TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kyšis po figos lapu

2011 11 29 7:00

"Ką tik mačiau, kaip paėmė kyšį", - telefonu pranešė režisierė Alicija Žukauskaitė, pasiryžusi išbandyti kelią, teisėsaugos siūlomą piliečiams, kurie nuolat raginami kilti į žygį prieš korupciją. Tačiau tie kyšininkai patys buvo policininkai, tad kelias pasitaikė klotas erškėčiais.

Vilniaus apygardos prokuroras Remigijus Matevičius nuslėpė svarbius įkalčius, it figos lapu pridengė pareigūnus tyrimo paslaptimi, o aktyvią pilietę pačią apkaltino nebūtu nusikaltimu.

"Daviau į leteną"

Istorija prasidėjo šių metų vasario 5-ąją sostinės Pavilnio rajone. Šiek tiek po vidurdienio A.Žukauskaitė prie vietinės maisto parduotuvės laukė atvažiuojančio savo bičiulio ir jo garbaus amžiaus mamos - visi trys buvo sutarę tą šeštadienį pasivaikščioti po vaizdingas Vilniaus apylinkes ir įkvėpti gryno žiemiško oro. Įsitaisiusi ant užpakalinės automobilio sėdynės režisierė jau nusiteikė iškylai gamtoje, bet staiga pamatė šalia sustojantį policijos visureigį. Iš jo išlipęs uniformuotas pareigūnas paėmė A.Žukauskaitės bičiulio dokumentus ir liepė eiti kartu į tarnybinį automobilį, kuriame sėdėjo dar vienas patrulis. Netrukus vyriškis labai susijaudinęs grįžo ir paprašė paskolinti pinigų, nes jam tuoj pat reikią dviejų šimtų litų. Kai abi moterys karštligiškai sukrapštė trūkstamą sumą, jis nė neįsikišęs pinigų į kišenę, laikydamas kupiūras rankoje vėl nuskubėjo pas tvarkos sargus, sėdinčius visureigyje. 

"Po pusės minutės perbalęs grįžo, paleido variklį ir mes jau pajudėjom. Klausiu: "Tai tu sumokėjai baudą?" "Kokią baudą, - sako, - į leteną daviau..." - "O iš kur žinojai, kiek duoti?" - "Taigi jie man ant lapelio parašė..." - prisimena A.Žukauskaitė. 

Klasikinis reketas

Šoko ištiktai režisierei bičiulis paaiškino, kas įvyko. Pasirodo, patruliai, pasislėpę dauboje, stebėjo netoli nuo tos vietos esančią geležinkelio pervažą. Deja, vyras tą kliūtį įveikė pažeisdamas Kelių eismo taisykles - nors turėjo sustabdyti automobilį, jis tik sulėtino greitį ir apsidairęs, ar nematyti atvažiuojančio traukinio, pervažiavo pylimą. Kai išsigandęs įlipo į policijos visureigį, prie vairo sėdintis patrulis - matyt, vyresnysis - ėmė aiškinti, koks negailestingas tokiais atvejais įstatymas. Pasakojimas buvęs kaip reta vaizdingas. Pažeidėjui gresianti bauda nuo 300 iki 500 litų, vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių, paskui kursai ir Kelių eismo taisyklių egzaminas. Jeigu neišlaikys jo iš pirmo karto, teks perlaikyti. Be to, vairavimo kursai kainuos 270 litų... Nupiešęs šią įspūdingą perspektyvą, įstatymo sargas mąsliu balsu pasiteiravo: "Na ir ką gi mums su jumis daryti?" Iš ore reikšmingai pakibusios pauzės A.Žukauskaitės bičiulis suprato, kad klausimas anaiptol ne retorinis. O kai nejaukioje tyloje išdrįso pasidomėti, ką pareigūnas siūlo, šis pasiėmė bloknotą ir apatiniame vieno lapelio kampe kukliai tylėdamas užrašė skaičių - 200.  

Kai vyriškis atnešė iš moterų pasiskolintus pinigus, policininkas dešine ranka pakėlė tarp priekinių sėdynių esančios dėžutės dangtį ir žvilgsniu parodė, kad kyšį dėtų į šią "taupyklę". Tada įdėmiai patikrino, kokia suma ten atsidūrė, perspėjo, jog niekam apie tai nepasakotų, ir atidavęs dokumentus žvaliai palinkėjo gero kelio.

Sukrėsta fakto, kad iš jos paimtais pinigais buvo sumokėtas kyšis, A.Žukauskaitė griebėsi mobiliojo telefono.

Gaudykit kyšininkus!

"Kai sužinojau, kaip jie prievartavo duoti tą kyšį, įsiutau. Pasidarė taip šlykštu, kad tuoj pat paskambinau pagalbos telefonu. Pasakiau: "Ką tik mačiau, kaip policininkai paėmė kyšį. Ir ne šiaip paėmė - pareikalavo. Esu pasiruošusi tai paliudyti. Prašau tuos pareigūnus išsiaiškinti ir nubausti", - prisimena režisierė. Pagalbos telefonu atsiliepęs operatorius tuoj pat sujungė ją su kažin kuo iš policijos vadovų, o šis išklausęs pasiūlė nuvažiuoti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Kyšininkų negalinti pakęsti moteris taip ir padarė. 

Vizija

Mintyse režisierė jau įsivaizdavo detektyvinį siužetą, kurį turėjo vainikuoti beveik neišvengiama sėkmė. Ji neabejojo, kad "duoklę" rinkusių patrulių tapatybė bus nustatyta per kelias minutes, nes speciali policijos automobilių įranga leidžia tą pačią akimirką sužinoti bet kurio ekipažo buvimo vietą. Korumpuoti veikėjai bus nedelsiant sulaikyti, jų visureigyje ir kišenėse atlikta krata bei aptikti įkalčiai - pinigai ir popieriaus skiautė, ant kurios užrašyta suma. "Jūs turite teisę tylėti", - už rankos pagautiems nusikaltėliams tokiais atvejais sakoma detektyviniuose filmuose.

Moteris tikėjosi, kad kyšininkai bus tuoj pat nušalinti nuo tarnybos ir žaibo greičiu prasidės ikiteisminis tyrimas. Per atpažinimą jos bičiulis nedvejodamas iš keliolikos uniformuotų vyrų parodys pirštu į savo skriaudėjus. Šie bus apklausti ir surengta akistata su liudytojais. Galbūt kaip klasikiniame detektyve net bus atlikta ant kupiūrų rasto mikropluošto ekspertizė, kuri patvirtins, kad prieš atsidurdami pareigūnų kišenėse šie litai yra buvę A.Žukauskaitės, jos bičiulio ir jo mamos pensininkės piniginėse. 

Teisingumas, be abejo, triumfuos, o policija apsivalys nuo netikėlių. Net vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, aistringai rėždamas tradicinę kalbą apie kovą su korupcija, turės progą pasidžiaugti, kad visuomenės sąmonėje prasidėjo ilgai lauktas lūžis - piliečiai nebeslepia gėdingų kyšininkavimo faktų, bet praneša apie juos teisėsaugai. 

O jeigu padrąsinti gražaus pavyzdžio ir kiti krašto piliečiai pakils į visuotinį žygį prieš kyšininkus, Lietuva po daugelio metų pagal korupcijos indeksą pagaliau ryžtingai atsiplėš nuo Kongo Demokratinės Respublikos ir priartės prie Skandinavijos skaidrumo standartų. Juk dideli dalykai prasideda nuo mažų... 

Įkvėpta šios vizijos A.Žukauskaitė ėmėsi laukti teisėsaugos atsako į savo iniciatyvą.

Kaip išvėdinti atmintį

Kurį laiką iš policijos, gavusios pranešimą apie kyšį, dvelkė žiemiška tyla ir ramybė. Bet maždaug po mėnesio režisierė vis dėlto buvo pakviesta į apklausą ir net nuvežta patikrinti parodymų vietoje.

Be to, įsidrąsinęs apie kyšį paliudijo ir jos bičiulis. Dar daugiau - vyras, apibūdinęs policininkų išvaizdą, pasakė galįs atpažinti pinigų reikalavusį pareigūną. Ir išties pateikus nemažą pluoštą nuotraukų jis nedvejodamas pasirinko vieną - būtent to patrulio, kuris buvo įvykio vietoje, kai užfiksuotas A.Žukauskaitės skambutis pagalbos telefonu. 

Mat tyrėjai iš karto nustatė, kad du uniformuoti asmenys - ne miražas, gražią žiemos dieną pasivaidenęs vaizdingose Pavilnio apylinkėse. Įranga, fiksuojanti tarnybinio automobilio buvimo vietą, leido tuoj pat išsiaiškinti įtariamųjų tapatybes. Kaip ir reikėjo tikėtis, šie tikino jokių kyšių gyvenime niekada neėmę. 

Tačiau kur kas keisčiau buvo tai, kad patrulius ištiko absoliuti amnezija. Jie niekaip negalėjo prisiminti, ar nurodytą dieną tikrai stabdė A.Žukauskaitės bičiulio automobilį. "Bet juk asmenys, kurie skundžiasi tokiais atminties sutrikimais, visai negalėtų dirbti policijoje", - stebėjosi režisierė.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šios fatališkos spragos pareigūnų atmintyje galėjo susiformuoti visai natūraliai. Mat ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo pradėtas ne tą pačią dieną, kai A.Žukauskaitė pranešė apie ką tik įvykdytą nusikaltimą, o beveik po dviejų savaičių - 2011-ųjų vasario 18 dieną. 

Logiška manyti, kad kratos pareigūnų automobilyje ir namuose atliktos dar vėliau. "Neįsivaizduoju, ką po tiek laiko policija tikėjosi rasti? Nebent manė, kad patruliai laiko tuos pinigus įkišę į kojinę su užrašu "kyšiai". Tokios kratos - pasityčiojimas ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas", - piktinosi A.Žukauskaitė. 

Žodžiu, įtariamieji turėjo pakankamai laiko, kad ramiai patruliuodami Vilniaus gatvėse išvėdintų iš atminties tokias smulkmenas kaip kyšis. Šių metų birželio 27-ąją tyrimą organizavęs ir kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuroras R.Matevičius bylą nutraukė, nes kyšininkavimas esą neįrodomas. Tačiau netrukus režisierė sužinojo keistą dalyką.

Išdavikės durelės

Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas. Per jį nustatyti kaip tik tie faktai, kurie stebėtinai "išsitrynė" patruliams iš atminties. 

Tyrimas patvirtino, kad pareigūnai V.K. ir V.R. buvo ne tik sustabdę režisierės bičiulio automobilį, bet ir pasikvietę jo vairuotoją į savo visureigį. Nors policininkai apie tokius veiksmus ir jų priežastį turėjo nedelsdami pranešti per radijo ryšį, jie to nepadarė.

Kaip LŽ informavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, patruliai "teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūra nepranešė apie stabdymą ir, nesant tam pagrindo, kvietė automobilio vairuotoją į tarnybinį automobilį. Be to, nustatyta, kad sustabdyto automobilio vairuotojui teisinė atsakomybė netaikyta, nes joks pažeidimas nebuvo fiksuotas bei įformintas".   

O juk teisę kviesti vairuotoją į tarnybinį automobilį patruliai turi tik tuo atveju, jeigu reikia įforminti eismo įvykį, pažeidimą ar supažindinti su matavimo prietaiso rodmenimis. Kokiu tikslu į visureigį buvo įlaipintas A.Žukauskaitės bičiulis ir jam neskirta jokia bauda, atmintį praradę patruliai taip ir nepaaiškino. Bet vienam jų - ekipažo vyresniajam - remiantis patikrinimo išvada, skirtas papeikimas.

Be to, A.Žukauskaitė išsiaiškino, kad policijos automobilyje įrengta sistema užfiksavo ne tik transporto priemonės buvimo vietą ir judėjimą, bet ir durelių atidarymą bei uždarymą. O šie duomenys taip pat puikiai patvirtino moters pasakojimą apie kyšio davimo aplinkybes. Jos bičiulis du kartus lipo į patrulių automobilį - ir durelės klusniai trinktelėdamos tai paliudijo. 

Triuškinama nutartis

Pasipiktinusi, kad tokių svarbių duomenų nėra prokuroro R.Matevičiaus nutarime nutraukti "neįrodomą" kyšininkavimo bylą, A.Žukauskaitė šį sprendimą apskundė. Kai Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gedgaudas Norkūnas skundą atmetė, jai beliko kreiptis į teismą.

2011 metų spalio 5 dieną Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė konstatavo, kad sprendimas nutraukti bylą "yra priimtas skubotai, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl nėra pagrindo prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais". Susipažinusi su bylos medžiaga teisėja padarė išvadą, kad R.Matevičius visai neatliko surinktų duomenų analizės ir neaptarė, kaip vertinami A.Žukauskaitės ir jos bičiulio parodymai. "Iš prokuroro nutarimo nėra aišku, kokios aplinkybės priimant sprendimą lėmė patikėti įtariamųjų parodymais, o netikėti anksčiau paminėtų liudytojų parodymais", - rašoma nutartyje.

Teisėja nurodė akivaizdų ikiteisminio tyrimo broką: net nebandyta pašalinti kategoriškų prieštaravimų tarp įtariamųjų ir liudytojų  parodymų, nesurengta akistata. O svarbiausia - nutartyje pabrėžta, kad prie tyrimo būtina pridėti medžiagą, kurios pagrindu pati policija skyrė nuobaudą vienam iš atmintį praradusių patrulių.

Teismas įpareigojo tęsti tyrimą, kurį R.Matevičius nutraukė skubotai ir neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių.

Nuslėpti faktai

Praėjus vos trims savaitėms po šios triuškinamos teismo nutarties A.Žukauskaitė gavo dar vieną nutarimą, kuriuo prokuroras R.Matevičius ir vėl nutraukė tyrimą, nes esą "nepavyko surinkti pakankamai duomenų", įrodančių nusikaltimą.

Tiesa, byla buvo šiek tiek kosmetiškai papildyta. Pavyzdžiui, praėjus aštuoniems mėnesiams po įvykio režisierės bičiulio paprašyta atpažinti užrašų knygelę, kurioje patrulis įrašė kyšio sumą. Deja, vyriškis nepasižymi fenomenalia fotografine atmintimi, todėl jam ši užduotis buvo neįveikiama. Vos kelias minutes beveik prieš metus bendravusių asmenų akistata taip pat jokių rezultatų nedavė. Tačiau keisčiausia, kad šią tyrimo imitaciją aprašęs prokuroras ir dabar nė neužsiminė apie duomenis, į kuriuos jo dėmesį primygtinai bandė atkreipti ikiteisminio tyrimo teisėja. 

R.Matevičiaus nutarime visiškai nutylėti faktai, kuriuos nustatė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas: kad tuo metu, kai režisierė pranešė apie kyšį, patruliai tikrai buvo sustabdę jos bičiulio automobilį, pasikvietė vairuotoją į savo visureigį, bet jokios baudos neskyrė. O juk ir mašinos durelės lyg tyčia varstėsi taip, tarsi labai norėtų papasakoti, kaip A.Žukauskaitės bičiulis ėjo skolintis pinigų kyšiui...

Režisierė, pasiryžusi žūtbūt demaskuoti atkakliai dangstomus kyšininkus, pasiruošė skųsti ir šį prokuroro nutarimą.

Susipažinti su medžiaga - uždrausta

Prieš sėsdama rašyti skundo moteris paprašė prokuroro leisti susipažinti su nutraukta byla, mat norėjo savo akimis įsitikinti, kad patrulių automobilio durelės patvirtina jos liudijimą. Tačiau netrukus gavo R.Matevičiaus pasirašytą atsakymą, jog tokios teisės neturi, nes... nėra proceso dalyvė.

"Aš pranešiau apie kyšį, kaip visur nuolat siūloma, parašiau pareiškimą, sąžiningai daviau parodymus, be to, jaučiuosi nukentėjusi, nes tas reketas mane pažemino moraliai. Ir vis tiek nesu proceso dalyvė?" - stebisi režisierė, įtarianti, kad prokuroras iš jos tiesiog tyčiojasi. O gal juokauja? 

Prokuroras skleidžia šmeižtą?

Bet iš atsakymo, kurį LŽ žurnalistei po ilgų vargų pavyko išpešti iš prokuratūros, paaiškėjo, kad prokuroras nusiteikęs labai rimtai. Į klausimą, kodėl A.Žukauskaitei nebuvo suteiktas nukentėjusiosios statusas, R.Matevičius per atstoves spaudai atsakė:

"Pripažinti A.Žukauskaitę nukentėjusiąja nėra juridinio pagrindo, kadangi pati A.Žukauskaitė atliko neteisėtus kriminalinius teismo nesankcionuotus veiksmus, t. y. papirko neįvardytus, nenustatytus policijos pareigūnus. Todėl galima kalbėti tik apie A.Žukauskaitės kaip įtariamosios statusą. Tačiau patraukti A.Žukauskaitę baudžiamojon atsakomybėn pagal LR Baudžiamojo kodekso 227 str. (papirkimas) negalima, kadangi LR Baudžiamojo kodekso 227 str. 5 d. aiškiai pasakyta, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai apie tai savanoriškai praneša teisėsaugos institucijoms."

Kitaip tariant, režisierę, kuri su patruliais visai nebendravo ir sėdėjo kitame automobilyje, o sužinojusi, kad buvo ne sumokėta bauda, bet duotas kyšis, apie tai išsyk pranešė, prokuroras nepasigėdijo pačią apkaltinti kriminaliniu nusikaltimu. Jokia nekaltumo prezumpcija nuo tokio į viešumą paleisto pareiškimo jo nesulaikė.

Ką pasakytų Agata Kristi

Į dalį klausimų, kuriuos LŽ, kaip įprasta, raštu nusiuntė per Generalinės prokuratūros (GP) spaudos tarnybą, prokuroras atsakė tyla. Bet į redakcijos paštą buvo atsiųstas keistas prierašas, primenantis įspėjimą: "Norint skelbti nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenis, būtinas rašytinis prašymas tyrimui vadovavusiam prokurorui."

Tačiau jokiuose teisės aktuose nėra pasakyta, jog žurnalistai privalo rašyti prokurorams kokius nors prašymus. Priešingai, visada pabrėžiama, kad klausimai turi būti siunčiami tik per spaudos tarnybą, nes jos pareiga teikti pareigūnų atsakymus. Nepaisydama to ši tarnyba kelias dienas reikalavo, kad LŽ žurnalistė rašytų R.Matevičiui kažin kokį prašymą, be kurio jis esą negalįs atsakyti į klausimus.

O štai paslaptys, kurių be specialaus prašymo nesutiko išduoti prokuroras: ar tyrimas patvirtino faktą, kad A.Žukauskaitės bičiulis buvo du kartus įlipęs į patrulių automobilį? Jei taip, bet pareigūnai neskyrė baudos, ar buvo nustatyta, kokiu tikslu jie bendravo? Tačiau tai, anot GP, yra ikiteisminio tyrimo paslaptis.

Į klausimą, kodėl nutarime nė žodžiu neužsimenama apie faktus, kuriuos nustatė Vyriausiasis policijos komisariatas, prokuroras atsakė, kad policija vertino tarnybinius nusižengimus, tuo metu jis tyrė nusikalstamą veiką. O duomenų apie dureles nepaminėjo todėl, kad jie, anot R.Matevičiaus, "neturi įrodomosios vertės".

Ką tokiu atveju patartų Agata Kristi? Jeigu tikrai norite sumedžioti kyšininką - nufilmuokite, kaip jis ima pinigus (kupiūros turi būti matyti aiškiai, dideliu planu), atlikite kratą ir akistatą, paimkite pirštų atspaudus bei parodymus, o šį procesą būtinai užfiksuokite su antstoliu. Ir tada - ieškokite. Bet ne moters, o prokuroro.

Padėka

Tuo metu Pavilnio gyventojai susidomėję stebi A.Žukauskaitės karą su kyšininkais. Mat ten, kur stovėjo patrulis, visą praėjusią žiemą tarp pusnynų juodavo žemė, o į parduotuvę užsukę vairuotojai spjaudėsi, kad iš jų ir vėl paėmė duoklę. Beje, pati režisierė buvo suradusi dar vieną liudininką.

"Kai papasakojau kaimynui, kad įskundžiau policininkus, šis sako: "O, jie ir iš manęs paėmė. Pasivijo prie miško, už kelių kilometrų nuo pervažos. Aš jiems sakau: "Vyrai, turiu tik 20 litų." Tada paėmė mano piniginę, išvertė, pažiūrėjo, ar neturiu paslėpęs daugiau, ir paėmė." Prašau to kaimyno - liudyk, o jis: "Niekada gyvenime. Aš, - sako, - esu dėkingas jiems, kad iš manęs tik tiek paėmė..." - prisimena A.Žukauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"