TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Labdaros dalybos pakvipo komercija

2011 09 20 0:00
Teigiama, kad labiausiai dėl naujojo mokesčio nukentėtų tie skurstantieji, kurie gauna nemokamo maisto labdaros įstaigų valgyklose.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Ne vienus metus Lietuvos "Caritas" bei labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas" dirbo išvien, kad tūkstančiai varguolių būtų pamaitinti nemokamai. Tačiau dabar jų keliai gali išsiskirti.

"Skyrybų" akstinu gali tapti fondo "Maisto bankas" užmojai iš jo maisto produktus kaip labdarą gaunančių organizacijų nuo spalio reikalauti 14 centų mokesčio už kiekvieną paramos kilogramą.

Smūgis skurstantiesiems

Anot Lietuvos "Carito" atstovo Gedimino Salvanavičiaus, per šios organizacijos tarybos posėdį nuspręsta daugiau nebendradarbiauti su "Maisto banku", nes šio fondo noras pasipelnyti kitų sąskaita yra nepriimtinas, pažeidžiantis solidarumo ir teisingumo principus.

"Maisto bankas" mėgina primesti naujas paramos teikimo sąlygas, kuriose reikalaujama už pristatomus produktus jiems mokėti maisto tvarkymo mokestį. Juk šiuos produktus "Maisto bankas" gauna nemokamai iš prekybos centrų ir gamintojų, šie taip išreiškia savo socialinę atsakomybę. Reikalavimas mokėti už "Maisto banko" atvežamus maisto produktus, kurių galiojimas jau baigiasi, - mėginimas labdarai primesti komercinius principus", - pabrėžė G.Salvanavičius.

Anot jo, "Maisto banko" finansinių problemų sprendimas kitų organizacijų sąskaita skaudų smūgį pirmiausia suduos skurstantiems ir paramą maistu gaunantiems asmenims. Lietuvos "Carito" įsitikinimu, ši ir kitos labdaringos organizacijos negali "pirkti" iš "Maisto banko" maisto produktų, nes tam neturi pinigų. Jei šiam tikslui būtų naudojamos suaukotos lėšos, būtų skriaudžiami ir taip dėl socialinių nepriteklių kenčiantys žmonės.

Labiausiai naujojo mokesčio įvedimą pajustų "Carito" įsteigti vaikų dienos centrai ir vargšų valgyklos. Vien Kaune tokių valgyklų yra dvi, jose kasdien nemokamai maitinami šimtai žmonių.

Turi daug išlaidų

Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" direktorė Deimantė Žebrauskaitė LŽ aiškino, kad įvesti minėtą mokestį maisto produktų gaunančioms organizacijoms paskatino išaugusios maisto surinkimo ir sandėliavimo išlaidos. "Kiekvieną dieną mūsų transportas važiuoja į šimtus parduotuvių, iš kurių pasiimame maisto produktus. Pernai tokiems važinėjimams išleidome 56 tūkst. litų, nes daugelis paramos teikėjų - prekybos tinklų bei gamintojų - ir taip jaučiasi padarę gerą darbą atiduodami maisto produktus. Mūsų reikalas - juos pasiimti, sandėliuoti ir išdalyti organizacijoms", - teigė "Maisto banko" direktorė. Ji pabrėžė, kad vien pernai buvo išdalyta maisto produktų už 10 mln. litų. Šiemet surenkamo maisto dar padaugėjo, jau iki šių metų liepos pabaigos jo buvo išdalyta už 8 mln. litų.

Įkvėpė užsienio patirtis

D.Žebrauskaitės teigimu, jos vadovaujamam fondui dėl bendradarbiavimo naujomis sąlygomis jau pavyko susitarti su dauguma maisto produktus iš jo gaunančių ir įvairias labdaros įstaigas turinčių organizacijų. Tokių yra apie pusantro šimto. Be "Carito", kol kas nenori nusileisti dar keturios maisto produktus kaip labdarą imančios organizacijos. "Tikimės, kad pavyks susitarti ir su jomis. Nesakome, kad jei jos nemokės mokesčio, neduosime maisto produktų. Yra visokių būdų susitarti. Mums reikia ir patalpų maistui dalyti, ir biuro", - sakė "Maisto banko" direktorė.

Anot jos, Lietuva būtų ne vienintelė valstybė, kur panašūs maisto bankai renka mokestį už dalijamą labdarą. Esą paprastai Europoje jis neviršija 20 eurocentų už kilogramą.

Apmokestins ne viską

Pastaruoju metu "Maisto bankas", "Caritas" ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija mūsų krašte nepasiturintiems gyventojams dalija ne tik iš prekybos tinklų ar gamintojų gautus produktus, bet ir maistą iš vadinamųjų intervencinių sandėlių. Vien iš jų pernai buvo išdalyta 12 tūkst. tonų maisto. Šiemet produktų kiekis turėtų būti gerokai didesnis. Tačiau, D.Žebrauskaitės teigimu, mokesčio už intervencinės paramos dalijimą, taip pat už produktus, surinktus per tradicines akcijas prekybos centruose, fondas rinkti neplanuoja. Be to, mokestis bus imamas tik už maistą, atiduodamą iš sandėlių keturiuose didžiuosiuose krašto miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

"Tikimės, kad maisto tvarkymo mokesčio kitur nereikės mokėti", - LŽ teigė nemažai įvairių labdaros įstaigų mažesniuose miestuose turinčio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos socialinės paramos ir slaugos vyriausioji administratorė Zita Juškienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"