras ir Lenkija griežtai reguliuoja abortus. Griežtesni apribojimai dar neseniai buvo Ispanijoje ir Portugalijoje, bet pastarojoje šalyje jie buvo panaikinti 2007-aisiais, Ispanijoje - 2010 metais. Pasak V.Tretjakovos, Europa šioje srityje eina liberalizavimo keliu. Didžioji dalis šalių, kuriose abortai labai griežtai reglamentuojami arba yra nelegalūs, yra trečiojo pasaulio valstybės Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje.

Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad abortus draudžianti Malta vis dar remiasi Popiežiaus ordonansais, šioje šalyje iki praėjusių metų neegzistavo skyrybos, o Airijoje, kurioje katalikybė naudojama kaip įvaizdžio kūrimo dalis, skyrybos galimos tik nuo 1996-ųjų (mažiau nei 10 metų). Pasak kreipimosi autorių, griežčiausia katalikybės versija nėra Lietuvos paveldas ar tradicija.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės teigimu, abortus draudžiančių iniciatyvų kėlimas XXI amžiuje, gyvenant Europos Sąjungoje, turėtų šokiruoti civilizuotą pasaulį.

Paliks už skurdo ribos

Kreipimesi teigiama, kad Jungtinės Tautos (JT), JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW), Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba kviečia šalis nares dekriminalizuoti abortus, suteikti moterims pasirinkimo laisvę, panaikinti apribojimus joms apsispręsti dėl nepageidaujamo nėštumo nutraukimo ir užtikrinti kokybišką lytinį švietimą bei prieinamą kontracepciją.

Abortų draudimo Lietuvoje iniciatoriai tikina, esą tai padarius lytinis švietimas kaip tik pagerės, nepageidaujamo nėštumo atveju išeitimi taps gyvybės langeliai arba vaikų namai. Teigiama, kad mūsų šalyje per metus atliekama apie 10 tūkst. abortų.

M.Jankauskaitė įsitikinusi, kad įtvirtinus abortų draudimą labiausiai nukentės moterys, kurios jau ir taip yra pažeidžiamos. Mat turtingosios gali įsigyti brangiai kainuojančių kontraceptikų ir greičiausiai nepateks į tokią situaciją, o jei ir pateks, nuvyks į kitą šalį ir ten sutvarkys reikalus.

"Embrionu pasirūpiname, bet gimus vaikui niekam neberūpi, kokiomis sąlygomis jis gyvens, iš ko bus išlaikomas. Pamirštama, kad net 48 proc. vienišų motinų atsiduria skurdo rizikos zonoje. Taigi kas antras tokioje šeimoje augantis vaikas patiria daug nepriteklių", - pažymėjo M.Jankauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"