TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kyla priešprieša dėl lobistinės veiklos reguliavimo

2016 04 30 13:05
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime kyla priešprieša dėl lobistinės veiklos reguliavimo – parlamentarai žada priimti lobistinę veiklą griežčiau kontroliuojantį įstatymą dar per pavasario sesiją, nevyriausybininkai tuo abejoja, o lobistai teigia, kad siūlomas reglamentavimas būtų perteklinis.

Dabartinė lobistinės veiklos įstatymo redakcija priimta 2000 metais, ji buvo kelis kartus tikslinta tačiau ekspertai sako, kad šis įstatymas neatitinka šiandieninių realijų.

Kelis kartus bandžius detaliau Lietuvoje reglamentuoti lobistinę veiklą, prieš porą metų Seime buvo sukurta darbo grupė, kuri parengė nauja redakcija išdėstytą Lobistinės veiklos įstatymo projektą. Jame siūloma pripažinti trijų kategorijų lobistus, o tai reiškia, kad lobistais turėtų registruotis daugiau asmenų ir organizacijų. Šiuo metu Lietuvos lobistų registre yra 36 fiziniai ar juridiniai asmenys.

Siūloma reglamentuoti laisvai samdomus lobistus – asmenis, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį lobistinės veiklos užsakovo pavedimu ir interesais. Taip pat siūloma įteisinti įmonių lobistus – asmenis, kurie yra įmonės dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės pavedimu ir interesais.

Parengtose pataisose numatyta ir nevalstybinių organizacijų lobistų sąvoka. Tai būtų asmenys, kurie yra nevalstybinės organizacijos nariai, valdymo organų nariai ar darbuotojai, kurie atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios nevalstybinės organizacijos pavedimu ir interesais.

Siūloma nustatyti lobistams pareigą ne tik vieną kartą per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir pareigą per dvi darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą.

Taip pat ketinama išplėsti lobistinės veiklos deklaracijos ir ataskaitos turinį – nustatyti, kad lobistinės veiklos deklaracijose turi būti nurodyti ir politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo, kuriems siekiama daryti įtaką, vardas, pavardė ir pareigos.

Nevyriausybininkai optimizmu netrykšta

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovai sveikina atsiradusius pasiūlymus, tačiau teigia, kad įstatymo projekto Seime greičiausiai nepavyks priimti.

„Lobistinės veiklos įstatymas jau kurį laiką guli stalčiuose. Iš to susidaro įspūdis, kad mūsų politikai ir dabartinė valdančioji daugumą nėra suinteresuota pakeisti Lobistinės veiklos įstatymo taip, kad jis galėtų tinkamai valdyti su atskaitingumu, lobistine veikla susijusias rizikas ir prisidėti prie skaidresnio sprendimo priėmimo“, – BNS sakė TILS projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė. „Labai norėčiau tikėti, kad dabartinė valdžia gali priimti šį įstatymą, bet (...) nenustebčiau, jeigu iki Seimo rinkimų jiems to padaryti nepavyktų“, – pridūrė ji.

Pasak R.Mrazauskaitės, dėl to, jog lobistinė veikla Lietuvoje nėra reglamentuota, kai kurios interesų grupės šalyje siekia paveikti sprendimus ne teisėtais būdais, o naudodamosios pažintimis, atsiskaitydamos su konkrečia partija ar politikais.

„Transparency International“ 2014 metais atliktos Lietuvos įmonių apklausos duomenimis, įmonės dažniausiai siekia daryti įtaką ir politikoje dažniausiai atsižvelgiama į verslo asociacijų pasiūlymus.

Seimo nariai žada proveržį

Seimo narė socialdemokratė Milda Petrauskienė sakė, kad būtent verslo asociacijų atstovai yra ta „pilkoji zona“, kuri realiai daro įtaką politikų priimamiems sprendimams. Pasak jos, svarstant įstatymo projektą asociacijos pareiškė nenorą tapti oficialiai registruotais lobistais.

„Jos labai nenori būti paviešintos, nors būtent asociacijos yra tikrieji lobistai. Bet aš manau, kad mes įveiksime šitą barjerą ir (...) priimsime įstatymą pavasario sesijoje. Kito kelio nėra“, – BNS teigė parlamentarė, kuri yra darbo grupės Lobistinės veiklos įstatymui parengti vadovė.

Pasak jos, šalį dėl netinkamai reglamentuojamos lobistinės veiklos yra sukritikavusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurioje narystės siekia Lietuva.

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, dabartiniai įstatymai iškreipia lobistinės veiklos sąvoką Lietuvoje.

„Lietuva atrodo gana keistai su savo 40 registruotų lobistų, lyginant su kitomis valstybėmis. Ta prasme, pas mus tarsi lobistų nėra, o iš esmės jų yra ant kiekvieno kampo“, – BNS sakė Seimo narys.

„Manau, kad toks įstatymas yra reikalingas, nes taptų aišku, kas yra lobistai, nes dabar „lobuoti“ galima slaptai, nors (...) tavęs realiai niekas nekontroliuoja ir viešojoje erdvėje tavęs nesimato“, – pridūrė J.Sabatauskas.

Lobistas: siūlomas reguliavimas – perteklinis

Dešimtmetį lobistu dirbantis Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad dabartinis Lobistinės veiklos įstatymas yra „labai silpnas ir skylėtas“, tačiau jis tikisi, kad siūloma nauja jo redakcija nebus priimta.

Pasak jo, siūlomas įstatymas lobistų atskaitomybės problemą spręstų „labai mechaniniu, atgyvenusiu būdu“.

„Manau, kad jis neatitinka realijų ir iš tikrųjų sukeltų labai didelę socialinę įtampą“, – BNS sakė A.Romanovskis, kurio vadovaujama įmonė „Meta advisory Lithuania“ yra lobistų registre.

Pasak jo, pagal siūlomą reguliavimą yra stengiamasi visus, norinčius daryti poveikį valdžios sprendimams, priversti registruotis lobistais. A.Romanovskis teigė, kad tai gali vesti prie absurdiškų situacijų.

„Įsivaizduokite, kad yra bendruomenė (...) ir vieną kartą staiga jiems reikia dalyvauti, išreikšti nuomonę dėl detaliojo plano ar panašių dalykų. Tai dabar jie turėtų prieš darydami veiksmą nueiti, sumokėti 10 eurų, gauti sprendimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos registruotis lobistais ir tik tada jie galės bandyti daryti poveikį“, – kalbėjo A.Romanovskis.

„Daugelis su siūlomu reguliavimu nesutinka, nes tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė daryti poveikį valdžiai, ir nėra aišku, kodėl tokia veikla, kuri nėra konkrečių asmenų profesinė veikla, turi būti licencijuojama“, – pridūrė jis.

Pasak jo, asmenims ar grupėms, kurios tiesiogiai neužsiima lobizmu, gali būti sukurta atskira interesų deklaravimo sistema.

„Tokia sistema būtų pakankamai paprasta ir ji (...) įgyvendintų tikslą ne didinti registruotų lobistų skaičių, o atsekti pėdsaką, kas turi įtaką konkrečiam įstatymo projektui ar yra juo susidomėjęs“, – kalbėjo A.Romanovskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"