TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

L.Meškauskaitė: "Šaltinių apsauga lemia teisę žinoti"

2013 11 18 5:30
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kratos BNS žurnalistės namuose gali būti palygintos su nesena istorija dėl Bendrojo pagalbos centro veiklos - specialistų kadaise pateiktos rekomendacijos nebuvo prisimintos, kol neatsitiko bėda. Teisininkai jau seniai yra išanalizavę, kokių spragų esama įstatymuose, turinčiuose garantuoti žurnalistų profesinį saugumą ir informacijos šaltinio apsaugą. Tik niekas iki šiol neskyrė reikiamo dėmesio jų tyrimams.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams atlikus kratas BNS darbuotojos namuose ir paėmus iš šios naujienų agentūros kelis kompiuterius, kai buvo paviešinta slapta informacija, viešojoje erdvėje ne tik kilo pasipiktinimo tokiais veiksmais banga, bet ir radosi įvairių šio skandalo kilmės versijų.

Apie tai, kodėl žurnalistai ir pareigūnai tuos pačius teisės aktus gali traktuoti skirtingai, kokios yra jų atsakomybės ribos ir ar jos apskritai apibrėžtos mūsų šalies įstatymuose - „Lietuvos žinių“ interviu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja, žiniasklaidos teisės specialiste docente Liudvika Meškauskaite.

Didžiulės spragos

- Kokius istorijos, kai STT pareigūnai ėmėsi veiksmų žurnalistų atžvilgiu, aspektus išskirtumėte ir ką jie byloja?

- Pati istorija jau plačiai aptarta žiniasklaidoje, tad išskirsiu tik tai, kas dar nebuvo pasakyta. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai, kas įvyko, yra gana suprantama. Pareigūnai yra praktikai, iš kurių reikalaujama rezultatų. Jie skaito įstatymą ir vykdo jį pažodžiui. Tokie dalykai, kaip žodžio laisvės garantijos, yra platesnio išsilavinimo dalykas, tai - principinės nuostatos. Taigi pareigūnų lyg ir negalima pateisinti, bet žinant Lietuvoje susiklosčiusią situaciją galima juos suprasti.

O situacija dėl informacijos šaltinio apsaugos yra tokia: iki 2002 metų apsauga buvo absoliuti, vėliau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks teisinis reguliavimas nėra tinkamas, ir teismas gali įpareigoti žurnalistą atskleisti šaltinį esant tam tikroms aplinkybėms. Visuomenės informavimo įstatymas po kelerių metų buvo pakeistas, bet labai deklaratyvia norma - tik įrašyta, kad esant tam tikroms grėsmėms teismas gali įpareigoti žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį. Tačiau nėra jokio mechanizmo, kaip užtikrinti realią apsaugą, kokios tos grėsmės turi būti, kokiomis aplinkybėmis žurnalisto namuose krata negali būti atliekama ir panašiai.

Teisininkai seniai kalbėjo apie šias problemas. Lietuvos teisės institutas atliko tyrimą, paruošė mokslinę studiją, kurią rengiant pareiškiau nuomonę kaip ekspertė. Joje yra specialus skyrelis „Su saviraiškos laisvės užtikrinimu susiję probleminiai aspektai“. Jame rašoma apie nepakankamą informacijos šaltinio apsaugos nuo atskleidimo užtikrinimą. Taigi problemos senos, bet išėjo kaip ir su Bendruoju pagalbos centru. Kol neatsitinka bėda, nelaimė, tol niekas nekreipia dėmesio į specialistų rekomendacijas. Apsaugos mechanizmą išties reikia sukurti, įstatymuose numatyti nuostatas, ar kratos draudžiamos, ar vis dėlto gali būti atliekamos, ir kokiomis sąlygomis, kokia yra žurnalisto atsakomybė, jeigu teismas įpareigoja jį atskleisti informacijos šaltinį, o jis neatskleidžia.

Tokios yra didžiosios spragos, bet, žinoma, ir patiems pareigūnams trūksta supratimo, kas yra žodžio laisvė, informacijos šaltinis. Žiniasklaidos teisė yra dėstoma tik kaip pasirenkama disciplina, daug kas jos nestudijavo. Neturėdami plataus akiračio, pareigūnai gali padaryti klaidų.

- Vis dėlto jeigu kažkas nutekina informaciją, pradėti tyrimą juk reikia ne nuo informaciją paviešinusio žurnalisto?

- Žurnalistas negali būti valstybės paslapties atskleidimo subjektas - jis nėra pareigūnas. Kaltinamas valstybės paslapties atskleidimu gali būti tik tas, kuriam ji patikėta pagal einamas pareigas. Bet mūsų įstatymuose nenumatyta, kad žurnalisto namuose nebūtų galima atlikti kratos, poėmio, susijusio su informacijos šaltinio atskleidimu. Tai yra didžiulė spraga. Šios garantijos turi būti aiškiai įtvirtintos įstatymuose - ne principuose, ne Konstitucinio Teismo nutarimuose.

Galiu pateikti pavyzdį iš advokatų praktikos. Advokatūros įstatyme yra specialus straipsnis, kuris ne tik sako, kad advokatas turi teisę neatskleisti savo kliento paslapties, bet dar daugiau - turi pareigą jos neatskleisti. Numatytos garantijos, kad negalima klausytis advokato telefoninių pokalbių, o jei atliekama krata, tai tik tiek, kiek tiesiogiai nurodyta tai daryti siejant su nusikaltimu. Atliekant kratą turi dalyvauti Advokatų tarybos atstovas. Advokatas negali būti apklausiamas apie savo profesinę paslaptį. Žurnalistų atveju viso to nėra.

Dilema dėl žurnalistų statuso

- Kita vertus, ar esama žiniasklaidos kontrolės spragų, kuriomis žurnalistai ar žiniasklaidos priemonės piktnaudžiauja? Ar žiniasklaida pati pakankamai atsakinga?

- Tai dar viena problema. Galiu retoriškai paklausti. Ar matote, kad žmonės jau nėra jūsų pusėje, piktinasi, vadina "žurnaliūgomis"? Šia tema kalbu jau nuo 1996 metų, žurnalistai įvairiose diskusijose man priekaištaudavo. Tačiau ir jūs turite prisiimti dalį atsakomybės. Kas atsitiko? Po 1996 metų (tais metais parengtas pirmasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso projektas - aut.) žurnalistai pasijuto pasaulio bamba. Labai dažnai jie nepaiso žurnalistų etikos, piktina visuomenę.

Galiausiai yra dar viena problema. Kas šiandien yra žurnalistas? Ar kiekvienas, kuris turi mikrofoną, kiekvienas, kuris rašo? Tad ar visas privilegijas, pavyzdžiui, informacijos šaltinio apsaugos garantiją, reikėtų taikyti visiems? Tai probleminiai klausimai, susiję su žurnalistų statusu. Pavyzdžiui, Italijoje galioja labai griežtas licencijavimo modelis. Gali būti ir kitokių modelių, tarkime, žurnalistų registravimo. Galbūt tiktų Olandijos modelis, kai registruojamos visuomenės informavimo priemonės, ir jeigu esi tokios bendrovės darbuotojas, tas statusas tau taikomas.

- Sunku būtų rasti norinčiųjų kištis į žiniasklaidos reguliavimą, ypač tarp politikų. Juk visi pageidauja būti palankiai atspindėti žiniasklaidoje.

- Politikai ir neturi kištis. Savireguliacija - puikus dalykas. Bet pažiūrėkite, kas su ta jūsų savireguliacija darosi, jeigu vieno leidinio savininkas sugebėjo iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui. Dar yra žurnalistų etikos inspektorius.

Žinoma, man savotiškai gaila agentūros BNS darbuotojos. Kita vertus, manau, kad šis atsitikimas žurnalistams išeis į gera. Buvo užkabintos iš esmės etiškos, kvalifikuotos žurnalistės. Įsivaizduokite, kas būtų buvę, jeigu ši istorija būtų palietusi geltonosios spaudos atstovus. Tokio didelio efekto nebūtume pajutę. Žurnalistų korpusas yra labai susiskaldęs, o šis įvykis juos suvienys ir, tikiu, labiau "iškristalizuos". Žurnalistai galbūt susimąstys, kad jiems irgi tenka socialinė atsakomybė, ir jie negali pažeidinėti etikos.

Siūlo konkrečias pataisas

- Dalis žiniasklaidos atstovų priešiškai sutikto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, taip pat šmeižto ir įžeidimų perkėlimą iš privataus kaltinimo srities į baudžiamąją. Jūsų nuomone, tai - pertekliniai dalykai ar tik nedidelė įžanga į reikiamus pokyčius?

- Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas - atskira ir labai plati tema. Ja domėjausi dar tada, kai buvo siūloma kurti įvairias komisijas ir kone viską riboti. Kalbėdami apie nepilnamečių apsaugą, galime sakyti, kad saugiklius turime, viskas yra palyginti gerai.

Kalbant apie šmeižtą ir įžeidimus reikia pabrėžti, kad tai - įsisenėjusi problema. Tuo institutu labai dažnai piktnaudžiaujama, jis tiesiog išsigimė. Advokatų taryba kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu parlamente yra surengę dvi diskusijas. Viena vyko balandžio 26 dieną. Gvildenome klausimą, kad privataus kaltinimo dėl šmeižto ir įžeidimų tvarka kelia realių problemų. Skandalo dėl STT veiksmų išvakarėse diskusiją pratęsėme. Žiniasklaida nesureagavo, nes buvo labai užsiėmusi minėta istorija. Pasiūlėme konkrečias pataisas, kurios dekriminalizuotų šmeižtą ir įžeidimus. Ir toliau būtų ginamos žmogaus teisės, bet civilinio kaltinimo tvarka, galbūt administracine tvarka, bet ne pačiu žiauriausiu ginklu - baudžiamąja teise. Šie siūlymai gali virsti tam tikrais įstatymų pakeitimais.

- Kaip atrodome Europos Sąjungos ar kitų regionų šalių kontekste vertinant tiek pačios žiniasklaidos atsakingumo, tiek žurnalistų profesinio saugumo užtikrinimo situaciją?

- Visur būna su žiniasklaida susijusių skandalų. Visur tarnybos dirba savo darbą, žurnalistai - savo, jų interesai tam tikrais atvejais skiriasi. Viską turi aiškintis teismas. Strasbūre nagrinėta daug bylų dėl įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį, ir patirtis yra labai įvairi. Tarkime, birželį latvių žurnalistas laimėjo bylą teismui konstatavus, kad toks įpareigojimas buvo nepagrįstas. Yra ir priešingų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Kanadoje ar Australijoje visai nėra informacijos šaltinių apsaugos, yra buvę atvejų, kai žurnalistams net būdavo skiriamas areštas už tai, kad neatskleidė informacijos šaltinių.

- Gal būtų verta trumpai reziumuoti, kodėl informacijos šaltinio apsauga yra tokia svarbi?

- Šiuo klausimu negalima perlenkti lazdos. Informacijos šaltinio apsauga negali būti absoliuti - numatanti, kad žurnalistas jo neatskleis jokiomis aplinkybėmis. Įsivaizduokite atvejį, kai žurnalistui yra atskleidžiama, jog kas nors ką nors ketina nužudyti, o jis neužbėga galimam nusikaltimui už akių. Tačiau jeigu nebus jokių informacijos šaltinio apsaugos garantijų, neturėsime demokratijos. Niekas nepraneš, kad koks nors pareigūnas yra kyšininkas, kad kas nors vagia, nepateiks informacijos apie kitas problemas. Šaltinio apsaugos garantija reiškia, kad bus įgyvendinta žmonių konstitucinė teisė žinoti.

Dar viena bėda - nėra pranešėjų apsaugos. Žmonės, kurie informaciją perduoda ne dėl savo interesų, o nuoširdžiai norėdami padėti valstybei, neturi apsaugos garantijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"