TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

L.Kasčiūnas: jeigu nenumatomos sankcijos Rusijai, derybų nė nesitikėkite

2014 03 04 13:10
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rusijos mėginimai įtikinti, jog kariuomenę į Ukrainos teritoriją įvedė tam, kad apgintų tenykščių rusų interesus, kuria prielaidą rusų „gynimui“ ir, tarkime, Lietuvoje. Reikalinga aiški pasaulio lyderių pozicija, jog tautinių mažumų interesų gynimas tokiu būdu neleistinas. Būtų puiku, jeigu ir patys Lietuvos politikai šios pozicijos nesilpnintų.

„Jeigu Vakarai ir kitos politinės jėgos pakibs ant šito kabliuko – tos vadinamos tėvynainių koncepcijos ir rusakalbių tariamo teisių gynimo, – ir šis argumentas, tarkime, atsiras ant derybų stalo, tai bus precedentas. Kaip ir Kosovas tapo precedentu Rusijai vėliau pripažinti Abchazijos Pietų Osetiją. Taigi, turi būti aiški Vakarų „raudonoji linija“. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra 5 mln. rusų. Ir jeigu pasigirsta kalbų, kad Krymas yra rusiškas, tai gal Manhaimas yra daugiau ne vokiečių, o turkų su kurdais, tad turkai turi teisę jį „ginti“? Reikia nubrėžti aiškią liniją ir baigti su tomis tėvynainių koncepcijomis. Tai svarbu ir latviams, ir mums“, – komentavo Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas.

Antradienį Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė nepritariantis siūlymams įvesti sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš kaimyninę Ukrainą, nes dėl to nukentėtų verslininkai, - naujienų agentūra BNS citavo LRT radijo laidoje pasisakiusį premjerą. Politologo L.Kasčiūno vertinimu, aptariamame kontekste tai tikra meškos paslauga visai tarptautinei diplomatijai. „Iš premjero supratau, kad jis rūpinasi verslo reikalais, tačiau tokie pasisakymai silpnina atgrasymo galimybę. Jeigu ir amerikiečiai, anglai, vokiečiai pradėtų kalbėti, kad sankcijų nereikia? Tuomet rusai niekur ir nesitrauks. Tokiu būdu prisidedame prie atgrasymo politikos – spaudimo rusams pasitraukti, sustoti, nevažiuoti toliau – silpninimo. Kertame šaką, ant kurios patys sėdime“, – sakė politologas. L.Kasčiūnas taip pat mano, jog premjeras yra teisus, sakydamas, kad turi likti galimybių deryboms, tačiau turi būti nurodoma ir alternatyva deryboms, jeigu rusai į jas nesileistų: „Jeigu derybų nebus, tuomet turi laukti antras scenarijus – sankcijos. O jeigu iš anksto pasakai, kad sankcijų nebus, tai apie kokias derybas gali būti kalbama? Viską reikia labai gerai pasverti“.

Primename, kad Lietuvos Prezidentės spaudos tarnybos oficialiu sekmadienio pranešimu, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijos sutampa dėl planuojamų priemonių Europos Sąjungos (ES) ir NATO lygmenyje. Pasak prezidentės, šioje sudėtingoje situacijoje transatlantinė bendrija turi derinti pozicijas ir veikti kartu. ES ir NATO turi pasiųsti aiškų signalą, kad visi, taip pat ir Rusija, privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir jų laikytis. Reaguodamas į premjero pareiškimą dėl sankcijų Rusijai netaikymo, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius išplatino pranešimą, jog apgailestauja dėl A.Butkevičiaus nuostatos nepalaikyti sankcijų Rusijai taikymo. „Tokia premjero pozicija kertasi su Vakarų partnerių pozicija, ypač JAV. Atrodo, kad Ministras Pirmininkas nesupranta, jog šiuo metu reikia kovoti ne su Seimo opozicijos lyderiu, o su Rusijos veiksmais okupuojant Ukrainos teritoriją“. A.Kubilius kategoriškai pasisako, kad Lietuva ir Vakarai turi rengti vizų draudimo, ekonominių, prekybos ir kitų sankcijų Rusijai paketą, jeigu artimiausiu metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatšauks paskelbtos karinės invazijos į Ukrainą grėsmės.

Reikia aiškios pozicijos dėl krašto gynybos

Vieningas ir tvirtas Lietuvos politikų sutarimas būtų svarbus ne tik įvaizdžio ir diplomatijos prasme, bet ir planuojant tolesnę krašto apsaugos strategiją. Lietuvos krašto apsaugos būklė ne be priekaištų, finansavimas menkas. Pridedant ir tai, kad pati šalis nevykdė kai kurių įsipareigojimų NATO, pozicijos silpsta dar labiau. Bent jau vieninga politikų pozicija galėtų įtikinti sąjungininkus, jog Lietuva nusiteikusi būti visaverte partnere.

Prieš priimama į NATO, Lietuva gynybos išlaidoms įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Niekada to nepadarė. Ar ji laikoma visaverte Aljanso nare, besilaikančia sutarties? „Kalbant bendrai, ne konkrečiai apie Ukrainos situaciją, Lietuva eilę metų NATO partnerėms siuntė aiškią žinutę: norime daugiau NATO politinio ir karinio matomumo šalyje. Vis dar esame nevisavertis narys, norime, kad būtų pratybos pagal 5 straipsnį, būtų neterminuota oro policijos misija ir panašiai. Tai, kiek mes prie visų šių norų skiriame patys savo šalies saugumui, rodo, kad esame visiškai neadekvatūs. Sutartyje numatyta, kad valstybė turi pirmiausia gintis, tad reikia investicijų į savo gynybą, saugumą, o ne tik tikėtis, kad tave gins. Reikia įrodinėti, kad bent pradžioje esi pajėgus gintis, o tavo kariuomenė nėra tik valgyklai užimti ir pinigus pravalgyti. O mums kariuomenę reikia ne tik palaikyti, bet ir ją apskritai kurti; ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje gynybai reikėtų turėti bent 1,2-1,4 proc. BVP. O mes kalbame tik apie 0,7-0,8 proc.“, – situaciją komentavo politologas.

L.Kasčiūnas sako, kad NATO „mūsų neišmes“, tačiau kyla grėsmė, jog pradės žiūrėti kaip į nenorinčius nieko investuoti, bet besinaudojančius visais organizacijos pajėgumais ir privalumais. „Įsipareigojimai yra aiškūs – narė turi aktyviai siekti dviejų procentų. Pradėkime nors nuo 0,85, 0,9, 1 proc. manau, dabar kaip tik laikas pereiti nuo kalbų prie darbų ir atitinkamai programuoti kitų metų biudžetą. Tai taip pat yra tam tikras atgrasymo momentas, siunčiama aiški žinutė, kad stipriname gynybą“, – teigė L.Kasčiūnas.

Jo manymu, dabartinė Ukrainą liečianti padėtis galėtų būti naudinga tuo, kad NATO galimai išsigrynins aiškesnė ateities vizija. Lietuvos pozicija, L.Kasčiūno teigimu, yra ta, kad NATO turi likti prie savo šaknų ir rūpintis gynyba pamatiniu principu „Vienas už visus, visi – už vieną“. Tačiau yra manančių, kad NATO turi ieškoti naujų nišų už savo ribų. Dar kiti mano, kad organizacija turėtų užsiimti ir naujais dalykais – kibernetiniu saugumu ir panašiai. „Natūralu, kad po tokio Rusijos akibrokšto atsiras daugiau supratimo, kad reikia grįžti prie šaknų, stiprintis. Šiuo aspektu tai gali būti naudinga Lietuvai“, – sakė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"