TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

L. Linkevičius: Ukrainos reformatoriai susiduria su laiko iššūkiu

2015 08 03 11:45
Linas Linkevičius LŽ archyvo nuotrauka

Ukrainoje vykdomos reformos turi būti atliktos kuo greičiau ir šios valstybės politikai susiduria su laiko iššūkiu, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pasak Lino Linkevičiaus, Lietuva ir toliau prisidės prie Ukrainos reformų ir ateityje bendradarbiavimas turėtų tik didėti.

Po susitikimo su Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi L.Linkevičius BNS pirmadienį sakė, kad reformos Ukrainoje turi būti įgyvendintos greitai.

„Labai debiurokratizuotas požiūris, nes tiek ministerija, tiek pats būdas mažinti biurokratiją, landas korupcijai, gerinti verslo aplinką ir naikinti kliūtis, kurių dar vis pasitaiko. Tas požiūris, kad reikia naujų veidų, kurie nesusitepę praeitimi ir supranta reformų spartos svarbą, nes reformos ne tik turi būti įgyvendintos, bet turi būti įgyvendintos greitai, tai tas faktorius yra svarbus“, - BNS sakė L.Linkevičius.

A.Abromavičius interviu LRT televizijai sakė, jog reformoms greičiausiai prireiks dvejų metų. L.Linkevičius teigia, kad kai kuriems pokyčiams objektyviai reikia daugiau laiko, tačiau visgi pokyčių reikia greitai.

„Vyksta lėčiau, bet kai kuriose srityse jie neturės laiko dvejų metų, jie turės anksčiau padaryti. Ir daugelis neturi tiek daug to laiko. Paimkime energingus politikus, kurie dabar įsilieja į Ukrainos gyvenimą kaip Michailas Saakašvilis, kuris ambicingai viską reformuoja, kas vyksta Odesos srityje. Jis vis vien neturi per daug laiko, visi norės matyti rezultatus. Iš tikrųjų kai kurios reformos objektyviai turi ilgiau užtrukti, bet šiuo atveju objektyvumas yra ir laiko faktorius - jis nėra neribotas. Jie susiduria su iššūkiais ne tik turinio prasme, bet ir laiko atžvilgiu“, - aiškino ministras.

L.Linkevičius sakė, kad kai Ukraina apsispręs, kokiose srityse dar Lietuva galėtų jai padėti, bendradarbiavimas turėtų dar išsiplėsti.

„Lietuva tikrai čia nedominuos, nes mes nesame nei tokio dydžio nei ekonominės galios valstybė, kad kažką nulemtume Ukrainos raidoje, bet tai visiškai nereiškia, kad negalime būti naudingi, tai jie puikiai supranta. (...) Neskubinkime šioje vietoje apsisprendimo požiūriu, aš manau, kad ateityje, be jokios abejonės, mes matysime daugiau bendradarbiavimo segmentų nei iki šiol“, - tikino L.Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva gali padėti plėtojant Ukrainos eksporto ir transporto projektus, mažinant biurokratiją, įdiegiant elektroninę vyriausybės veiklą.

„Galimybė yra išnaudoti ir kitose srityse mūsų patirtį - vystant eksporto projektus, transporto arba mūsų elektroninės Vyriausybės veikla, kuri yra viena lyderiaujančių pagal ES duomenis. Tai susiję su tuo, ka daro A.Abromavičiaus ministerija - kovoja su biurokratija, kadangi tai yra kliuvinys verslui“, - teigė L.Linkevičius.

Anot jo, Lietuvos pranašumas tas, kad dažnai šalis sugeba suprantamiau pasidalinti patirtimi nei kitos Vakarų valstybės: „Tai labai svarbu, kad mes ne tik turime kuo dalintis, bet ir tie būdai, kuriais galime dalintis, yra priimtini ukrainiečiams, jie yra suprantami. Tai todėl kartais mes galime paprasčiau tą patirtį perteikti nei Vakarų atstovai, nes gal lengviau susišnekame, lengviau suprantame“.

Lietuva galėtų padėti

Aivaras Abromavičius/AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuva Ukrainai galėtų padėti restruktūrizuojant valstybės rezervą, skatinant eksportą bei patariant dėl Registrų centro veiklos, mano A. Abromavičius.

„Valstybės rezervo restruktūrizavime, neseniai paskyrėme naują vadovą. Kaip ir daugelis mano kadrų politikos pasekmių, tai yra žmogus nedirbęs iki tol valstybės požemiuose. (...) Eksporto skatinimo srityje Lietuva stipriai galėtų padėti“, - pirmadienį po susitikimo su premjeru Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Abromavičius.

Pasak jo, šiuo metu Ukraina sprendžia ar investicijų pritraukimą ir eksporto skatinimą plėtoti per atskiras institucijas kaip Lietuvoje, ar jas sujungti į vieną įstaigą.

„Mes iki šiol nesame iki galo apsisprendę, ar tai turėtų būti dvi skirtingos organizacijos kaip Lietuvoje, ar kaip Švedijoje, Prancūzijoje viena organizacija, daranti abi funkcijas“, - tvirtino A.Abromavičius.

Jo teigimu, vykdyti reformas Ukrainoje nėra paprasta, nes parlamentas palaiko mažiau nei pusę vyriausybės iniciatyvų.

„Kartais parlamente trūksta to palaikymo, nes jis kartais savais reikalais užsiėmęs, tai taip pat demokratijos apraiška. (...) Šiuo metu tik 44 proc. įstatymų, priimtų Vyriausybės, yra palaikomi parlamente“, - sakė A.Abromavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"