TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Labiau branginame darbą, negu gyvybę?

2012 04 02 6:00

Neprotinga, nepamatuota rizika gali baigtis ir mirtimi. Tačiau specialiųjų tarnybų darbuotojai pastebi, kad žmonės labiau bijo prarasti darbą ar santaupas negu gyvybę. Esame visuomenė, kurioje gyvybė nebebranginama.

Labai dažnai tenka matyti pranešimų, kaip susižaloja ar net žūsta žmonės, kurie tiesiog tarsi tyčia statė į pavojų savo gyvybę. Tai ir žvejai, lipantys ant iškorijusio, nepatvaraus ledo. Tai ir vadinamieji dragai - nelegalios lenktynės. Galiausiai net ir tokia banali rizika - sėsti prie vairo išgėrus. "Dažniausiai tokie žmonės nepripažįsta mirties, ją neigia. O jei apsimesi, kad jos nėra, tai ir rizika nebaisi. Gyvename nebrandžioje visuomenėje", - LŽ sakė psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas.

Pavojaus nepaiso

Prieš porą mėnesių Vilniuje patekęs po automobilio ratais tragiškai žuvo dvidešimtmetis jaunuolis. Tokių įvykių užregistruojama kone kasdien. Tačiau aplinkybės šįkart buvo neįprastos. Jaunuolis gatvėje važinėjosi rogutėmis, kurias tempė automobilis "Renault Clio". Taip važinėjantis rogutės išlėkė į priešpriešinę eismo juostą, kuria kaip tik tuo metu važiavo "Ford" markės automobilis. Besivažinėjęs vaikinas pateko tiesiai po ratais. Atvykę medikai padėti niekuo nebegalėjo - jis žuvo iš karto.

Pernai spalį paskendo iš jachtos iškritęs Ignalinos AE vadovas Šarūnas Vasiliauskas. Stovėdamas jachtoje, kuri neturėjo atitvarų, vyras jai pasvirus įkrito į jūrą ir paskendo. Atlikę tyrimą prokurorai pripažino, kad Š.Vasiliauskas buvo vartojęs alkoholio, be to, nedėvėjo gelbėjimo liemenės, nors saugos taisykles jis, patyręs buriuotojas, gerai žinojo.

Neseniai pajūryje vyko didžiulio masto gelbėjimo operacija. Atskilusios lytys į jūrą nunešė daugiau kaip pusantro šimto neatsargių žvejų. Ant kojų tuomet buvo sukeltos visos specialiosios pajėgos. Su savo laivais ir sraigtasparniais į pagalbą atskubėjo pasieniečiai. Laimei, aukų tuomet pavyko išvengti.

Nors saulė vis skaisčiau šviečia ir ledas, ypač nedideliuose telkiniuose, jau visiškai sutižęs ir tirpstantis - žvejai vis vien atkakliai ant jo tebelipa. Praėjusios savaitės pabaigoje Alytaus rajono Aniškio kaimo gyventojai pranešė, kad jų ežero saloje stovintys du žvejai dėl silpno ledo negali grįžti į krantą ir šaukiasi pagalbos. Atvykusi Alytaus ugniagesių narų komanda panaudojo visą šiai gelbėjimo operacijai tinkančią įrangą - liemenes, ledo roges, plūdurus, virves ir net kartį, tačiau didžiulio pavojaus vis vien neišvengė. Gelbėtojams teko įveikti apie pusės kilometro atstumą per sukiužusį ir gerokai iškorijusį ledą, kuris galėjo bet kurią akimirką įlūžti. Laimei, jie sėkmingai pasiekė salą ir iš ten parlydėjo į krantą du įlūžusius, šlapius ir sušalusius poledinės žūklės mėgėjus. 54 ir 42 metų vyrams šis nuotykis ant ledo baigėsi laimingai. Tą pačią dieną narams teko skubėti į gretimą Varėnos rajoną gelbėti įlūžusio vyro. O Švenčionių rajone skęstantį žveją išgelbėjo tik atsitiktinumas. Jį pastebėjo pro šalį į darbą vykstantys policininkai ir ištraukė nelaimėlį žūklės mėgėją.

Vien šiais metais ugniagesiai jau 21 kartą vyko ant užšalusių vandens telkinių, išgelbėjo 53 patekusiuosius į nelaimę, dviem atvejais žmonės nuskendo.

Turi mokytis suvokti pavojų

Žmonės, atrodo, net nesusimąsto, kuo gali baigtis rūkymas lovoje arba bandymas užkurti krosnį kliūstelėjus į ją benzino. Ugniagesių teigimu, neatsargiai elgdamiesi su ugnimi šiemet jau nukentėjo dešimt žmonių. Ką jau kalbėti apie neblaivius vairuotojus. Tikriausiai policininkai nepaneigtų, kad veikiausiai nebūna dienos, kad neįkliūtų nė vienas išgėręs asmuo. Daugelis pėsčiųjų iki šiol numoję ranka į atšvaitus, nors pareigūnai rengia jų dalijimo akcijas ir nuolat įspėja: pasitaikė ne vienas atvejis, kai žmogus žuvo tik todėl, kad neapšviestoje vietoje buvo nepastebimas.

Kasmet užregistruojama daugiau kaip šimtas sunkių ar mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe atvejų. Daugiausia jų patiria statybos darbus dirbantys žmonės ir vairuotojai. Pernai buvo užregistruoti 139 tokie atvejai. Dauguma jų įvyko dėl darbo saugos reikalavimų nepaisymo. "Daugelio tokių atvejų buvo galima išvengti tinkamai pasirūpinus darbo sauga", - rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime.

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriui vadovaujantis Saulius Balčiūnas teigė, kad dauguma nalaimių įvyko dėl darbdavių kaltės. "Tačiau čia turiu pastebėti, kad mūsų įstatymai teisėti, bet ne visada teisingi. Teisės aktuose labai griežtai reglamentuota darbdavio atsakomybė - jis prisiima didžiąją dalį, todėl beveik visada lieka kaltas. Mano nuomone, žmonės ir patys turi rūpintis, kad dirbtų saugiai. Susitvarkyti darbo vietą arba apie saugos reikalavimų pažeidimus tuoj pat pranešti darbdaviui", - LŽ sakė S.Balčiūnas.

Pasak skyriaus vedėjo, žmogus dar turi ir identifikuoti, kas vyksta. Jis gali nė nesuvokti, kad gresia pavojus. "Kad ir tie žvejai, manau, jie nelabai įsisąmoninę, kad kyla grėsmė gyvybei", - svarstė S.Balčiūnas. Pasak jo, todėl žmones reikia mokyti atpažinti ir suvokti realų pavojų.

Neigti lengviausia

R.Milašiūnas LŽ sakė, kad iš tiesų gyvybė mūsų visuomenėje yra labai smarkiai nuvertinta. "Kasdien skaitome apie nužudymus, tragiškas žūtis, savižudybes. Tai tarsi tapo mūsų buities dalele ir nebegąsdina", - LŽ teigė R.Milašiūnas. Tačiau, pasak jo, kai kurių žmonių rizikingo elgesio priežastis gali būti visiškai priešinga. Pasak psichoterapeuto, tokie žmonės iš tiesų siaubingai bijo mirties, todėl tartum stengiasi įrodyti, kad jos nėra, kad jie yra nepažeidžiami. Todėl tokie žmonės tarsi meta iššūkį, rizikuoja, net žalojasi ir kaskart likę gyvi jaučiasi tarsi nugalėję mirtį. Kaip teigia R.Milašiūnas, dažniausiai žmogui mirtį neigti lengviau, negu prisipažinti, kad jos bijo. "Juk pasakyti: "Aš bijau prarasti darbą" daug sunkiau negu pareikšti: "Aš bijau mirties." ????? Mūsų visuomenė labai nebrandi. Kuo žmogus dvasiškai labiau subrendęs, tuo mažiau jis bijo, jis su tuo susigyvena ir nevengia apie tai kalbėti ar rašyti. Pažvelkime kad ir į daugelio filosofų raštus. O nebrandūs žmonės linkę užsimerkti, nematyti, neigti. Todėl matome tai, ką matome", - LŽ sakė psichoterapeutas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"