Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

L. Linkevičius: nesusipratimas Lenkijos parlamente išspręstas

 
2016 12 15 13:13
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nesusipratimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, Lenkijos parlamente išspręstas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Parlamentuose gimsta įvairios idėjos, mūsų parlamentuose taip pat, kaip ir tikėjomės, ir ne be pagrindo, kad tas nesusipratimas bus išspręstas, taip ir įvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje sakė L.Linkevičius.

Klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, išbrauktas iš Lenkijos parlamento ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. L.Linkevičius sakė turintis patikinimą iš Lenkijos, kad ši pataisa į darbotvarkę nebegrįš, nors pats projektas dėl totalitarinių režimų bus svarstomas toliau.

„Mūsų ambasadorius šiandien buvo susitikęs su vicemaršalka Terleckiu Varšuvoj, pats tas įstatymas nukreiptas prieš totalitarizmo paminklu, ir jis toliau bus svarstomas, bet šitos pataisos, kurios įnešė sumaištį, yra netinkamos, tas buvo pripažinta ir pasakyta, kad šitas klausimas uždarytas, todėl manau, kad toliau interpretuoti ir neverta“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad siūlymas buvo vieno asmens iniciatyva. „Tai vieno parlamentaro iniciatyva, ką, pas mus nėra parlamentarų, kurie turi iniciatyvų? Nereikia apibendrinti, jei tai būtų bendra valia ar nuotaika, labai neramintų ir būtų visiškai netinkama, bet ta yra pripažįstama kaip klaida, tas buvo pasakyta“, – pabrėžė L.Linkevičius.

Jis sakė, kad pavieniai asmenys, ar jie būtų parlamentarai, ar kiti, nesudrums siekio atkurti glaudesnius Lietuvos ir Lenkijos santykius. „Apie tai buvo kalbama ir ambasadorių susitikime su vicemaršalka, aptarta buvo, kad reikia atkurti parlamentarų ryšius, atkurti tuos formatus, kurie buvo“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie konkrečius žingsnius, ministras sakė, jog svarbiausia – kalbėtis, kad kaimynus pasiektų informacija apie tikrąją situacijos padėtį.

„Mes turėtumėm reguliariai vykdyti ekspertų tarybas, saugumo, gynybos srityje, švietimo srityje, nes yra labai daug klaidinančios informacijos. Aš įsitikinęs, kad mes tikrai pasistūmėjom į priekį ir sutvarkant gimnazijų reikalus, ir atliepiant bendruomenių interesus, bet gana iškreipta informacija perteikiama ir atrodo, kad labai sudėtinga būtų. Reikia susėsti kalbėti faktais ir jie tada eliminuos bet kokias interpretacijas“,– pabrėžė L.Linkevičius.

Klausimas išbrauktas

Iš Lenkijos parlamento posėdžio darbotvarkės išbrauktas klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai.

„Žinome, kad toks klausimas buvo ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje, bet jis nebebus svarstomas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.

Pagal Lenkijos parlamente registruotą siūlymą be komunizmo kita totalitarine santvarka būtų laikomi „fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Kiltų grėsmė atminties ženklams

Lietuvos politikai akibrokštu vadina Lenkijos politikų svarstomą įstatymo pataisą, kuria „lietuviškas nacionalizmas“ prilyginamas totalitarinei santvarkai. Anot jų, ją priėmus kaimyninėje šalyje gali būti pradėti griauti su Lietuva susiję paminklai.

„Tai yra akibrokštas. Bet suvokiant dabartinės Lenkijos valdžios ideologinę prigimtį, prisimenant ankstesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, rezoliuciją dėl santykių su Ukraina istorinių niuansų, tai nestebina. Tai vos ne jų mąstymo tradicija. Jie gyvena lyg apsuptoje tvirtovėje ir, natūralu, mato kitų nacionalizmus, bet savo nacionalizmo nemato“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, priėmus minėtą pataisą, kiltų grėsmė visiems Lenkijoje esantiems su Lietuva susijusiems atminties ženklams.

„Ką reiškia paminklas Antanui Baranauskui? Atsiras kuris interpretuos, kad čia yra lietuviško nacionalizmo propaganda ir reikia nuimti, A.Baranauską iš Seinų krašto istorinės atminties išbraukti. Prasidės manipuliacijos tam tikrais dalykais“, – sakė Lietuvos parlamentaras.

„Manau, kad gali atsirasti tokių interpretuotojų, kad bet koks lietuviškas simbolis bus traktuojamas kaip propaganda“, – teigė jis.

Jam pritarė ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

„Tiesą sakant, Lenkijoje ne visi su tuo sutinka. Matėme Lenkijos Generalinės prokuratūros vertinimą, kuris iš esmės nepritaria tam. Generalinės prokuratūros žmonės supranta, kad tos įstatymas gali turėti pasekmių. Galbūt kokius nors paminklus reikės nugriauti ar lenteles nuplėšti. Jie supranta, kad jiems reikės tą vykdyti“, – sakė jis.

Pagal Lenkijoje svarstomas įstatymo „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ pataisas, totalitarine santvarka būtų laikomi, „ypač fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Pasak Lietuvos parlamentarų, jeigu toks projektas būtų toliau svarstomas Lenkijos Seime, Lietuva turėtų atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms iš Varšuvos.

„Jeigu tai lieka darbotvarkėje ir eina į priekį, aišku, mažiausiai ką galime padaryti – ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms“, – teigė L.Kasčiūnas.

Tokios pat pozicijos laikosi ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

„Jeigu būtų šita pataisa, šis įstatymas priiminėjamas, mes tokiu atveju turbūt turėtume išsikviesti savo ambasadorių, atšaukti jį konsultacijoms, kaip vertinti tokius dalykus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Pasak G.Kirkilo, Lietuva diplomatiniais kanalais jau išreiškė susirūpinimą.

„Ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms yra vienas iš būdų išreikšti savo nepasitenkinimą. Tai, aišku, gana stiprus žingsnis, taip draugiškos Europos Sąjungos ir NATO šalys labai retai tokius žingsnius naudoja. Kita vertus, draugiškos NATO ir ES šalys viena kitos atžvilgiu tokių istorinių vertinimų neteikia. Tai ar užsienio reikalų ministras tą padarys, aš nežinau, tai vienas iš galimų žingsnių“, – teigė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.

Jo vertinimu, politikai neturėtų kištis į praeities vertinimą, tai reikėtų palikti mokslininkams.

„Tiesiog neeuropietiška, man taip atrodo“, – teigė jis.

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Egidijus Vareikis siūlo nesureikšminti lenkų iniciatyvos.

„Man atrodo, reikia palaukti sprendimo. Kad tokia diskusija gali įvykti, ji vyksta, niekur nedingsi, mes irgi labai dažnai svarstome lenkišką šovinizmą ir panašiai. Dabartinė Lietuvos Respublika, kaip suprantu, ten nėra smerkiama, kalbama apie tokį reiškinį kaip lietuviškas nacionalizmas“, – BNS sakė valdančiosios frakcijos atstovas.

Kita vertus, jis pripažino, kad minėtų pataisų svarstymas negerina Lietuvos ir Lenkijos santykių.

„Kad tokia diskusija vyksta, aišku, nieko gero mums ir mūsų santykiams, bet tai demokratijos raidos dalis, negali uždrausti žmonėms turėti tam tikras nuomones, nors kartais nuomonės skaudina, nors ne visada jos teisingos“, – svarstė E.Vareikis.

Jo frakcijos kolega R.Karbauskis įsitikinęs, kad Lenkijos parlamentas minėtų pataisų nepriims.

„Manau, kad tai buvo kažkokia individuali iniciatyva, nes kiek suprantu, ir Lenkijos, ir Lietuvos Seimai yra suinteresuoti gerinti santykius. Kiek turiu informacijos, tai yra, matyt, tiesiog nesusipratimas. (...) Manau, kad niekada mes ir nesulauksime to, kaip fakto“, – teigė jis.

Lenkijos lietuviai : nežinome, ko laukti

Lenkijoje gyvenančios lietuvių tautinės bendruomenės atstovai sako stebintys radikalėjančias valdančiųjų nuotaikas dėl tautinių mažumų ir nėra užtikrinti dėl ateities.

Tokius svarstymus, anot jų, sustiprina parlamente kilusi iniciatyva „lietuvišką nacionalizmą“ prilyginti totalitarinei santvarkai.

„Mes stebime vieną dalyką, kad iš tikrųjų radikalėja nuostatos Varšuvoje, dabartinės valdančiosios partijos gretose, nežinome iš tikrųjų, ko laukti“, – BNS sakė Algirdas Vaicekauskas, vadovaujantis Seinuose įsikūrusiai Lenkijos lietuvių draugijai.

„Mums labai keista, kad pataisose atsirado tokia sąvoka kaip „lietuviškas nacionalizmas“. Nežinia, ką Senato nariai, parodę tokią iniciatyvą, turi omenyje: ar tai yra lietuviški simboliai, ar tai yra Vytis, ar tai yra trispalvė, ar paminklai. Mes nežinome, ar Antano Baranausko paminklas Seinuose nebus gretinamas su lietuvišku nacionalizmu, kuris, pagal įstatymo pataisas, būtų uždraustas“, – teigė jis.

Lietuvių bendruomenės atstovas baiminosi, kad pataisos aprėptų ir kitus memorialus – kryžius partizanams, bet kokius lietuviškus užrašus. Pasak jo, taip pat nerimaujama dėl kylančių iniciatyvų švietimo srityje peržiūrėti istorijos vadovėlių turinį – tai, anot jo, daugiausia paliestų ukrainiečius, bet turėtų įtakos ir kitoms mažumoms, taip pat ir lietuviams.

„Mes girdime tokius signalus, kad gali būti peržiūrėtas vadovėlių turinys, kad ateis kažkokie kontrolieriai ir tikrins mūsų biblioteką. Aš suprantu, kad turi būti uždraustas turinys, kuris skatina nacionalizmą, komunizmą, fašizmą ir kitas totalitarines santvarkas. tai yra suprantama. Bet neįsivaizduoju, kad lietuviškose mokyklose mes negalėtumėme mokyti Lietuvos istorijos (pagal lietuvišką programą – BNS)“, – sakė jis.

Jo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos švietimo programose istorijos mokyme nėra esminių skirtumų, bet yra „tam tikrų klausimų, kur yra skirtingas požiūris iš Lenkijos ir Lietuvos istorikų pusės“. Jo nuomone, skirtingos kai kurių istorinių įvykių interpretacijos, pateikiamos abiejų šalių mokslininkų, kaip tik praturtina moksleivių požiūrį į istoriją ir neturėtų būti painiojamas su lenkų ir lietuvių santykiais.

Kalbėdamas apie Senato iniciatyvą, kuri ketvirtadienį vis dėlto buvo išbraukta iš darbotvarkės, jis sako tikintis, jog „sveikas protas nugalės“.

„Bet jei kilo tokia iniciatyva ir apie tai apskritai kalbama, tai jau yra signalas, kad kažkas vyksta nelabai gerai, nepalankia linkme“, – aiškino jis.

Lenkijos lietuvių bendruomenės Suvalkų skyriaus pirmininkė Teresė Uzdilaitė taip pat tvirtina, kad padidėjusią politinę įtampą dėl kai kurių valdančiųjų pasisakymų junta ir kitos tautinės mažumos.

„Tai atrodo labai grėsmingai. Mes jokių politinių klausimų nekeliame (...). Visi bijo šitos valdžios, nes čia bus vėl ekstremalumų, jaučiame tą. Kitos bendruomenės taip pat tariasi, žiūri, ką čia daryti. Grįžta tas baimingas laikotarpis, kuris buvo „Solidarumo“ laikais. Buvo visko, ir gąsdinimų“,– BNS pabrėžė bendruomenės atstovė.

T.Uzdilaitė sako, kad su vietos lenkų bendruomenėmis Punske, Seinuose, Suvalkuose lietuviai sutaria gerai ir įtampų nejaučia.

„Kartais pasitaiko „skustagalvių“, kurie atkreipia dėmesį, kodėl lietuviškai kalbate. Bet (išpuolių) nėra“, – sako ji.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius BNS ketvirtadienį patvirtino, kad iš Lenkijos parlamento posėdžio darbotvarkės išbrauktas klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai.

Rezoliuciją inicijavo Lenkijos valdančiųjų atstovas parlamentaras Jacekas Kurzępa. Jis yra pirmą kadenciją Seime dirbantis partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys, edukologijos ir sociologijos mokslų daktaras, buvęs žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio visuomeninio judėjimo koordinatorius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"