TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

L.Straujuma: „Svarbu veikti kartu“

2014 02 15 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Vilniuje apsilankiusi naujoji Latvijos premjerė Laimduota Straujuma mano, kad mūsų valstybių santykiai yra puikūs, daug ko galime pasimokyti vieni iš kitų. Pavyzdžiui, latviai gali pasidalyti patirtimi įsivedant eurą, o mes – padėti kaimynams pasirengti pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

L.Straujuma patikino, kad tragedija Zuolitūdėje, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės, nepakeitė latvių požiūrio į mūsų šalį ir lietuvius. „Tai, kad „Maxima“ priklauso lietuviams, nereiškia, jog įvykusi tragedija galėtų turėti įtakos abiejų tautų, šalių santykiams“, - duodama išskirtinį interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Latvijos premjerė Laimduota Straujuma.

Gerbia V.Dombrovskio sprendimą

- Pakeitėte premjerą Valdį Dombrovskį, kuris atsistatydino po tragedijos „Maximos“ prekybos centre Rygoje. Kas lėmė, kad sutikote vadovauti Vyriausybei?

- Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad V.Dombrovskis buvo vienas geriausių Latvijos premjerų. Man labai gaila, kad įvyko ši tragedija ir jis buvo priverstas atsistatydinti. Labai gerbiu tokį jo žingsnį. V.Dombrovskio vyriausybėje buvau žemės ūkio ministre. Premjere tapti sutikau jausdama atsakomybę.

Iki naujo parlamento rinkimų liko 8-9 mėnesiai. Labai svarbu išsaugoti ankstesnės vyriausybės politikos kursą. Kalbėdamasi su koaliciją sudarančiomis partijomis informavau, kad ši vyriausybė laikysis fiskalinės drausmės ir tuo laikotarpiu, kai laukia dveji rinkimai, plačiai neatvers biudžeto kišenės, tesėsime ankstesnio ministrų kabineto duotus makroekonominius ir fiskalinius pažadus.

- Į Vilnių atvykote vieno pirmųjų savo užsienio vizitų. Kodėl tam pasirinkote Lietuvą? Kokius klausimus per susitikimus aptarėte su mūsų šalies valdžia?

- Pirmasis mano užsienio vizitas buvo į Taliną, ten susitikau su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais. Viešėdama Vilniuje noriu pabrėžti, kad Latvijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai visada buvo labai geri. Be abejo, esama ir diskutuotinų klausimų, juos šio vizito metu aptarėme su jūsų šalies valdžia.

Pasveikinau premjerą Algirdą Butkevičių su puikiu pirmininkavimu ES Tarybai. Mes dar turėsime šį darbą atlikti. ES Tarybai pirmininkausime kitų metų pirmąjį pusmetį. Prašiau Lietuvos paramos, specialistų pagalbos, kad ir Latvijos pirmininkavimas būtų toks pat sėkmingas.

Iš A.Butkevičiaus sulaukiau siūlymo surengti bendrą Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitikimą. Sutarėme, kad jis galėtų vykti mūsų valstybių pasienyje. Viena susitikimo dalis - Lietuvoje, kita – Latvijoje.

Vienas per vizitą aptariamų klausimų - abiejų šalių bendradarbiavimas, paliesti svarbūs energetikos ir transporto klausimai. Su A.Butkevičiumi aptarėme projektą „Rail Baltica“. Suprantame Lietuvos suinteresuotumą, kad „Rail Baltica“ pasiektų ir Vilnių. Susitarėme, kad šie pokyčiai neturi vėlinti bendros projekto finansavimo paraiškos pateikimo ES. Kitą savaitę Latvijos susisiekimo ministerijoje vyks darbo grupės susitikimas, kuriame bus aptartas bendros įmonės įsteigimas. Tikiu, kad kompromisas bus rastas, ir įmonė bus įsteigta artimiausiu metu.

Taip pat daug kalbėjome apie Latvijos patirtį įvedant eurą. Lietuva pakeliui į euro zoną. Džiaugiamės tuo, kaip Latvijoje buvo įvestas euras, nes pastarosios apklausos byloja, kad 53 proc. gyventojų yra patenkinti jo įvedimu. Pusę metų Latvijoje bus vykdoma kainų stebėsina. Pirmojo mėnesio rezultatai rodo, kad 94 proc. kainų išliko to paties lygio, padidėjo tik 4,8 proc. produktų kainos. Labai sunku pasakyti, ar tai įvyko dėl euro įvedimo, ar dėl bendros kainų augimo tendencijos, susijusios su išteklių kainomis. Labai reikšminga ir tai, kad Latvijos finansų ministras kaip lygus partneris dabar gali sėdėti su kitais euro zonos šalių finansų ministrais ir dalyvauti sprendžiant svarbius finansinius klausimus.

Kaltininkai bus surasti

- Teigiate, kad Lietuvos ir Latvijos dvišaliai santykiai yra geri. Ar įžvelgiate kokių nors problemų?

- Tikrai nematau kokių nors didelių, svarbių problemų. Pavyzdžiui, diskutuojame apie projektą „Rail Baltica", svarstome šį klausimą, tačiau tai tikrai išsprendžiami dalykai ir jie neturi atsiliepti dvišaliams santykiams.

- Tragedija Rygoje buvo labai skaudi. Ar ji kaip nors pakeitė latvių požiūrį į lietuvius ir Lietuvą?

- Galima tvirtai pasakyti, kad tikrai nepakeitė. Tai, jog „Maxima“ priklauso lietuviams, nereiškia, kad įvykusi tragedija galėtų turėti įtakos abiejų tautų, šalių santykiams. Po tragedijos sulaukėme labai didelės aukščiausių Lietuvos pareigūnų paramos. Tikrai nemanau, kad tragedija yra kaip nors susijusi su jūsų valstybe ar lietuvių tauta.

Šiuo metu Latvijoje vykdomas tyrimas, tikrinamos sugriuvusio pastato konstrukcijos, projekto atitiktis normatyviniams aktams. Galiu pažadėti, kad konkretūs kaltininkai – įmonės ar žmonės – bus surasti. Tai bus daroma neatsižvelgiant į žmogaus tautybę.

Siekia energetinės nepriklausomybės

- Dar prieš kelerius metus Baltijos šalys buvo pasiruošusios statyti naują atominę elektrinę. Dabar šis projektas pakibo ore. Kokia Latvijos pozicija dėl naujos jėgainės statybos?

- Kadangi Lietuvoje įvyko referendumas dėl atominės elektrinės statybos, man sunku komentuoti, kokie bus tolesni jūsų šalies veiksmai šiuo klausimu.

Tačiau dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Latvija labai teigiamai žiūri į šio projekto įgyvendinimą. Laukiame ekonominių skaičiavimų, pasiūlymų. Sulaukę rodiklių, juos atidžiai išnagrinėsime.

- Priklausomybę nuo rusiškų dujų Lietuva ketina sumažinti pastačiusi suskystintų gamtinių dujų terminalą. Kaip jūsų šalis siekia energetinės nepriklausomybės?

- Latvijai labai svarbus energetinis saugumas. Šiuo metu mūsų šalies parlamente nagrinėjamas klausimas dėl dujų rinkų liberalizavimo.

Kiek man žinoma, Klaipėdos terminalo plėtotoja „Klaipėdos nafta“ turi kontaktų su Latvijos Inčukalno požemine dujų saugykla. Mes teigiamai žvelgiame į tai, kad dvi privačiame sektoriuje dirbančios kompanijos bendradarbiauja tarpusavyje.

Patenkinti euru

- Minėjote, kad dauguma Latvijos gyventojų patenkinti naująja valiuta – euru. Lietuvoje, kuri ketina įsivesti eurą nuo kitų metų, situacija priešinga – dauguma gyventojų nenori atsisakyti lito.

- Tikrai negaliu tvirtinti, kad ir pernai Latvijoje euro įvedimą palaikė 52 proc. gyventojų. Reikėjo nueiti ilgą kelią apie tai aiškinant. Žmonėms psichologiškai labai sunku atsisakyti savo nacionalinės valiutos, kuri buvo grąžinta atgavus nepriklausomybę. Tačiau ekonominiu požiūriu yra labai svarbu įsivesti eurą.

Euro įvedimo procesas Latvijoje buvo atliktas nepriekaištingai. Gyventojai dvi savaites galėjo atsiskaityti abiem valiutomis. Regionuose buvo organizuotas valiutos keitimas ne tik bankų filialuose, bet ir pašto skyriuose. Latvijos banke latus į eurus bus galima pasikeisti visą laiką be jokių apribojimų. Todėl žmonės neturėjo jokio pagrindo nerimauti, kad nespės pasikeisti valiutos. Šiuo metu 64 proc. verslininkų mano, kad euro įvedimo procesas atliktas puikiai. Kaip tik šiandienos duomenimis, 53 proc. respondentų patvirtino, kad jie jau yra pripratę prie euro.

- Baltijos šalys dažnai susiduria su panašiais iššūkiais ir problemomis. Prisiminkime eurointegracinius siekius, didžiulę ekonomikos krizę. Kokie esminiai dabarties iššūkiai mūsų valstybėms?

- Manau, kad Baltijos šalims reikia labai rimtai pagalvoti apie geresnį tarpusavio veiklos koordinavimą. Yra sričių, kur galime drauge plėtoti daugybę projektų, susijusių su švietimu, kultūra. Tas pats taikytina ir verslui. Kadangi Baltijos šalys nėra didelės, vykstant globalizacijos procesams svarbu veikti kartu. Todėl didesnis mūsų verslininkų bendradarbiavimas būtų labai reikšmingas.

Tačiau norėčiau pasidžiaugti, kad Baltijos šalių santykiai yra puikūs. Turime ko pasimokyti vieni iš kitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"