TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

L. Graužinienė: atsakomybę turės prisiimti ministras, padaręs daugiausiai klaidų

2015 05 21 11:25
Loreta Graužinienė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad dėl klaidų vykdant nukritusio lėktuvo bei pilotų paieškos ir gelbėjimo operaciją atsakomybę turės prisiimti ministras, kurio sistemoje padaryta daugiausiai klaidų.

Pasak parlamento vadovės, išsiaiškinti, kuriai ministerijai - Krašto apsaugos ir Susisiekimo - krenta didesnė atsakomybė, turėtų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes ir politinę atsakomybę turi prisiimti ministras, kurio sistemoje buvo padaryta daugiausiai klaidų, ar Susisiekimo ministerijos, ar Krašto apsaugos ministerijos“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Pasak Seimo pirmininkės, NSGK planuojama pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl gelbėjimo operacijos.

„Seime šiandien bus teikiamas projektas dėl parlamentinės komisijos sudarymo, pavedant NSGK, esu įsitikinusi, kad tyrimo metu bus išsiaiškinta, kieno atsakomybė buvo didesnė. Esu įsitikinusi, kad vien dėl to, kad taip atsainiai politikai, ministrai žiūrėjo į šitą įvykį, jie turi prisiimti atsakomybę. Pirmiausia reikia nustatyti atsakomybės ribas, tikiu, kad ministrai patys yra tiek atsakingi ir sąmoningi, kad patys prisiims atsakomybę“, - pabrėžė parlamento vadovė.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas į klausimą, ar ketina atsistatydinti, kol kas atsakyti neskuba.

„Būtų gerai, kad mes visi turėtume vienodą informaciją, įsigilintume ir tada priimtume sprendimą, ką reikia daryti. Nes dabar labai daug padrikos informacijos, viena su kita persidengia“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė J.Olekas.

„Iš tikrųjų labai nelaimingas atsitikimas, turbūt galima sakyti, kad žuvo du Lietuvos pilotai, todėl tikrai reikėtų viską įsivertinti ir tada priimti sprendimus“, - pridūrė Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Šeštadienį vakare dingęs virš Baltijos jūros skridęs lietuvių lėktuvas „An-2“ rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto vaizdo kamera, pilotų kol kas nebuvo rasta.

Gelbėjimo operacijos kritikai teigia, kad lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai, ji vyko nekoordinuotai, buvo prarastos brangiausios valandos, kad būtų išgelbėti žmonės.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos atstovai tvirtina, kad gelbėjimo operacija vykdyta tinkamai. Krašto apsaugos viceministro Antano Valio teigimu, buvo aktyvuotos buvo visos pajėgos.

„Švedai žinojo, kad išskrido „An-2“, reaguojant į informaciją, į teritorijų sankirtos vietą, kur buvo lėktuvo paskutinė žinutė, išsiųstas lėktuvas „L-410“ ir sraigtasparnis „M-8“. Mūsų žiniomis, švedai taip pat pasiuntė du lėktuvus ir vieną sraigtasparnį. (Lietuvos pajėgos) išskrido šeštadienį 18.56 val., kaip mane informavo. Iš karto vykti į paieškos regioną buvo paruošti karinių pajėgų laivai „Jotvingis“ ir „Šakiai“. „Jotvingis“ išplaukė 20.13 val., „Šakiai“ - 21.38 val., šeštadienio vakarą ta vieta buvo apžiūrinėjama iki sutemų. Suprantama, kad laivai į tą vietą nuvyko sutemus, mane informavo, kad su prožektoriais buvo labai sunku matyti, ir nepavyko kažką labai gerai ištirti. Sekmadienį iš ryto paieška tęsėsi“, - trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje operacijos eigą pristatė viceministras.

Jis taip pat sakė, jog apie „An-2“ skrydį buvo sulaukta žinios ir iš Rusijos.

„Rusijos aeronautikos tarnyba susisiekė su Lietuvos aeronautikos tarnyba ir informavo, kad lėktuvas tame taške pasuko į šiaurę ir švedai pagal tą informaciją pradėjo tikrinti teritoriją link Gotlando salos, mes tai pat ten išsiuntėme žvalgyti sraigtasparnį ir lėktuvą“, - sakė viceministras.

Klausiamas, kodėl sekmadienio vakarą paieškos ir gelbėjimo operacija buvo nutraukta, A.Valys tvirtino, kad buvo prastos oro sąlygas, o tuo metu žvalgyta teritorija jau buvo ištirta.

„Sekmadienį pradėjo blogėti oras, gūsiai pasiekė iki 20 metrų per sekundę, o švedai patvirtino, kad greičiausiai, ne šimtu procentu, kad pilotai turėjo gelbėjimosi liemenes ir išgyvenimo kostiumą, taip pat galbūt nedidelį plaustą arba valtį. Vėliau dėl pablogėjusio oro ir tikslios paieškos vietos nebuvimo, vakarėjant, buvo sustabdyta paieška, ir vadovaujantis tomis prielaidomis, kad užsidėjus kostiumus išgyvenimo laikas 7-8 valandos, o buvo praėjusios 36 valandos nuo to laiko, buvo nuspręsta sustabdyti paiešką“, - aplinkybes, kuriomis nuspręsta nutraukti paiešką, nurodė Krašto apsaugos ministerijos atstovas.

Šeštadienio vakarą dingo virš Baltijos jūros skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“, 17.20 val. turėjęs leistis Klaipėdos aerodrome. Karinių oro pajėgų budėtojai Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“ gavo šeštadienį apie 18 val., pranešė Krašto apsaugos ministerija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"