TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

L. Graužinienė: „Vyriausybė Seimui nenurodinės“

2015 09 16 6:00
Loreta Graužinienė: "Dažnai premjeras ir ministrai socialdemokratai naudoja tiesioginio spaudimo priemonę. Tačiau dirbame ir tikrai baigsime kadenciją." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Premjero Algirdo Butkevičiaus ministrams duotą nurodymą pasirūpinti, kad naujasis socialinis modelis Seime būtų palaimintas iki gruodžio vidurio, parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė įvertino kaip įgaliojimų viršijimą. Jos teigimu, Vyriausybė nenurodinės Seimui, kada ir kokius įstatymų projektus priimti.

Nors valdančiojoje koalicijoje esama tam tikros įtampos ir dažno socialdemokratų diktato, L. Graužinienės nuomone, šiai daugumai pavyko nemažai nuveikti. Ji įsitikinusi, kad trejus metus dirbanti koalicija likusią kadencijos dalį išsilaikys.

Apie prasidėjusį naująjį politinį sezoną, socialinį modelį, pabėgėlius, koalicijos partnerių santykius - „Lietuvos žinių“ interviu su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

Apsispręs dėl referendumo

– Prasidėjęs naujas politinis sezonas žada būti karštas ne tik dėl tradicinių einamųjų darbų, bet ir dėl šių dienų aktualijų. Kokius svarbiausius šios Seimo sesijos darbus išskirtumėte?

– Svarbiausias darbas – 2016 metų valstybės biudžeto priėmimas, dėl jo bus daug politinių diskusijų. Koalicijos partneriai turi savo nuomonę, kokias priemones reikėtų įgyvendinti. Pavyzdžiui, Darbo partija kalba apie didesnį minimalios mėnesio algos pakėlimą, nei siūlo premjeras. Manome, kad tai reikia daryti dukart: nuo sausio ir nuo liepos. Taip pat turime dar kartą diskutuoti ir rasti pinigų pensijoms kelti.

Kitas svarbus darbas - socialinis modelis. Tai yra didžiulis įstatymų paketas, apimantis ne tik Darbo kodeksą. Seimo teisininkai pateikė savo išvadas, dabar belieka laukti Trišalės tarybos galutinių dokumentų. Tada Seimas spręs: pats imsis taisyti pateiktus projektus ar tiesiog Vyriausybė turėtų viską atsiimti, pataisyti ir vėl atnešti į Seimą. Tai techniniai dalykai, bet jie labai svarbūs. Per Seimo pavasario sesiją parlamentui buvo pateiktas Trišalėje taryboje nesuderintas paketas. Dabar nemažai nuostatų keičiasi. Todėl mums tenka dvigubas darbas, nes reikės iš naujo viską įvertinti.

Taip pat turime labai aiškiai apsispręsti, ar bus referendumas dėl dvigubos pilietybės. Jei bus, reikia atsakingai pasiruošti referendumo vykdymo programai, nes svarbu, kad jis įvyktų, žmonės ateitų ir pareikštų savo nuomonę.

Be to, yra nemažai einamųjų darbų. Pateikta daug teisės aktų projektų, reikšmingų kiekvienai sričiai. Išskirčiau klausimą dėl vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus. Mano nuomone, būtų etiška palaukti, kol baigsis tam skirtas terminas, ir tik tada projektus svarstyti Seime.

– Vyriausybė ir profsąjungos nesusikalba dėl socialinio modelio. Nors Vyriausybė projektų iki galo nesuderino su partneriais, premjeras Algirdas Butkevičius reikalauja, kad reikiami įstatymų pakeitimai parlamente būtų priimti per kelis mėnesius. Kokią išeitį matote?

– Manau, kad neteisinga buvo viską iš karto perkelti į parlamentą. Seimas turi vadovautis pateiktu pirminiu projektu. Tie, kurie dirba, rūpinasi šeimomis, nežino mūsų įstatymų peripetijų, išgirs, kad projektas pateiktas, ir vėl bus nesusikalbėjimo. Todėl man, kaip parlamento vadovei, idealiausia būtų, jei Vyriausybė atsiimtų socialinį modelį, jį pataisytų pagal Trišalės tarybos sutarimą. Nuostatas, dėl kurių esama nesutarimų, ji gali palikti, parlamente viską tikrai išdiskutuosime. Mūsų tikslas – išklausyti visas šalis ir priimti geriausius sprendimus.

– Ar realu, kad socialinis modelis Seime būtų priimtas iki gruodžio 10 dienos?

– Pirmiausia, premjeras viršijo savo įgaliojimus nurodęs ministrams, kad įstatymas turi būti priimtas. Pagal Konstituciją Vyriausybė nenurodinėja parlamentui, kada ir kokius projektus priimti. Kita vertus, iki socialinio modelio priėmimo – dar labai tolimas kelias.

Jeigu bus nuspręsta, kad darbą reikia atlikti šią rudens sesiją, atsakingi komitetai - Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos - kitais klausimais beveik neturės laiko dirbti. Jei bus geranoriškai sutarta, tiek Seimo nariai, tiek darbuotojai skirs daugiau laiko, ir bus galima viską baigti prieš Kalėdas. Tačiau nesu tuo tikra. Mano požiūriu, svarbiausia - ne kada, o kokybė, kad teisės aktų nereikėtų taisyti.

– Neabejotina, kad darbo santykių reguliavimo revizija yra reikalinga. Tačiau profsąjungos kritikuoja socialinio modelio nuostatas, siaurinančias darbuotojų teises ir socialines garantijas. Ar įžvelgiate, kad siūlomas naujas Darbo kodeksas gali turėti ir neigiamų pasekmių?

– Ir esant dabartiniam Darbo kodeksui turime neigiamų pavyzdžių. Viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo informacija apie įvairias situacijas, kai nepaisoma darbuotojų teisių. Randama įvairiausių būdų neišmokėti išeitinių išmokų ir pan. Todėl nemanyčiau, kad padėtis pablogėtų dėl naujo kodekso ir kitų teisės aktų priėmimo. Be to, socialinio modelio turinys dar labai keisis, nes kiekvienas politikas yra laisvas teikti savo siūlymus.

Pabėgėlių skaičius - negalutinis

– Pagal Europos Komisijos siūlymą Lietuva per kelerius metus turėtų priimti per 1 tūkst. pabėgėlių, o jų srautui į Europą nemažėjant šis skaičius dar didėtų. Tačiau iki šiol nėra net preliminaraus plano, kaip būtų priimami, apgyvendinami ir integruojami atvykėliai. Kodėl trypčiojama vietoje?

– Pasakysiu atvirai – situacija bloga. Taip yra todėl, kad nėra vienos institucijos, kuri viską koordinuotų. Su pabėgėlių priėmimu susiję klausimai apima sritis, kurias kuruoja daugiau nei pusė ministerijų. Jeigu programas kurs atskiros ministerijos, paskui vienu dokumentu Vyriausybė viską patvirtins, bus neaišku, kas prižiūrės vykdymą, nebus sistemos. Kai nėra sistemos, nėra ir tvarkos.

Mano požiūriu, pirmiausia turi atsirasti atsakinga institucija, naujos kurti tikrai nereikia. Išplėtus funkcijas, teises ir galimybes pabėgėlių klausimais galėtų rūpintis Migracijos departamentas.

Pritariu prezidentės žodžiams, kad negalime ilgai laikyti pabėgėlių uždaruose centruose. Tokiu atveju negalėsime suteikti vaikams visavertės galimybės mokytis ir tobulėti, šeimoms - greičiau įsitraukti į mūsų visuomenę. Institucija, kuri viską koordinuotų, yra gyvybiškai reikalinga. Tada būtų lengviau dirbti ir ministerijoms, ir Vyriausybei. Be to, ir į Lietuvą atvyksiantys žmonės, mūsų visuomenė geriau jaustųsi. Tikiuosi, kad šis klausimas greitai bus išspręstas. Juolab kad minimas pabėgėlių skaičius tikrai nėra galutinis.

– Ką manote apie pabėgėlių atvykimą į Lietuvą, įsitraukimą į mūsų visuomenę? Ar turite kokių nors būgštavimų?

– Turiu nuogąstavimų dėl priešiškai nusiteikusių ir negerų ketinimų turinčių žmonių, kurių didžiuliame pabėgėlių sraute tikriausiai yra. Reikia stengtis rasti kuo daugiau priemonių, kaip juos galėtume atpažinti. Reikia nepamiršti, kad tie žmonės nepateiks asmens dokumentų su biometriniais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti. Todėl šiuo atveju reikia ieškoti netradicinių būdų, kaip įvertinti tuos žmonės. Tam turi dirbti specialistai, glaudžiai bendradarbiauti Valstybės saugumo departamentas ir kitos struktūros, pasitelkdamos net tų kraštų žinovus.

Tačiau tikrai nereikia bijoti tų šeimų su vaikais, kurios atvyks ir taikiai gyvens. Turime padėti žmonėms, neturintiems ką valgyti, pastogės. Pagaliau jiems reikia atjautos ir ramybės, nes tai pabėgėliai iš karo zonos.

Finansinių galimybių yra

– Finansų ministerija sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę. Esama nemažai išorės grėsmių, pradedant nestabilumu Rytuose, baigiant lėtu Europos Sąjungos šalių ekonomikos atsigavimu. Kaip mums atsilieps santūresnis ūkio augimas? Ko galime tikėtis kitąmet?

– Tokios prognozės dar nereiškia, kad į biudžetą surinksime mažiau pajamų. Neseniai man pateikė pajamų surinkimo skaičius, jie nuteikia optimistiškai. Nebūtinai, ekonomikos augimui mažėjant, mažėja pajamos. Ekonomikai, finansams būdingi ciklai, jie turi "prasisukti", kad valstybė iš tikrųjų pajustų kritimą. Todėl didelės įtakos 2016 metų biudžetui nematyčiau.

Tačiau jeigu padėtis nesikeis, 2017-2018 metai bus sunkesni. Todėl visada kalbu, kad esant galimybei turime padėti žmonėms dabar, nes situacijai negerėjant mūsų užduotis bus išlaikyti esamą padėtį. Šiandien dar turime tokių galimybių.

– Nuo kitų metų 25 eurais ūgtelės minimali mėnesio alga (MMA), ketinama didinti pensijas. Tačiau pagal šiuos rodiklius vis dar gerokai atsiliksime net nuo kaimynių Baltijos šalių. Kas lemia tokią disproporciją? Kada gyvenimo lygis priartės prie vakarietiškų standartų?

– Ne kartą sakiau, kad MMA reikia kelti spartesniu tempu. Kėlimas buvo dirbtinai stabdomas, kad nepakistų mūsų finansiniai rodikliai prieš įsivedant eurą. Dirbtinis pristabdymas ir sukėlė tokį efektą. Kitos valstybės po truputį nuosekliai kėlė algas, pensijas.

Esu įsitikinusi, kad 325 eurų MMA nepakanka. Kitais metais būtinai turime du kartus pakelti minimalią algą. Tai padarę, jau turėtume galvoti: visiems ar atskiroms grupėms padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Šio rodiklio irgi negalime pamiršti, tačiau dar reikia skaičiuoti, tartis.

Patenkinta V. Mazuroniu

Šios kadencijos Seimas pasiekė finišo tiesę. Kaip artėjantys parlamento rinkimai veiks politikus, Seimo ir Vyriausybės darbą?

– Tikiuosi, kad Seimo rudens sesija bus darbinga, nes yra daug diskusinių klausimų, kurių nesiečiau su rinkimais, jie numatyti Vyriausybės programoje. Tačiau su rinkimais susijęs postūmis visada būna, šįkart jis irgi neišvengiamas. Bus įdomu.

– Retsykiais apsipykdamos valdančiosios partijos kartu dirba jau trejus metus. Kaip vertinate koaliciją, jos veiklą?

– Pavyko nuveikti nemažai. Pavyzdžiui, socialinis modelis. Dvejus metus daug dirbta, kad būtų pateiktas sisteminis požiūris. Per 25 metus tai pirmas toks proveržis.

Savo atliktų darbų programos vertinimą tikriausiai pateiksime rugsėjo-spalio mėnesiais. Turbūt visos partijos, Vyriausybė dar kartą peržiūrės, ką dar reikia padaryti, ko atlikti jau neįmanoma.

Būčiau nesąžininga, jei sakyčiau, kad viskas koalicijoje einasi kaip svietu patepta. Ne visada mūsų didieji partneriai socialdemokratai nori girdėti kitus koalicijos narius. Dažnai premjeras ir jų ministrai naudoja tiesioginio spaudimo priemonę: esą atnešėme įstatymo projektą iš Vyriausybės, o jūs privalote priimti. Nors jie privalo ateiti, paaiškinti, diskutuoti. Atviresnės, nuodugnesnės diskusijos tikrai pritrūko. Tačiau dirbame ir tikrai pabaigsime kadenciją.

– Darbo partijai vadovauja neseniai į jos gretas įsitraukęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Ar jis pateisino jūsų lūkesčius?

– Nesu partijos vadovybėje, bet vis daugiau bendraujame. Dažnai esu kviečiama ir dalyvauju partijos valdybos posėdžiuose. Man tikrai patinka pirmininkas. Kuo toliau, tuo mano sąžinė tampa ramesnė, kad laiku atsistatydinau iš partijos pirmininkės pareigų. V. Mazuronis yra ryžtingas, žino, ko nori, vyksta išsamios diskusijos, kristalizuojasi sprendimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"