TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Labdara su politikos kvapu

2016 03 17 6:00
Algis Strelčiūnas: "Norėtųsi, kad visiems politikams per rinkimus būtų sudaromos vienodos sąlygos, ir tie fondai būtų naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį, o ne politikų reklamai.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Apribojus partijų finansavimą juridiniai asmenys nebeturi teisės aukoti nei joms, nei politinės kampanijos dalyviams, o šie tegali tikėtis vien fizinių asmenų aukų. Tačiau dabartinis Labdaros ir paramos įstatymas palieka nišą politikams reklamuotis netiesiogiai ir pritraukti nemažai lėšų į savo vardo fondus.

Įstatymas nedraudžia politikams kurti labdaros ir paramos fondų. Ekspertai kalba apie spragą, kuri neužkerta kelio naudotis šiais fondais ne tik politinei savireklamai, bet ir politinėms kampanijoms finansuoti, tačiau tokių darinių „veidai“ dievagojasi to nedarantys. Esą jie suteikė fondams savo vardus ir pavardes, nes taip lengviau pritraukti rėmėjų lėšų labdaringiems tikslams.

Bet patikrinti, ar politikams iš tiesų rūpi tik kilnūs siekiai, labai sunku, nes dėmesio šių fondų priežiūrai stinga.

Vardas – savo, lėšos – kitų

Seimo narys konservatorius Algis Strelčiūnas įregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurios, anot jo, padarytų galą paslėptai politikų savireklamai ir dar labiau užtikrintų politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą.

Parlamentaro manymu, labdaros ir paramos fondų steigėjais ar dalininkais negalėtų būti politikai ir kandidatai į valstybės politikus, o fondų pavadinimai neturėtų būti siejami su tokių žmonių vardais ir pavardėmis. „Dabartiniai politikų labdaros ir paramos fondai gauna nemažai lėšų iš fizinių ir juridinių asmenų, kurie kartais net yra susiję su politikų vykdomomis funkcijomis. Taip pat pastebima, kad tokių fondų veikla itin suaktyvėja per rinkimų kampanijas. Norėtųsi, jog visiems politikams per rinkimus būtų sudaromos vienodos sąlygos, ir tie fondai būtų naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį, o ne politikų reklamai“, – LŽ sakė A. Strelčiūnas.

Jis pažymėjo, kad dažnai labdarą, paramą ar kitokią pagalbą valstybės politikai ir kandidatai į politikus teikia savo vardu, tačiau tokios paramos šaltinis – fondų rėmėjų, fizinių ir juridinių asmenų, – neatlygintinai suteiktos lėšos ar kitas turtas.

Konservatoriaus įsitikinimu, jo siūlomas draudimas užtikrintų, kad politikai negalėtų finansuoti politinių kampanijų paramos lėšomis, gautomis iš kitų asmenų, ir dangstytis savo įsteigtais, valdomais ar jų vardu pavadintais labdaros bei paramos fondais.

Nieko blogo nedaro

Iš šiuo metu veikiančių beveik tūkstančio įvairių labdaros ir paramos fondų daugiau kaip dešimt galima sieti su Europos Parlamento, Seimo, savivaldybių tarybų nariais. Tai ir Vilniuje registruotas europarlamentaro liberalo Antano Guogos paramos fondas, taip pat sostinėje registruotas Seimo nario „darbiečio“ Artūro Paulausko fondas. Savo vardo fondus turi ir parlamentarai liberalas Gintaras Steponavičius, socialdemokratas Albinas Mitrulevičius, „tvarkietis“ Kęstas Komskis, Alytaus rajono meras konservatorius Algirdas Vrubliauskas.

Pastarasis, pripažinęs, kad jo vardu iš tikrųjų pavadintas labdaros ir paramos fondas, tikino, jog šio fondo steigėjų yra penki. „Mūsų fondo veikla dar tik „įsivažiuoja“. Sau jokios naudos iš jo nematau. Kur kas didesnė nauda turėtų būti žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Kol kas jos dar niekam nesame suteikę, šiemet ketiname tai padaryti pirmą kartą“, – aiškino Alytaus rajono vadovas. A. Vrubliauskas neslėpė, kad rasti rėmėjų, kai fondas pavadintas jo vardu, kur kas lengviau.

Tą patį LŽ tvirtino ir Seimo vicepirmininkas K. Komskis. 2005 metais parlamentaro įkurtas paramos ir labdaros fondas ne tik padeda nelaimės ištiktiems žmonėms, bet ir remia įvairius kultūros, švietimo, sporto, religinius projektus, gyventojų iniciatyvas, Pagėgių krašto rašytojų knygų leidybą. „Į fondo veiklą beveik nesikišu, tik tada, kai reikia pritraukti lėšų. Tuo metu, kai fondas buvo kuriamas, net politikoje nedalyvavau“, – tvirtino jis. Kita vertus, K. Komskis teigė pritariantis siūlymui, kad politikų vardais tokie fondai nebūtų vadinami.

LŽ kalbintas parlamentaras G. Steponavičius neslėpė – jo vardu pavadintas fondas padeda įgyvendinti jo, kaip politiko, tikslus. „Fondas leidžia civilizuotai tai daryti pritraukiant ne valstybės, o rėmėjų lėšų“, – dėstė liberalas. Kartu jis tikino niekada nesinaudojęs fondu kaip savireklamos priemone.

Papildomi politiniai dividendai

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė LŽ pabrėžė, kad politikų įkurti labdaros ir paramos fondai gali būti naudojami ne tik tiesioginiais tikslais, bet ir jų savireklamai, finansinei paramai pritraukti, o gal net pinigams plauti. Nors juridiniams asmenims uždrausta remti partijas ir politines kampanijas, esą jie turi galimybę daryti tai netiesiogiai – per politikų įkurtus paramos ir labdaros fondus. Taip politikai gali tapti gerokai žinomesni, būti dažniau matomi įvairiuose fondų renginiuose. Fondai suteikia jų steigėjams daugiau laiko rodytis viešojoje erdvėje.

„Gal ir nekiltų didelių problemų, jei būtų griežtesnė labdaros ir paramos fondų atskaitomybė. Nei visuomenė, nei žiniasklaida, net teisėsaugos institucijos negali išsamiai ir be didelių pastangų sužinoti, kas ir kiek parėmė konkretų labdaros bei paramos fondą“, – pažymėjo R. Mrazauskaitė.

Pasak jos, taip pat neaišku, kaip reikėtų vertinti politikų pasirodymus jų vardais pavadintų fondų veikloje. Pagal įstatymo raidę tai netraktuojama kaip politinė reklama. Tačiau visi supranta, kad jei viešojoje erdvėje nuolat minimas ir matomas politiko vardu pavadintas fondas, jam tai duoda nemenkų politinių dividendų.

Reikia kitokių saugiklių

Vis dėlto R. Mrazauskaitė neslėpė dvejonių dėl parlamentaro A. Strelčiūno pasiūlymo uždrausti politikams steigti paramos ir labdaros fondus. „Gal tai būtų pernelyg griežta, neadekvati priemonė rizikai suvaldyti. Reikėtų daugiau dėmesio skirti fondų priežiūrai. Norintieji vadovautis aukštos moralės principais turėtų suprasti tokią riziką ir ją suvaldyti, stengtis, kad visuomenei nekiltų abejonių, kodėl yra įsteigtas labdaros ir paramos fondas“, – kalbėjo R. Mrazauskaitė.

Politologas Algis Krupavičius taip pat abejojo, ar reikėtų imtis kardinalių priemonių, nors pripažino, jog dabartinė situacija nenormali. „Vakarų Europos valstybėse įprasta, kad tokius fondus steigia politinę karjerą jau baigę arba greitai iš politinės veiklos pasitrauksiantys asmenys, bet ne aktyviai joje dalyvaujantieji. Lietuvoje kai kada politikui pasitraukus iš aktyvaus politinio gyvenimo netrukus užgęsta ir jo fondo veikla. Todėl politinei bendruomenei derėtų susitarti dėl tokių fondų tolesnės veiklos“, – tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"